Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1091-1049/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-03-07
Bylos Nr.
1-1091-1049/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58078-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1091-1049/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58078-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12; 1.1.8.13.; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.16.1.13.; 2.12.1.3; 2.12.1.4; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 7 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Aistės Česaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, sietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, sandėlio darbuotojo pareigose, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. M. 2018 m. gruodžio 7 d., apie 22.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto su sutuoktine R. J. metu, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą, R. J. paėmus jo mobilaus ryšio telefoną, o jam bandant telefoną atimti, priėjęs nukentėjusiajai iš už nugaros ranka sudavė į kairę veido pusę, prakirsdamas lūpą, grumtynių metu nusviedė ją ant žemės, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai R. J. fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad jis gyvena jo sutuoktinei R. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine ir su mažamečiu posūniu G. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. (R. sūnumi). Tarp jų – R. ir G. yra geri santykiai. 2018 m. gruodžio 7 d., apie 18.00 val., po darbo grįžo į namus ankščiau. Namuose tuo metu buvo G. ir R.. Jam grįžus į namus, po kurio laiko, išgėrė apie 200 mililitrų degtinės. Apie 22.00 val., jis su R. buvo svetainės kambaryje, G. buvo miegamajame. R. paklausė, kur jo telefonas, klausė kodėl jo garsas yra išjungtas, kaltino jį, kad yra jai neištikimas su kitomis moterimis. Kadangi žino, kad R. yra pavydi, bandė nuraminti kilusį konfliktą, iš striukės atnešė jam priklausantį telefoną, davė jai į rankas. Ji pradėjo tikrinti jo skambučius ir SMS žinutes. Po kurio laiko, jis R. paprašė atiduoti jo telefoną, tačiau ši neatidavė, todėl bandė jį atimti iš jos rankų. Konflikto metu, jis prieš R. nesmurtavo, tačiau neatmeta galimybės, kad netyčia ją pastūmė, bandydamas pasiimti savo telefoną, tačiau nenorėdamas jai sukelti fizinio skausmo. Jis sakė R., kad ši jam atiduotų telefoną ir norėjo išeiti iš namų, kad išvengti viso įvykusio konflikto, tačiau R. pakvietė G., kuris netrukus atėjo iš kito kambario. G. suprato, kad jie pykstasi. R. perdavė G. jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną, jis atsisukęs į G. paprašė jo atiduoti telefoną, bandė jį paimti iš jo rankų, tačiau jis vėl jį perdavė R.. Jis su G. nekonfliktavo, prieš jį nesmurtavo, gali būti, kad netyčia bandydamas iš jo rankų paimti savo telefoną, paėmė jam už rankos. R. laikant jo mobilaus ryšio telefoną, jis pasakė, kad jam nereikia jokių konfliktų, sakė jai pasilikti telefoną ir pasakė, kad išeina, kadangi nenori toliau pyktis. Tuo metu G. išėjo iš svetainės ir išėjęs juos užrakino svetainės kambaryje ir tuo metu iškvietė policijos pareigūnus. Po kurio laiko, atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Konflikto metu R. buvo rankomis įsikibusi į jo marškinius, kurie suplyšo, tačiau jis prieš ją nesmurtavo, taip pat ir prieš mažametį posūnį – R. sūnų G. jis nesmurtavo, jokio fizinio skausmo savo artimiems žmonėms sukelti nenorėjo. Jis nevartoja narkotinių medžiagų, nesilanko pas psichiatrus ir psichologus, taip pat nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Dėl šio įvykusio konflikto nuoširdžiai gailisi. Įpareigojimas gyventi skyrium nuo R. jam nėra problema, kol vyks ikiteisminis tyrimas apsistos Veisiejų g. 20, Kaune, pas draugą (b. l. 57–60).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

2018 m. gruodžio 12 d. apklausiama nukentėjusiąja R. J. parodė, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra jos sutuoktinis, su juo susituokę nuo 2013 metų. G. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra jos sūnus iš ankstesnės santuokos. Visi kartu gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jai. 2018 m. gruodžio 7 d., apie 18.00 val., vyras A. grįžo namo iš darbo, grįžo blaivus. Ji sėdėjo kambaryje, kadangi jai yra lūžusi koja, tai nelabai vaikšto, tik kai labai kur reikia. A. vis nueidavo į virtuvę ir vėl pareidavo. Po kurio laiko, apie 22.00 val., pastebėjo, kad jis yra neblaivus. Vyrui į mobilaus ryšio telefoną pradėjo įžūliai skambinėti įvairios moterys, ji žino, kad jis bendrauja su kitomis. Ji neapsikentusi pagriebė telefoną, jis norėjo jį atimti, ir, priėjęs iš už nugaros, abiem rankomis apsikabinęs per pečius, vienos rankos kumščiu sudavė į lūpos kairę pusę, prakirto lūpos gleivinę, bandė ištraukti iš rankų telefoną, ji nedavė, grumtynių metu suplėšė jo sportinio tipo marškinėlius trumpomis rankovėmis, jis nusviedė ją ant žemės, kur ji krisdama vėl užsigavau savo lūžusią koją ir jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kol jis ją apglėbęs spaudė, tai pamatęs sūnus G. atbėgo ir bandė jį nuo jos atitraukti, tada A. G. patraukė į šoną. Tačiau jis jokio fizinio smurto G. atžvilgiu nenaudojo. G. tiesiog labai išsigando, užrakino kambario duris ir iškvietė policiją. Kai atvyko pareigūnai, ji gulėjo kambaryje ant žemės, nes A. ją ten numetė ir paliko, ji su lūžusia koja negalėjo atsikelti. Kai pareigūnai A. išsivežė, ji virtuvėje rado tuščią 0,5 litro talpos butelį „Bajorų“ degtinės. Po įvykio kalbėjosi su sūnumi G., klausė ar jam buvo sukeltas koks nors fizinis skausmas, G. jai aiškino, kad tik labai išsigando, todėl iškvietė policiją, tačiau neigė, kad A. jam sukėlė fizinį skausmą, sakė, kad jam neskaudėjo, kai A. jį patraukė į šoną, tada kai jis atbėgo jos ginti. Vakar vakare pas juos į namus buvo atėjusios darbuotojos iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Joms paaiškino apie įvykį, G. joms pasakė, kad jam įvykio metu fizinis skausmas sukeltas nebuvo, sakė, kad kvietė policiją, nes išsigando. Ji labai prašo, jeigu tik yra galimybė, siekiant apsaugoti jos vaiką nuo dar didesnių psichologinių sukrėtimų, nekviesti jo į apklausą, nes jis labai šito bijo ir labai dėl to išgyvena. Ji užtikrina, kad jos vaikui jokia grėsmė daugiau nekils, nes su vyru A. M. ji ketina skirtis, jam daugiau neatleis ir su juo nebegyvens. Jis po įvykio namo negrįžo, jie nebendrauja. Pas teismo medicinos ekspertus siuntimo nereikia, nes vis tiek ten nevyks, į kitas gydymo įstaigas nesikreips, ant kūno yra kelios mėlynės kairės krūtinės srityje, ir kraujosruva kairėje lūpos gleivinėje, tačiau ji neturi jėgų niekur važinėti ir to nenori (b. l. 18–21).

2018 m. gruodžio 7 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 7 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. kovo 29 d., būdamas neblaivus, konflikto metu, ranka sudavė savo sutuoktinei R. J., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą, taip pat ją pastūmė, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Pagalbos numeriu skambino R. J. sūnus G. B., kuris konflikto metu atbėgo prie mamos, norėdamas ją apginti. A. M. suėmė G. B. už dešinės rankos ir jį pastūmė į šoną, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą (b. 1. 11–14).

2018 m. gruodžio 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos J. L. pranešimu patvirtinama, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-58078-18 (b. l. 1–3).

2018 m. gruodžio 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyr. tyrėjo A. A. tarnybiniu pranešimu patvirtinamas ikiteisminio tyrimo pradėjimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 6).

2018 m. gruodžio 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos J. L. tarnybinis pranešimas patvirtina faktą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (b. l. 9).

Liudytojas M. J. parodė, kad 2018 m. gruodžio 9 d., 19.00 val. jis pradėjo tarnybą kartu su kolega Kauno AVPK PR vyr. patruliu R. G.. 2018 m. gruodžio 6 d., apie 22.05 val., buvo gautas pranešimas Nr. ROIK 0118000662181, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Pranešėjas 10 metų vaikas, vardu G.. Pranešime nurodyta, kad vaikas ką tik matė kaip tėvas rankomis mušė mamą. Greitoji medicinos pagalba nereikalinga, nurodyta, kad tėvai namuose. Nedelsiant buvo nuvykta minėtu adresu, kur namuose rasti pil. A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., R. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir mažametis G. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. Nuvykus į namus pastebėta, kad aplinka namuose yra tvarkinga. Buto duris atidarė vaikas, kuris pasirodė normalios emocinės būklės, vaikas neverkė, neatrodė labai susijaudinęs. Vaikas jiems paaiškino, kad tėvai vėl mušasi, daužosi. Vaikas prisistatė G. vardu. Atidaręs duris vaikas nieko jiems apie tai, kad prieš jį smurtauta nesakė ir kalbėjo tik apie tėvus, teigė, kad mušėsi tėvai. Nuėjus į vieną iš bute esančių kambarių, jame rado pil. R. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri kambaryje gulėjo ant grindų. Moteris išoriškai pasirodė blaivi, todėl netikrino moters alkotesteriu. Moteris kalbėjo rišliai, adekvačiai, nuo jos joks alkoholio kvapas nesklido. Moteris prasižiojusi rodė lūpą, ant kurios vidinėje dalyje, (apatinėje) lūpoje, matėsi įdrėskimas. Moteris jiems papasakojo, kad 2018 m. gruodžio 7 d., apie 22.00 val. namuose, jos vyras A. M. ranka jai trenkė per veidą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Moteris paaiškino, kad vyras ją dar ir pastūmė, po ko, ji krisdama dar susimušė kairę koją. Moteris nurodė, kad konfliktas kilo dėl to, kad ji iš vyro atėmė telefoną, jog pastarasis nesusirašinėtų su meilužėmis. Moteris nurodė, kad ant žemės ji guli, nes parkrito, kai vyras ją stumdė. Kitokių išorinių sužalojimų ant moters kūno nematė. Moteris kategoriškai atsisakė fotografuotis, todėl jos nufotografuoti nepavyko. Su kolega užfiksavo tik namuose esančia aplinką. Tame pačiame kambaryje ant lovos sėdėjo pil. A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris kambaryje sėdėjo su suplėšytais marškinėliais, jam ant veido matėsi nežymūs įbrėžimai, galimai padaryti su nagais. Išoriškai vyras atrodė neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vyras jiems nieko neaiškino ir su jais nekalbėjo (b. l. 29–32).

2019 m. sausio 18 d. apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas skambučio garso įrašas, kuriuo užfiksuota, kad 2018 m. gruodžio 7 d., 22.03 val., buvo pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini) (b. 1. 35–37).

2019 m. sausio 29 d. Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas A. M. atžvilgiu dėl mažamečio G. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., nutrauktas, nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje (b. l. 43–45).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 12119, užfiksuota, kad 2018 m. gruodžio 7 d., 22.45 val. A. M. nustatytas 1,13 promilių girtumas (b. 1. 50).

Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad A. M. 2018 m. gruodžio 7 d., apie 22.00 val., namuose, būdamas neblaivus, žodinio konflikto su sutuoktine R. J. metu, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą – nukentėjusiajai iš už nugaros ranka suduodamas į kairę veido pusę, prakirsdamas lūpą, grumtynių metu nusviesdamas ją ant žemės, sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino pilnai, jo kaltė įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiosios R. J. parodymais, policijos pareigūno liudytojo M. J. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie įrodymai, juos vertinant visumoje, yra pakankami A. M. kaltei pagrįsti. Byloje ginčo dėl įvykio aplinkybių nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo R. J., visiškai įrodyta. Nukentėjusioji R. J. ir kaltinamasis A. M. yra sutuoktiniai, jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį, todėl yra šeimos nariai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis.). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

A. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jos dydžiu (b. l. 100, 103), nukentėjusiajai pranešimas išsiųstas (b. l. 105), prašymų negauta.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis A. M. neteistas (b. l. 89, 90), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 91-92), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė ir nesilankė (b. l. 96), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 99).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. M., neteistas, tačiau, kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį, 2017 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu A. M. atžvilgiu jau buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 38 straipsnio pagrindu. Tai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį smurtauti artimojoje aplinkoje (b. l. 89, 90). A. M. turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pakaltinamas, dirba.

Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu,– įpareigoti jį nustatytu laiku būti namuose ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam A. M. skirtinos bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų gailisi, dirba, todėl tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tačiau, teismo vertinimu, nesutiktina su prokurorės siūlomu įpareigojimu nustatytu laiku būti namuose. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, 2019 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas R. J. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, o butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jai, todėl prokurorės siūlomas įpareigojimas nustatytu laiku kaltinamajam būti namuose, esant šioms nustatytoms aplinkybėms, neskirtinas, kaip galintis pažeisti nukentėjusiosios interesus ir teisėtus lūkesčius. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis dirba, jam skirtinas teismo įpareigojimas tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, siekdamas užkardyti agresyvaus A. M. elgesio pasireiškimą ateityje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinį nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto panaudojimu prieš šeimos narę R. J., į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, t. y. nusikaltimas padarytas dėl menkavertės priežasties, toks kaltinamojo elgesys linkęs kartotis, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad A. M. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79–81) panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 3 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu A. M. BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gruodžio 7 d. 22.20 val. iki 2018 m. gruodžio 9 d. 10.46 val., tai yra dvi paras (b. l. 68, 76), todėl šis laikas įskaitytinas į laisvės apribojimo bausmės laiką, dvi sulaikymo paras prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinis diskas su garso įrašu (b. l. 38), paliktinas saugoti byloje.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 7 d., 22.20 val. iki 2018 m. gruodžio 9 d., 10.46 val., tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašu (b. l. 38), palikti saugoti byloje.

A. M. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Audrius Meilutis