- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- e2S-2708-430/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22666-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- V. Ž.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei antstolei I. G. dėl turtinės žalos atlyginimo ir vaiko teisių pažeidimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei antstolei I. G. prašydamas priteisti iš atsakovės 924,79 Eur, iš jų 400 Eur išlaidas už ieškinio parengimą ir 524,79 Eur antstolės atlyginimo ir vykdymo neteisėtai gautų išlaidų, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 20 Eur žyminį mokestį, bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Išaiškino ieškovui, kad su ieškiniu jis gali kreiptis į Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas reiškia tris savarankiškus reikalavimus, t. y. dėl 400 Eur išlaidų už ieškinio parengimą, dėl 524,79 Eur antstolės atlyginimo ir vykdymo išlaidų grąžinimo ir dėl 2 000 Eur neturtinės žalos. Teismas vertino, jog reikalavimas dėl 400 Eur išlaidų už ieškinio parengimą laikytinas reikalavimu priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintu neturtinės žalos apibrėžimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nelaikytinas reikalavimu dėl žalos, padarytos asmens turtui, CPK 30 straipsnio 6 dalies prasme. Reikalavimą dėl 524,79 Eur piniginių lėšų grąžinimo ieškovas grindžia argumentais, kad antstolė neteisėtai ir nepagrįstai nuo jo banko sąskaitos nurašė pinigines lėšas, kurios vėliau buvo grąžintos į sąskaitą. Įvertinęs ieškovo ieškinyje dėstomas faktines aplinkybes, t.y. teiginius, kad antstolė, pažeisdama vaiko interesus, pirmiau nuo sąskaitos nurašė lėšų dalį, padengdama antstolės atlyginimą ir vykdymo išlaidas, teismas nurodė, kad antstolė savo veiksmais nesunaikino ir nesugadino ieškovui priklausančio materialaus turto, todėl ieškinio reikalavimas dėl 524,79 Eur piniginių lėšų grąžinimo nelaikytinas reikalavimu dėl žalos, padarytos asmens turtui.
4. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CPK 30 straipsnio 6 dalyje numatytos alternatyviojo teritorinio teismingumo nuostatos, kad ieškinys gali būti reiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Nustatęs, kad atsakovės antstolės I. G. veiklos (darbo) vieta yra Plungės mieste, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas ieškinį pareiškė pažeisdamas teismingumo taisykles, todėl ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
5. 2021 m. rugsėjo 3 d. gautas ieškovo V. Ž. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarties. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį civ. b. Nr. e2-28067-937/2021 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
6.1 Teismas netinkamai pasisakė dėl 524,79 Eur sumos, kadangi tai yra žala padaryta ieškovo turtui atsakovės neveikimu – pažeidžiant informavimo principą ir pažeidžiant vaiko interesus, neteisėtai nurašant nuo sąskaitos šias lėšas.
6.2 Teismas 524,79 Eur sumą nepagrįstai ir savavališkai priskyrė prie grąžintos sumos ir vien tai yra skundžiamos teismo nutarties panaikinimo pagrindas.
6.3 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolė ,,nesunaikino ir nesugadino ieškovui priklausančio materialaus turto“. Ieškovo nuomone, piniginės lėšos taip pat yra turtas. Taigi, žala šiuo atveju padaryta ieškovo banko sąskaitoje esančioms lėšoms, SEB Vilniaus filiale, todėl pagal žalos padarymo vietą ir alternatyvaus teritorinio teismingumo taisykles (LR CPK 30 str. 6 d.) ši byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.
6.4 Ieškiniu nėra skundžiami antstolės veiksmai CPK 510 str. nustatyta tvarka. Ieškiniu įrodinėjama atsakovės (antstolio) LR Antstolių įstatyto 3 str. 1 p., bei informavimo, kooperacijos ir demokratiškumo principų nevykdymas (neveikimas), kas lėmė, kad atsakovė negynė vaiko interesų ir tokiu būdu sukėlė pasekmes – turtinę žalą ieškovui ir neturtinę žalą tiek vaikui, tiek ieškovui. Atsakovė neturi teisės pirma tenkinti savo interesus, o tik po to vaiko interesus. Apelianto vertinimu, skundo nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
6.5 Nutartimi teismas neteisėtai, nenagrinėjęs bylos iš esmės, pasisakė ir nusprendė, kad žalos nėra padaryta, taip pažeisdamas ieškovo teisę į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
9. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-28067-937/2021.
11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriuo reikalauja priteisti iš atsakovės antstolės 924,79 Eur, iš jų 400 Eur išlaidas už ieškinio parengimą ir 524,79 Eur antstolės atlyginimo ir vykdymo neteisėtai gautų išlaidų, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 20 Eur žyminį mokestį.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
13. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad teismas neteisingai nurodė, kad ieškovo reikalaujama priteisti 524,79 Eur suma nėra žala ieškovo turtui, todėl nepagrįstai sprendė, kad CPK 30 str. 6 d. šiuo atveju netaikytina ir ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
14. Pažymėtina, jog civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.
15. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę (CPK 29 str.) ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą. CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 30 straipsnio 6 d. numato, jog ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo priteisti 924,79 Eur (iš jų 400 Eurų ieškinio parengimui ir 524,79 Eurų antstolės atlyginimo ir vykdymo neteisėtai gautų išlaidų) ir 2000 Eur neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pareikšto ieškinio turinį, konstatuoja, jog ieškovo reikalaujama priteisti 524,79 Eur suma šiuo atveju nevertintina kaip žala padaryta asmens turtui CPK 30 str. 6 d. prasme. Remiantis CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog ieškovas 524,79 Eur sumą įvardija turtine žala, savaime nekeičia fakto, kad tai pagal teisinę prigimtį yra antstolės atlyginimo ir vykdymo išlaidos ir jos neatitinka asmens turtui padarytos žalos sąvokos. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju CPK 30 str. 6 d. įtvirtintas alternatyvus teismingumas netaikytinas ir ieškovo ieškinio teismingumas nustatomas remiantis bendrąja teismingumo taisykle, t.y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą.
17. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje pasisakė dėl ginčo esmės. Pažymėtina, jog teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio (pagal pareigas). Nutartyje teismas turi nurodyti atsisakymo priimti ieškinį pagrindus ir motyvus, kuriais remdamasis atsisako jį priimti. Teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, taip pat privalo patikrinti ieškinio teismingumą, t. y. nustatyti ieškinyje nurodomo teisinio santykio prigimtį ir pobūdį. Taigi, ieškinio teismingumo nustatymo klausimas yra neatsiejamas nuo jame suformuluotų reikalavimų bei aplinkybių, iš kurių tokie reikalavimai kildinami, analizės ir tai nėra vertinama kaip teismo pasisakymas dėl ginčo esmės. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, visiškai pagrįstai vertino ir pasisakė dėl ieškovo ieškiniu pareikštų reikalavimų teisinės prigimties.
18. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, kadangi jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teismingumą reglamentuojančias civilinio proceso normas ir pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju taikytina bendroji teismingumo taisyklė, todėl ieškinys nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo V. Ž. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.