Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai L. A., jos atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, suinteresuotiems asmenims I. V., V. D., G. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. V., V. D., G. D., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad po pareiškėjos tėvo mirties jo palikimą priėmė motina V. D.. Dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė, kadangi tarp šeimos narių buvo sutarta, kad visas palikėjo turtas lieka motinai. V. D. viena valdė palikimą, mokėjo mokesčius už buto išlaikymą, buvo sudariusi sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais. Palikimą sudaro namų apyvokos daiktai ir 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame motina iki mirties gyveno viena.

Teismo posėdžio metu visi suinteresuoti asmenys pareiškimą palaikė.

Liudytoja A. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 1995 m. iki 2014 m. gyveno (duomenys neskelbtini), buvo V. D. kaimynė. Palikėjos vyras mirė 1993 m., V. D. gyveno viena, viena rūpinosi turtu.

Liudytojas K. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad po A. D. mirties bute liko gyventi tik V. D., pati mokėjo mokesčius, vaikai kartu nebegyveno.

Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str.). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.

Bylos duomenimis nustatyta, jog A. D. mirė (duomenys neskelbtini). V. D. ir A. D. susituokė (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai (duomenys neskelbtini). bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 8/100 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, po A. D. paveldėjimo byla užvesta nebuvo. V. D. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė pareiškėja ir suinteresuoti asmenys I. V., V. D., G. D..

Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse - priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku.

Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių bei pareiškėjos, suinteresuotų asmenų ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad po A. D. mirties V. D. rūpinosi palikėjo turtu, mokėjo mokesčius, (duomenys neskelbtini), gyveno viena, kadangi vaikai jau buvo išsikraustę. Aplinkybę, kad V. D. rūpinosi palikėjo turtu, patvirtina ir byloje esančios sąskaitų kopijos, komunalinių paslaugų tiekimo sutartis su UAB ,,Vankasa“, pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis su UAB ,,Gabuva“, telekomunikacijų paslaugų sutartis su VĮ ,,Lietuvos telekomas“, kurias V. D. sudarė jau po palikėjo mirties rūpindamasi paliktu turtu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad V. D. aktyviais veiksmais perėmė palikėjo teises ir pareigas.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad V. D. po sutuoktinio A. D. mirties priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai palikimą valdyti (CK 5.51 str., 5.50 str.). Byloje nesant kitokių įrodymų ir suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškimas tenkintinas ir nustatytina, kad po A. D. mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė V. D., pradedama palikimą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pradedama palikimą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.