Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aprašo 8 punktas nustato, kad Komisija, priimdama sprendimą, įvertina: likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, ar nuteistasis nėra įtrauktas į rinkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą, intensyvaus rengimo nuteistajam būtinumą prieš paleidžiant jį iš pataisos įstaigos, kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimo dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus priėmimui. Taigi, Aprašo 8 punkte nurodyti kriterijai, kuriuos turėtų vertinti Komisija, priimdama išvadą. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju būtina įvertinti, ar Komisija, priimdama siūlymą Nr. LV-8566, vadovavosi aukščiau nurodytais kriterijais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 1S-5103, kuriuo atsisakyta pareiškėją perkelti iš Vilniaus Pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN) į Alytaus pusiaukelės namus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2022 m. lapkričio 23 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, prašydamas perkelti jį iš Vilniaus PN į Alytaus pusiaukelės namus.

Departamentas, išnagrinėjęs prašymą, priėmė Sprendimą, atsižvelgęs į Komisijos siūlymą neperkelti pareiškėjo į pusiaukelės namus. Sprendimą argumentavo tuo, kad nors pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai Mąstymo ir elgesio, Gyvenimo stiliaus ir draugų srityse, taip pat, kaip svarbiausias faktorius išskirta nepakankama problemų įžvalga bei savo elgesio pasekmių nepakankamas įvertinimas. Taip pat įvertinta ir tai, kad vertinant nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą, neatlikta bausmės dalis sąlyginai per didelė (bausmės pradžia – 2020 m. liepos 31 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 26 d.).

Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą. Kaip teigia pareiškėjas, jis formaliai atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, pageidaujantiems į pusiaukelės namus būti perkeltiems nuteistiesiems, tačiau, šiuo atveju, Komisijos priimtos išvados prieštarauja bausmės atlikimo įstaigos vadovo nuomonei dėl jo teigiamo pokyčio ir galimybės likusią bausmės dalį atlikti pusiaukelės namuose. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju yra įvykęs prieštaravimas tarp įstaigos, kurioje pareiškėjas atlieka bausmę nuomonės ir Komisijos, kuri pareiškėjo nepažįsta ir net neleido pasisakyti.

BVK 69 straipsnio 2 dalyje (ginčui aktuali redakcija) numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.

BVK 69 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Aprašo 3 punkte nustatyta, kad į pusiaukelės namus perkeliami BVK 69 straipsnio 3 dalyje nurodyti nuteistieji, kuriems nustatytas būtinas intensyvus rengimas prieš paleidžiant iš pataisos įstaigos, taip pat į pusiaukelės namus gali būti perkelti nuteistieji, atitinkantys BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas. Aprašo 4.2 punkte nustatyta, kad įstaiga dėl nuteistųjų, kurie į pusiaukelės namus gali būti perkelti vadovaujantis BVK 69 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ne anksčiau kaip likus dviem mėnesiams iki galimo nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, pateikia teikimą Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sprendimams dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus sudarytai komisijai (Komisija) dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad Komisija apsvarsto pateiktą dokumentinę medžiagą (informaciją) ir posėdyje priima motyvuotą, vieną iš šių sprendimų, kurį, kaip pasiūlymą, teikia Kalėjimų departamento direktoriui ar įkalinimo įstaigos direktoriui.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė, priimdama sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo, be kitų aplinkybių, kaip pareiškėjo skatinimai, nusikalstamo elgesio rizika ir kt., taip pat įvertino ir 2022 m. gruodžio 22 d. Socialinio tyrimo išvadoje (toliau – ir Išvada) pateiktas išvadas.

Išvadoje nurodyta, kad išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai Mąstymo ir elgesio, Gyvenimo stiliaus ir draugų srityse. Taip pat Išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nepakankama problemų įžvalga, savo elgesio pasekmių nepakankamas įvertinimas buvo vieni svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su jo teisės pažeidimais. Komisija taip pat pažymėjo, kad vertinant nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą, neatlikta bausmės dalis sąlyginai per didelė (bausmės pradžia – 2020 m. liepos 31 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 26 d.). Atlikus tyrimą buvo siūloma Kalėjimų departamento direktoriui nuteistojo prašymo netenkinti ir neperkelti pareiškėjo iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namų pusiaukelės namus. Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi Išvada, įvertino tiek teigiamas, tiek neigiamas pareiškėjo savybes, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Be to, kaip matyti, neigiamą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus įtakojo taip pat ir tai, jog pareiškėjui iki bausmės pabaigos likęs gana ne mažas laikas.

Nors pareiškėjas skunde teismui akcentuoja jo formalų atitikimą BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams ir pozicijų skirtumus, tačiau, teismo vertinimu, Sprendimą priėmusi institucija pagrįstai turėjo teisinį pagrindą vertinti visumą faktinių duomenų ir aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo perkėlimo į pusiaukelės namus, vadovaudamasi tiek Aprašo tiek BVK nuostatomis. Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti, kad BVK 69 straipsnio 2 dalyje aiškiai numatyta tik galimybė nuteistajam būti perkeltam į pusiaukelės namus net ir atitikus šioje teisės nuostatoje įtvirtintoms sąlygoms. Šioje teisės nuostatoje nurodyta formuluotė „gali būti perkelti“ neturėtų būti suprantama kaip įpareigojimas visais atvejais priimti teigiamą sprendimą kai nustatoma, kad nuteistasis formaliai atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas. Įstatymų leidėjas nuteistųjų perkėlimą į Pusiaukelės namus įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam atitinkančiam BVK 69 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, o tik kaip galimybę jam būti perkeltam į pusiaukelės namus ir tokios galimybės įvertinimo tvarka, ginčo laikotarpiu, buvo reglamentuota galiojančio Aprašo nuostatomis. Taigi, teismo vertinimu, tai, jog Apraše nurodytas reikalavimas įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, o ne tik formaliai vadovautis BVK 69 straipsnio 2 dalimi, atitinkamai reiškia, kad tuo atveju, kai nuteistasis formaliai atitinka visas BVK 69 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus, ši faktinė aplinkybė savaime nereiškia, kad tokį prašymą nagrinėjanti institucija negali priimti neigiamo sprendimo, atitinkamai įvertinusi ir kitas reikšmingas aplinkybes bei motyvuodama tokį savo sprendimą.

Atkreiptina, kad pareiškėjas skundo argumentais tik bendrai nurodo, kad šiuo atveju būtina įvertinti ar Komisija, priimdama siūlymą Nr. LV-8566, vadovavosi Aprašo 8 punkte įtvirtintais kriterijais, tačiau pats pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kokie kriterijai nebuvo įvertinti, ar įvertinti netinkamai, ar neteisingai. Pareiškėjas jokių Sprendimą pagrindžiančių argumentų priešingai neįrodė. Skunde pateikti argumentai yra ypač bendro pobūdžio, abstraktūs.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tiek Komisija, tiek Departamentas, nagrinėdami pareiškėjo prašymą, pateikė faktiškai ir teisiškai motyvuotus argumentus, dėl ko pareiškėjo prašymas jį perkelti į pusiaukelės namus nebuvo tenkintas (nors pareiškėjas ir yra padaręs/daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau taip pat buvo įvertinta ir tai, kad buvo neatlikta dar didelė dalis bausmės, dar išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai Mąstymo ir elgesio, Gyvenimo stiliaus ir draugų srityse, taip pat dar aktuali nuteistojo nepakankama problemų įžvalga, savo elgesio pasekmių nepakankamas įvertinimas).

Apibendrinus darytina išvada, kad byloje skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.