Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovei E. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Ž. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2020 m. birželio 15 d. rašto Nr. 64-2-1861.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas R. V. 2020 m. birželio 15 d. raštu netenkino Pareiškėjos skundo ir nutraukė administracinio nusižengimo bylos tyrimą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas V. Ž. skundas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2020 m. birželio 15 d. rašto, kuriuo prašo minėtą raštą pripažinti neteisėtu ir panaikinti; pripažinti administracinio nusižengimo, numatytos ANK 346 straipsnio 1 dalyje, padaryto L. E. faktą, pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir bylą išspręsti iš esmės; pripažinti L. E. kalta, padarius administracinį nusižengimą, paskirti administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę – balandžių konfiskavimą; bylą nagrinėti kartu su administracine byla Nr. II-237-1127/2020.

Skunde nurodo, kad 2020 m. gegužės 8 d. pateikė skundą dėl Institucijos 2020 m. sausio 3 d. atsakymo Nr. 64-2-40 į jos 2019 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimą, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Skundas 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi persiųstas Institucijai ANK 522 ir 625 straipsniuose numatytiems klausimams spręsti. Taigi Institucija privalėjo per 5 darbo dienas, laikydama, kad skundžiamas nutarimas pagrįstas ir teisėtas, o skundo motyvai atmestini, persiųsti skundą Kauno apylinkės teismui, arba galėjo visiškai ar iš dalies sutikti su skundu ir per tą patį terminą panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują. Institucija nei vieno iš šių veiksmų neatliko, pažeisdama ANK 622 straipsnyje nustatytą skundo teismui padavimo tvarką, užkirto kelią 2020 m. gegužės 8 d. skundo nagrinėjimui teisme, tuo grubiai pažeisdama Pareiškėjos teisę skųsti neteisėtus veiksmus ir priimtus sprendimus.

Iš Institucijos 2020 m. birželio 20 d. gautą raštą, atsižvelgiant į jo turinį, laiko sprendimu nutraukti savo iniciatyva pradėto tyrimo dėl naujų paaiškėjusių aplinkybių tolesnį tyrimą, nesant pagrindo atnaujinti išnagrinėtą administracinio nusižengimo bylą. Pareiškėjos nuomone, Viešosios tvarkos skyrius nėra institucija, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną ANK 661 straipsnio 1, 3 dalių prasme. 2020 m. gegužės 8 d. skundas teismui buvo paduotas dėl Institucijos priimto nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos. Kadangi teisena nebuvo pradėta, Pareiškėja kelia klausimą, kaip ji galėjo būti savo iniciatyva atnaujinta ir tyrimas nutrauktas. Be to, iš aptariamo rašto aišku, kad Institucija atliko papildomą tyrimą bendra tvarka. 2020 m. birželio 10 d. atvyko adresu (duomenys neskelbtini) Kaune. Pareiškėjos bendraturtė L. E. ir jos sutuoktinis R. T. neįleido pareigūnų į valdą, kalbėjosi per tvorą. L. E. įteikė pareigūnams 2020 m. birželio 10 d. paaiškinimą, kad nuo 2020 m. vasario 14 d. R. T. perleido savo balandžius, laikomus (duomenys neskelbtini) valdoje jai ir ji nuo to momento yra jų savininkė.

Pareiškėjos manymu, savininko pasikeitimas neatleidžia R. T. nuo atsakomybės už eilę metų darytą trunkamąjį administracinį nusižengimą. Balandžių savininkų pasikeitimas tik parodo, kad ANK 346 straipsnio numatytas nusižengimas yra tebedaromas, tik kito balandžių savininko.

Pareiškėja pabrėžia ir tai, kad aptariamos valdos priklauso jai ir L. E. bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl nesutinka su teiginiu, kad L. E. laiko balandžius nuo nuosavybės į juos perėmimo dienos, nepažeisdama Gyvūnų laikymo Kauno miesto taisyklių 25.9, 12, 25.2 reikalavimų. Nurodo, kad raštiško sutikimo pakeisti Taisyklių 25.5 punkte nustatytą atstumą ji iki šiol neturi. Mano, jog yra akivaizdus ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo faktas. Vertina, kad pripažinus L. E. kalta padarius minėtą nusižengimą bei paskyrus jai nuobaudą, tikslinga spręsti klausimą dėl administracinio poveikio priemonės – neteisėtai laikomų balandžių konfiskavimo – taikymo.

Atsiliepimu į Pareiškėjos skundą Institucija prašo, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, V. Ž. skundo netenkinti ir palikti galioti 2020 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. 64-2-1861. Pažymi, kad Savivaldybės administracijoje tam įgalioti asmenys ne teismo tvarka nagrinėja administracinių nusižengimų bylas, priklausančias jų kompetencijai pagal ANK 589 straipsnį. Ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima vieną iš ANK 619 straipsnyje nurodytų nutarimų. Atkreipė dėmesį, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. V. Ž. pareiškimų kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, teigdamas, jog R. T. adresu (duomenys neskelbtini) laiko balandžius L. E. priklausančiame ūkiniame pastate. Pareiškėja nurodė nesutinkanti su balandžių laikymu šioje valdoje, kadangi tai pažeidžia jos, kaip gyvenamosios valdos savininkės, teises bei teisės akto, reguliuojančio gyvūnų laikymą Kauno mieste, taisykles. Pareiškėja prašė pripažinti R. T. pažeidus atitinkamų teisės aktų reikalavimus, priimti sprendimą dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn bei įpareigoti per nustatytą laiką iš minimos valdos iškelti balandžius. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2019 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 21R1-263(AG1-159/09-2019), kuriuo panaikino 2019 m. rugsėjo 30 d. Institucijos raštą Nr. 64-2-9595, kuriuo buvo atsakyta į Pareiškėjos skundą. Institucija skundą nagrinėjo iš naujo ir į Pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 28 d. prašymą pakartotinai atsakė 2020 m. sausio 3 d. raštu Nr. 64-2-40, kuris buvo apskųstas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, tačiau teismas skundą atsisakė priimti. Tuomet skundas buvo pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. 2020 m. gegužės 22 d. buvo gauta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nutartis, todėl Institucija, laikydamasi ANK 622 ir 625 straipsniuose numatyto reglamentavimo iš naujo nagrinėjo Pareiškėjos skundą ir 2020 m. birželio 15 d. priėmė naują sprendimą Nr. 64-2-1861. Todėl vertina, kad Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Institucija per nustatytą laiką nei panaikino 2020 m. sausio 3 d. nutarimą, nei perdavė jos skundą nagrinėti teismui.

Atsiliepime taip pat pažymėta, kad Pareiškėja ne kartą kreipėsi į Instituciją dėl pažeistų jos teisių ir Gyvūnų laikymo Kauno miesto taisyklių reikalavimų pažeidimų. 2019 m. rugsėjo 30 d., gruodžio 9 bei 16 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakingi darbuotojai, siekdami išsiaiškinti Pareiškėjos nurodomas aplinkybes, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, ir atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje bei konstatavo, jog virš tikrinamo kiemo, greta esančio kiemo teritorijos skraidančių balandžių nebuvo matyti, kiemo teritorija tvarkinga, blogo kvapo nesijaučia, triukšmo nėra, balandinė išvalyta, nenustatyta Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių pažeidimų. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių Institucijos darbuotojų nustatytus faktus.

Institucija taip pat nurodo, kad Pareiškėja ir jos sesuo L. E. yra namų valdos (duomenys neskelbtini) Kaune, bendraturtės. Pareiškėjos sesers sutuoktinis R. T., o nuo 2020 m. vasario 14 d. – pati L. E. laiko balandžius Pareiškėjai ir L. E. nuosavybės teise priklausančioje valdoje. Atsiliepime cituojami Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 1, 12, 25.9 punktų reikalavimus ir teigiama, kad byloje nėra duomenų, jog žemės sklypas yra atidalintas arba patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka, todėl Pareiškėja neturi pagrindo teigti, kad balandžiai yra laikomi jos valdoje. Be to, ji pati patvirtino, kad balandžiai yra laikomi L. E. priklausančiame ūkiniame pastate, ką nurodė ir L. E. 2020 m. birželio 10 d. paaiškinime. Taigi daro išvadą, kad L. E. ir jos sutuoktinis laiko balandžius pastarajai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir specialiai tam pritaikytoje patalpoje, esančioje ūkiniame pastate, kuris nuosavybės teises priklauso L. E.. Pabrėžia, jog galiojantys teisės aktai nenumato prievolės gauti sutikimą R. T. ar L. E. savo valdoje ir patalpoje laikyti balandžius. Atsiliepime atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2017 m. balandžio 11 d. V. Ž. jau buvo pateikusi skundą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl atsakomybės taikymo R. T., pažeidus Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 25.9 punktą. Administracinėje byloje konstatuota, kad tarp V. Ž. ir R. T. 2010-2011 m. vyko teisminis ginčas. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo konstatuota, kad R. T. balandžius įveisė dar iki Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. T-622 priėmimo, todėl reikalavimas gauti pareiškėjos sutikimą nėra taikytinas. Kauno apygardos administracinis teismas minėtoje administracinėje byloje V. Ž. skundą atmetė ir šis sprendimas buvo paliktas galioti 2019 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Taip pat pažymi, kad 2020 m. birželio 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus rašto Nr. 64-2-1861 panaikinimas nesukeltų Pareiškėjai jokių jos siekiamų teisinių pasekmių, kadangi faktinės aplinkybės, konstatuotos šiame rašte, nepaneigtos jokiais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu Pareiškėja palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad buvo kreipiamasi ne vieną kartą į visas institucijas nuo 2001 m., jai tapus valdos savininkei. Ji su sese turi bendrą valdą, nustatyta naudojimo tvarka, sklype esanti tvora valdos per pusę nedalina. R. T. karvelius augina seniai, apie 35 metus, tačiau sutikimo nei mama, nei ji nėra davusi. R. T. nuosavos valdos neturi. Perspėjus dėl patikrinimo, R. T. karvelidę išvalo. Pabrėžė niekada nebuvusi kaimyninių valdų savininke, ji visą laiką buvo valdos bendraturtė. Valda yra viena, tik savininkai du. Ir L. E. negali laikyti balandžių be Pareiškėjos sutikimo, kadangi jos yra bendraturtės, taigi ir ji daro administracinį nusižengimą. Tuo tarpu, jos atsisakymas, t.y. kad atsisako karvelių ir perleidžia juos savo vyrui, yra niekinis. Taip pat paaiškino, kad vasarą būna savo namuose įkalinti – balandžiai niekada neuždaromi, penktą ryto, pradėjus švisti, skraido, burkuoja, skraido musės, yra daug graužikų, nes balandinėje laikomi grūdai. Po 2020 m. gegužės 18 d. teismo nutarties Institucijos atstovai į valdas, esančias aptariamu adresu, atvyko birželio 10 d., pastovėjo už tvoros ir L. E. parašė, kad yra karvelių savininkė, į vidų nebuvo užėję, balandinės neapžiūrėjo, su Pareiškėja nebendravo. Tai buvo vienintelis kartas šiais metais, kai jie atvyko. Teismo posėdžio metu Pareiškėja pateikė papildomą prašymą, patikslindama skundo dalyką, atsižvelgiant į 2020 m. birželio 15 d. L. E. raštą dėl atsisakymo. Institucijos atstovės teigimu, balandžių savininkais nuo šio atsisakymo tapo abu asmenys – L. E. ir R. T.. Mano, kad toks raštas galėtų sukelti teisines pasekmes tik tuo atveju, jei R. T. patvirtintų sutuoktinių susitarimą, kad balandžiai yra jų santuokinė bendra nuosavybė nuo nurodytos datos, tačiau toks patvirtinimas nepateiktas. Kadangi paneigimas taip pat nepateiktas, laikytina, kad abu šie asmenys nuo nurodytos datos yra balandžių savininkai. Pabrėžė, kad yra (duomenys neskelbtini) Kaune esančios valdos bendraturtė nuo 1993 m. lapkričio 12 d. Pagal tuo metu galiojusį kodeksą ir pagal šiuo metu galiojančio CK 4.75 straipsnį, bendraturčiai naudojasi ir valdo savo valdą bendru sutarimu. Tai reiškia, kad balandžiai valdoje gali būti laikomi tik jos ir kitų bendraturčių sutikimu. Tokio sutikimo Pareiškėja nurodo nedavusi. L. E. taip pat nebandė tartis su ja, todėl ir jos, kaip savininkės (bendraturtės su R. T.), balandžių laikymas, pažeidžiant CK reikalavimus, yra neteisėtas, pažeidžiantis Pareiškėjos teises. Mano, kad R. T. ir L. E. veiksmai atitinka ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Be kita ko, patikslintu prašymu Pareiškėja prašo panaikinti ir 2020 m. sausio 3 d. raštą, taip pat patraukti R. T. administracinėn atsakomybėn už neteisėtą balandžių laikymą (duomenys neskelbtini), Kaune.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad papildomai atliko veiksmus – priimtas L. E. paaiškinimas ir duotas pakartotinis atsakymas. Buvo nuvykta į skunde nurodomą gyvenamąją vietą, į vidų užėję nebuvo. Aplinkybių netikrino, nuvažiavo pakalbėti su L. E. ir ji pateikė tokį paaiškinimą. Į kiemą tikslo eiti nebuvo, nes faktines aplinkybes tikrino ne kartą. Dėl kokio asmens gautas skundas nesprendžia, aiškinasi patį faktą. Tą pačią dieną priimtas raštas ir gautas L. E. raštas dėl balandžių atsisakymo. 2020 m. birželio 15 d. raštu atsakyta, kad skundo tyrimas nutrauktas, nes teisena nepradėta, t.y. davė atsakymą į skundą, atsisakė toliau tirti skundą.

Procesinis sprendimas panaikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad V. Ž. 2019 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 25.9 punkto reikalavimų pažeidimo ir R. T. patraukimo administracinėn atsakomybėn. 2019 m. rugsėjo 30 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas ir tą pačią dieną surašytas atsakymas Nr. 64-2-8595 į Pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 4 d. gautą skundą. Dėl šio rašto buvo paduotas skundas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui. 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 21R1-263(AG1-159/09-2019) V. Ž. skundas buvo tenkintas iš dalies, 2019 m. rugsėjo 30 d. raštas Nr. 64-2-8595 panaikintas kaip nepagrįstas. Pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimas buvo išnagrinėtas pakartotinai ir 2020 m. sausio 3 d. rašte 64-2-40 konstatuota nesant pagrindo tenkinti šį V. Ž. skundą. Medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad nesutikdama su šiuo raštu, Pareiškėja pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, prašydama Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2020 m. sausio 3 d. raštą Nr. 64-2-40 panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, taip pat pripažinti, kad R. T., laikydamas namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) Kaune, balandžius, pažeidžia pareiškėjos V. Ž., kaip šios valdos bendraturtės, teises ir įpareigoti jį iškelti laikomus balandžius iš valdos per teismo nustatytą terminą; pripažinti R. T. padarius Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 12 ir 25.9 punktų nuostatų pažeidimus ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių patraukti jį administracinėn atsakomybėn. 2020 m. vasario 5 d. Kauno apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nutartimi pareiškėjos V. Ž. skundą atsisakyta priimta. Nutartyje teismas nurodė, jog, nors skundžiamame rašte nėra nurodyta, kad juo atsisakoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną, įvertinus pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 28 d. prašymo turinį, padarė išvadą, jog šis ginčijamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į pareiškėjos prašymą dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo, Kauno miesto savivaldybės administracijai veikiant kaip institucijai, pagal ANK 589 straipsnio 82 punktą įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą už ANK 346 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymą. Taigi teismas minimoje nutartyje konstatavo, kad skundžiamu Institucijos raštu iš esmės buvo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, todėl vertinta, kad šio klausimo nagrinėjimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams. 2020 m. kovo 25 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi V. Ž. atskirasis skundas dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 5 d. nutarties buvo netenkintas, pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams, kad ginčijamas Raštas buvo priimtas išnagrinėjus Pareiškėjos pareiškimą dėl R. T. galbūt padaryto administracinio nusižengimo ir juo iš esmės buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Taigi Pareiškėja su skundu dėl 2020 m. sausio 3 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. 64-2-40 bei prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Kadangi skundas buvo paduotas tiesiogiai teismui, 2020 m. gegužės 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi Pareiškėjos skundas perduotas Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui ANK 622 bei 625 straipsniuose numatytiems klausimams spręsti. Kaip matyti, po šios teismo nutarties gavimo, Institucija atliko papildomą aplinkybių tyrimą, apklausdama L. E. ir 2020 m. birželio 15 d. priėmė naują raštą Nr. 64-1-1861. Skundu apylinkės teismui Pareiškėja V. Ž. prašo šį procesinį sprendimą panaikinti.

Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės nusižengimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai ir kt. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančiuos duomenis, sprendžia, kad skundžiamas Institucijos procesinis sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu. Pritartina Pareiškėjos argumentams, kad minimas raštas priimtas nesivadovaujant atitinkamomis ANK nuostatomis.

Šiuo atveju, V. Ž. skundas Institucijai, kaip minėta buvo persiųstas ANK 622 bei 625 straipsniuose numatytiems klausimams spręsti.

ANK 622 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją. Institucija per penkias darbo dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitas terminas, skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla persiunčia atitinkamam apylinkės teismui. ANK 625 straipsnyje įtvirtina, jog nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija, nepažeisdama šio kodekso 622 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, gali visiškai ar iš dalies sutikti su skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, panaikinti skundžiamą nutarimą ir, netaikydama šio kodekso 616 straipsnyje nurodytų procedūrų, priimti naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje.

Kaip matyti iš ANK 625 straipsnyje įtvirtintų nuostatų turinio, skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują gali tik tuo atveju, kai ji su pateiktu skundu sutinka. Priešingu atveju, Pareiškėjo pateiktas skundas dėl ne teismo tvarka priimto procesinio sprendimo yra persiunčiamas teismui. Šiuo nagrinėjame atveju, sutiktina su Pareiškėjos argumentais, kad Institucija nesilaikė aptariamų nuostatų, o priimdama naują procesinį sprendimą, užkirto kelią 2020 m. gegužės 8 d. Pareiškėjos skundo nagrinėjimui teisme.

Pažymėtina, kad Institucija, priimdama skundžiamą procesinį sprendimą, vadovavosi ANK 661 straipsnio 4 dalies nuostatomis, bei nustatė, kad nėra pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, todėl priimtas sprendimas tyrimą nutraukti.

Procesas dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo reglamentuotas ANK XXXVIII skyriuje. ANK 657 straipsnyje įtvirtinta, kad administracinio nusižengimo byla, užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi arba įvykdytu administraciniu nurodymu, gali būti atnaujinta šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Nagrinėjamu atveju, buvo priimtas sprendimas atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuris Pareiškėjos buvo apskųstas. Taigi, nesant įsiteisėjusio procesinio sprendimo, kuriuo yra išnagrinėta administracinio nusižengimo byla, nėra pagrindo vadovautis minėto skyriaus nuostatomis.

Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes, t. y. kad gavus Pareiškėjos 2020 m. gegužės 8 d. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2020 m. sausio 3 d. rašto Nr. 64-2-40, nebuvo laikomasi ANK 625 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, buvo priimtas naujas procesinis sprendimas, taip užkertant galimybę patikrinti Pareiškėjos skundžiamo 2020 m. sausio 3 d. procesinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teismas, panaikindamas šį procesinį sprendimą, dėl kitų Pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su balandžių auginimu valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) Kaune, nepasisako, todėl V. Ž. skundas yra tenkinamas iš dalies.

Pažymėtina ir tai, kad ANK 642 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sprendimų, kuriuos gali priimti teismas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Teismas gali pats paskirti asmeniui administracinę nuobaudą tik tada, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Kadangi nagrinėjamu atveju galimas administracinio nusižengimo padarymo faktas nėra ištirtas, pareiškėjos prašymas paskirti administracinę nuobaudą L. E. pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, negali būti patenkintas. Todėl panaikinus skundžiamą procesinį sprendimą byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos V. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2020 m. birželio 15 d. raštą Nr. 64-2-1861 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.