- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- 2-288-470/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04322-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- P. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybine mokesčių inspekcija prie LR FM
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja S.Juknevičienė, sekretoriaujant R.Šimanskienei, dalyvaujant pareiškėjui P. P., jo atstovui adv. J.G.Valivoniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. P. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu Valstybine mokesčių inspekcija prie LR FM dėl palikimo priėmimo faktiškai pradedant turtą valdyti juridinio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas P. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad jis po A. B. mirties (mirė 2012 m. gruodžio 20 d.) jo palikimą priėmė, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas P. P. paaiškino, kad A. B. yra jo tėvo sesers (tetos) A. B. sūnus, t.y. jo pusbrolis, miręs 2012 m. gruodžio 20 d.. Iki mirties A. B. gyveno (duomenys neskelbtini), paveldėtoje iš savo motinos A. B. (mirė 2011 m. rugsėjo 20 dieną) sodyboje. Po motinos mirties A. B. kreipėsi su pareiškimu į Alytaus 2-ojo notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimo išsiimti nesuspėjo, nes tragiškai žuvo gaisre. A. B. palikimą sudarė 2.55 ha žemės sklypas, 0.25 ha sklypas, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas P. P. nurodo nedalyvavęs žuvusiojo laidotuvėse, nes tam sutrukdė jo komandiruotė. A. B. buvo palaidotas savivaldybės lėšomis. Po pusbrolio A. B. mirties jis apsilankė sodyboje praėjus maždaug dviem savaitėms ir apžiūrėjo gaisro vietą. Buvo sudegęs gyvenamasis namas. Jokių veiksmų sodybos apsaugai ar kitų panašių veiksmų nesiėmė. Kitą kartą į sodybą atvyko 2013 m. gegužės 24d., tada sutvarkė gaisravietę, pakabinamomis spynomis užrakino išlikusius ūkinius pastatus. 2013 m. vasarą sutvarkė ūkinių pastatų stogus ir nušienavo pievas. Kadangi kitų paveldėtojų nėra, laiko save priėmusiu palikimą faktinio valdymo pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
CK 5.50 straipsnis reglamentuoja palikimo priėmimo sąlygas, kai mirus palikėjui jo įpėdiniui pereina visos palikėjui priklausiusios teisės ir pareigos. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, norėdamas įgyti palikimą įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas ir ši valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais bei terminais. Įstatymo įtvirtinti du alternatyvūs palikimo priėmimo būdai: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2d.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, vertinama, ar įpėdinis atliko kokius noras aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį, disponuoti, naudotis juo kaip savo. Tiek pat svarbi ir reikšminga aplinkybė yra terminas, per kurį palikimas priimamas. CK 5.50 straipsnio 3 dalis numato, kad visi veiksmai, rodantys palikimo prėmimą, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Kaip matyti iš pareiškėjo P. P. paaiškinimo, jokių aktyvių veiksmų, iš kurių galima būtų spręsti apie palikimo priėmimą faktinio valdymo pagrindu per įstatymo nustatytą trijų mėnesių laikotarpį po palikimo atsiradimo, šiuo atveju tai yra laikotarpis nuo 2012 m. gruodžio 20 d. iki 2013 m. kovo 21 d., pareiškėjas P. P. neatliko. Visa tai, ką jis nurodė savo paaiškinime, t.y. spynų pakabinimas ant išlikusių pastatų, stogų taisymas, pievos šienavimas buvo atlikti jau praleidus trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo momento. Tai rodo, kad asmuo neturėjo apsisprendimo priimti palikimą iš karto po jo atsiradimo, t.y. mirus palikėjui. Atnaujinti palikimo priėmimo terminą nei pareiškėjas P. P., nei jo atstovas advokatas G.J.Valivonis neprašo. Kadangi įstatymo nustatytu terminu J. P. neatliko jokių aktyvių veiksmų, rodančių jo valią priimti palikimą, konstatuojama, kad jis nepriėmė palikimo per įstatymo nustatytą terminą, ir tai yra pagrindas jo pareiškimui atmesti.
Kadangi pareiškėjas nekėlė reikalavimo atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, teismas neanalizavo termino praleidimo priežasčių. Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, jam pagal CK 5.57 straipsnį nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, kad jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą. Įrodęs termino praleidimo priežastis buvus svarbiomis ir teismo keliu atsinaujinęs terminą palikimui priimti, P. P. įgytų teisę priimti palikimą pateikdamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjo P. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo P. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 25,38 Lt (dvidešimt penkis litus 38 ct) pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 20 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismui apeliacine tvarka.