Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovė „Timotis“ skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Timotis“ (toliau – ir pareiškėja, ir UAB„Timotis“) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą (toliau – Ginčų komisijos sprendimas) ir 2024 m. liepos 4 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Valstybinės triukšmo kontrolės patikrinimo aktą Nr. (3-12 4.80 Mr) PA-2300 (toliau – ir Ginčijamas aktas).

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2024 m. liepos 4 d. buvo gautas NVSC Ginčijamas aktas. Jame nurodyta, kad triukšmo šaltinio valdytojas UAB „Timotis“, vykdydamas veiklą sandėlyje (duomenys neskelbtini) , pažeidė Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ 7 punkto reikalavimą. Taip pat Ginčijamame akte yra nurodoma, kad UAB „Timotis“ iki 2024 m. rugpjūčio 4 d. privalo įgyvendinti prieštriukšmines priemones triukšmo lygiui sumažinti iki Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ leidžiamų ribinių dydžių.

Pareiškėja su Ginčijamu aktu ir nurodymu nesutinka. Pažymi, kad nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 20 d. naudojosi pastatu - sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), produkcijai saugoti. Pastato paskirtis – sandėliavimo paskirties pastatas, t. y. pastatas, pagal savo tiesioginę paskirtį naudojamas sandėliuoti ir saugoti produkcijai. Žemės sklypo, kuriame yra sandėlis, paskirtis – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, t. y. žemės sklypas, skirtas gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams. Pareiškėja pastatą ir žemės sklypą naudojo pagal paskirtį. Žemės sklypas suformuotas ir sandėlis pastatytas 1980 metais ir nuo to laiko yra nepertraukiamai naudojamas pagal pagrindinę paskirtį.

NVSC nurodymas, iki 2024 m. rugpjūčio 4 d. įgyvendinti prieštriukšmines priemones triukšmo lygiui sumažinti iki Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ leidžiamų ribinių dydžių tam, kad gretimybėje (duomenys neskelbtini), gyvenantys asmenys negirdėtų krovos darbų metu sukeliamo triukšmo, yra nelogiškas, neįgyvendinamas ir neteisėtas, nes pareiškėja nėra žemės sklypo ir sandėlio savininkė.

Pažymi, kad gyvenamosios paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. Al-862. Žemės sklype daugiabučiai namai pastatyti 2020 metais. Patvirtinto žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai nenumato jokių triukšmo mažinimo statinių įrengimo, detaliojo plano sprendinius suderino NVSC atstovas.

Nesutinka su Ginčų komisijos konstatavimu, kad nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kad žemės sklypas suformuotas ir sandėlis pastatytas 1980 metais ir nuo to laiko yra nepertraukiamai naudojamas pagal pagrindinę paskirtį, kadangi bet kokio subjekto, vykdančio ūkinę komercinę veiklą, veiklos sąlygos gali keistis ne tik dėl kintančio atitinkamos veiklos teisinio reglamentavimo, bet ir dėl besikeičiančios faktinės situacijos, šiuo atveju - susijusios su gyvenamosios aplinkos, kuriai taikomi atitinkami skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžių reikalavimai, atsiradimu. Vadovaujantis tokia logika manytina, kad šalia pramonės paskirties žemės sklypų atsiradus gyvenamajam kvartalui, ūkinė veikla turi būti nutraukta.

Nurodo, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų artai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo. Kadangi Ginčijamo akto trūkumai yra esminiai, todėl jis negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Atsakovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

NVSC atsiliepime į skundą nurodė, kad 2024 m. birželio 3 d. gavo gyventojų skundą dėl jų gyvenamojoje aplinkoje keliamo triukšmo, vykdant krovos darbus UAB “TIMOTIS“ greta gyvenamųjų namų esančiame angare. NVSC Klaipėdos departamento direktorius 2024 m. birželio 20 d. pavedimu atlikti valstybinės triukšmo kontrolės patikrinimą Nr. (3-23 4.80 Mr)PP-2849 (toliau – Pavedimas) pavedė NVSC Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialistams patikrinti UAB ,,TIMOTIS“, kurio tikslas gyventojų skunde (reg. Nr. 1-38069) išdėstytų aplinkybių įvertinimas – veiklos atitiktis Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 33:2011) reikalavimams. NVSC Klaipėdos departamento 2024 m. birželio 26 d. užsakymu Nr. (3-23 4.80 Mr)2-2438 Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (toliau – Laboratorija) gyvenamojoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio 29 d. nuo 07.15 val. iki 09.15 val. atliko ekvivalentinio ir maksimalaus garso slėgio matavimus. Atliktų matavimų duomenys buvo užfiksuoti Laboratorijos 2024 m. liepos 4 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-210/2024 (toliau – ir Tyrimo protokolas).

NVSC Klaipėdos departamento specialistai, atlikę neplaninę valstybinę triukšmo kontrolę ir įvertinę atliktų ekvivalentinio ir maksimalus garso slėgio lygio matavimų duomenis, 2024 m. liepos 4 d. surašė Ginčijamą aktą, kurio išvadose nurodė, kad triukšmo šaltinio valdytojas, UAB „TIMOTIS“, vykdydamas veiklą angare (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto (veiklos sukeliamas maksimalus garso slėgio lygis gyvenamojoje aplinkoje 10 dBA viršijo didžiausią leidžiamą triukšmo ribinį dydį) reikalavimą.

Ginčijamame akte pareiškėjui buvo pateikti nurodymai: 1) iki 2024 m. rugpjūčio 4 d. įgyvendinti prieštriukšmines priemones triukšmo lygiui sumažinti iki Lietuvos higienos normos HN

33:2011 leidžiamų ribinių dydžių; 2) pasibaigus pažeidimo pašalinimo (triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo) terminui per 3 darbo dienas raštu pranešti NVSC, kokios priemonės įgyvendintos patikrinimo metu nustatytiems teisės aktų pažeidimams pašalinti, ir pateikti

tai įrodančius dokumentus. Ginčijamame akte taip pat nurodyta: kad NVSC Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus terminus motyvuotu triukšmo šaltinių valdytojų prašymu gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip pusę atitinkamo termino laiko. Jei triukšmo prevencijos priemonėms įgyvendinti reikia didelių kapitalinių

sąnaudų ir ilgesnio laiko, palyginti su Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytais

terminais (pavyzdžiui, triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonėms įgyvendinti Teritorijų planavimo įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka reikia rengti teritorijų planavimo dokumentus ir (arba) statinių projektus), triukšmo šaltinių valdytojai privalo suderinti su NVSC triukšmo mažinimo planą. Triukšmo mažinimo planą triukšmo šaltinių valdytojai turi pateikti NVSC

derinti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimų pateikimo triukšmo šaltinių valdytojams dienos. Triukšmo mažinimo planas turi būti suderintas ne vėliau kaip iki atitinkamų Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo terminų pabaigos. NVSC sprendimą dėl triukšmo mažinimo plano derinimo / nederinimo triukšmo šaltinio valdytojui pateikia raštu.

Pažymi, kad Įstatymo 2 straipsnio 25 dalis aiškiai nustato, kad triukšmo šaltinio valdytoju yra laikomas triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini), naudojasi angaru ir vykdo ūkinę veiklą. Pareiškėja taip pat neginčija fakto, kad yra teisėta triukšmo šaltinio valdytoja.

Pareiškėja, kaip triukšmo šaltinio valdytoja, privalo laikytis Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje jai nustatytos imperatyvios pareigos, t. y. laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Ir vien tai, kad pareiškėja veiklą vykdo žemės sklype pagal jo paskirtį, nepanaikina pareigos laikytis nustatytų teisės aktuose leidžiamų triukšmo ribinių dydžių.

Akcentuoja, kad triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką nustato Įstatymas, kurio tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą, siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio. Asmens teisė į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose, kuriuose be kitų nuostatų, įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata, valstybės ir visos visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, nustatyti pagrindiniai Lietuvos valstybės aplinkos apsaugos politikos tikslai bei kryptys. Aiškindamas šias nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimas, 2005m. gegužės 13 d. nutarimas). Aukščiau nurodytose Konstitucijos normose ne tik įtvirtintas aplinkos apsaugos principas: visi juridiniai ir fiziniai asmenys turi susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala aplinkai (taip pat ir joje gyvenantiems žmonėms), bet ir suponuojamos teisinio poveikio priemonių taikymo prielaidos, subjektams nesilaikant nustatytų imperatyvų.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Ginčijamas aktas surašytas bei jame pateiktas nurodymas priimtas laikantis Tiesioginė valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamente (toliau – Reglamentas) įtvirtintų procedūrų ir taisyklių. Neplaninė valstybinė triukšmo kontrolė buvo atliekama gavus fizinių asmenų skundą, t. y. turint informacijos, ar kilus pagrįstų įtarimų dėl objekto veiklos, kuri gali prieštarauti visuomenės sveikatos saugą reglamentuojantiems teisės aktams ar jų neatitikti (Reglamento 13.3.2 papunktis), esant NVSC Klaipėdos departamento direktoriaus išduotam Pavedimui tikrinti (Reglamento 17 punktas). Laboratorinius tyrimus (matavimus) atliko kompetentingas atlikti tokius tyrimus subjektas – Laboratorija (Reglamento 48 punktas).

Ginčijamame akte pateikti atliktų laboratorinių tyrimų (matavimų) rezultatai, kurie aptarti išsamiai nurodant triukšmo ribines vertes, konkretizuojant triukšmo šaltinį, triukšmo šaltinio veikimo sąlygas, nurodant ekvivalentinio ir maksimalus garso slėgio lygį. Triukšmo matavimų rezultatai motyvuotai įvertinti Lietuvos higienos normos HN 33:2011 reikalavimų kontekste.

Reglamento 35 punkte nurodyta, kad, nustačius visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, patikrinimo akte nurodomas (-i) terminas (-ai), per kurį jie turi būti pašalinti.

NVSC Klaipėdos departamentui atlikus neplaninę valstybinę triukšmo kontrolę ir nustačius, kad buvo padarytas Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto pažeidimas, Ginčijamame akte pagrįstai ir teisėtai duotas nurodymas nustatytu terminu imtis priemonių pažeidimui pašalinti, t. y. įgyvendinti prieštriukšmines priemones triukšmo lygiui sumažinti iki šioje higienos normoje leidžiamų ribinių dydžių.

Mano, kad NVSC, atlikdamas neplaninį patikrinimą ir surašydamas Ginčijamą aktą, objektyviai ir išsamiai įvertino patikrinimo metu surinktus duomenis, tinkamai laikėsi procedūrų, numatytų tai reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NVSC Valstybinės triukšmo kontrolės patikrinimo akto Nr. (3-12 4.80 Mr) PA-2300 teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo pačiu byloje sprendžiamas ir Ginčų komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas (redakcija nuo 2023m. sausio 2 d.), Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (toliau – ir VSPĮ), (redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.), Valstybinės triukšmo kontrolės vykdymo taisyklės, patvirtintos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. VKE- 396 (toliau – ir Taisyklės), (redakcija nuo 2024 m. sausio 20 d.), Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 „Dėl Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas), (redakcija nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011m. birželio 13 d. įsakymas Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (redakcija nuo 2018 m. vasario 14 d.).

Įstatymas nustato triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo tikslas - reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą, siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 14 straipsnis nustato triukšmo šaltinių valdytojų pareigas ir teises. Minėto įstatymo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Triukšmo matavimai atliekami standartizacijos norminių dokumentų nustatyta tvarka (Įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

VSPĮ 15 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad NVSC pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenes sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Pagal Sričių, kuriose Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-1179, 1.1 papunktį, stacionarių triukšmo šaltinių keliamas triukšmas pagal Higienos normą HN 33:2011 pripažįstamas ūkinės komercinės veiklos veiksniu, galinčiu turėti įtakos visuomenės sveikatai.

Lietuvos higienos norma HN 33:2011 nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai (1 punktas). Pagal Higienos normos HN 33:2011 7 punktą, triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinamas matavimo ir (ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais šios higienos normos 1 ir 2 lentelėje pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. Higienos normos HN 33:2011 1 lentelės 1 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų pastatų gyvenamosios patalpų visuomeninės paskirties pastatų miegamųjų kambarių, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatų ekvivalentinis garso slėgio lyginis dienos metu yra 45 dBA, vakaro metu - 40 dBA, nakties metu - 35 dBA. Taip pat nurodytas maksimalus garso slėgio lygis, atitinkamai - 55 dBA, 50 dBA, 45 dBA.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2024 m. birželio 3 d. NVSC gavo gyventojų skundą dėl jų gyvenamojoje aplinkoje keliamo triukšmo, vykdant krovos darbus UAB “TIMOTIS“ greta gyvenamųjų namų esančiame angare. NVSC Klaipėdos departamento direktorius Pavedimu pavedė NVSC Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialistams patikrinti UAB ,,TIMOTIS“, kurio tikslas gyventojų skunde (reg. Nr. 1-38069) išdėstytų aplinkybių įvertinimas – veiklos atitiktis Lietuvos higienos norma HN 33:2011) reikalavimams. NVSC Klaipėdos departamento 2024 m. birželio 26 d. užsakymu Nr. (3-23 4.80 Mr)2-2438 Laboratorija gyvenamojoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio 29 d. nuo 07.15 val. iki 09.15 val. atliko ekvivalentinio ir maksimalaus garso slėgio matavimus. Atliktų matavimų duomenys buvo užfiksuoti Laboratorijos 2024 m. liepos 4 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-210/2024 (b. l. 27–31).

NVSC Klaipėdos departamento specialistai, atlikę neplaninę valstybinę triukšmo kontrolę ir įvertinę atliktų ekvivalentinio ir maksimalus garso slėgio lygio matavimų duomenis, 2024 m. liepos 4 d. surašė Ginčijamą aktą, kurio išvadose nurodė, kad triukšmo šaltinio valdytojas, UAB „TIMOTIS“, vykdydamas veiklą angare (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto (veiklos sukeliamas maksimalus garso slėgio lygis gyvenamojoje aplinkoje 10 dBA viršijo didžiausią leidžiamą triukšmo ribinį dydį) reikalavimą.

Ginčijamame akte pareiškėjui buvo pateikti nurodymai: 1) iki 2024 m. rugpjūčio 4 d. įgyvendinti prieštriukšmines priemones triukšmo lygiui sumažinti iki Lietuvos higienos normos HN

33:2011 leidžiamų ribinių dydžių; 2) pasibaigus pažeidimo pašalinimo (triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo) terminui per 3 darbo dienas raštu pranešti NVSC, kokios priemonės įgyvendintos patikrinimo metu nustatytiems teisės aktų pažeidimams pašalinti, ir pateikti

tai įrodančius dokumentus. Ginčijamame akte taip pat nurodyta: kad NVSC Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus terminus motyvuotu triukšmo šaltinių valdytojų prašymu gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip pusę atitinkamo termino laiko. Jei triukšmo prevencijos priemonėms įgyvendinti reikia didelių kapitalinių

sąnaudų ir ilgesnio laiko, palyginti su Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytais

terminais (pavyzdžiui, triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonėms įgyvendinti Teritorijų planavimo įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka reikia rengti teritorijų planavimo dokumentus ir (arba) statinių projektus), triukšmo šaltinių valdytojai privalo suderinti su NVSC triukšmo mažinimo planą. Triukšmo mažinimo planą triukšmo šaltinių valdytojai turi pateikti NVSC

derinti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimų pateikimo triukšmo šaltinių valdytojams dienos. Triukšmo mažinimo planas turi būti suderintas ne vėliau kaip iki atitinkamų Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo terminų pabaigos. NVSC sprendimą dėl triukšmo mažinimo plano derinimo / nederinimo triukšmo šaltinio valdytojui pateikia raštu (b. l. 24–26).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini), naudojasi pastatu – sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), produkcijai saugoti (pastato – sandėlio paskirtis – sandėliavimo paskirties pastatas). Ginčo nėra ir dėl to, kad pareiškėja yra triukšmo šaltinio savininkė ir teisėta triukšmo šaltinio, pastato – sandėlio, kurį pareiškėja naudoja pagal paskirtį, valdytoja. Tyrimo protokole užfiksuotas nagrinėjamo triukšmo šaltinio aprašymas, veikimo sąlygos: UAB „Timotis“, (duomenys neskelbtini), vykdomos veiklos keliamas triukšmas: prekių krovos darbai į mikroautobuso šaldytuvus, krovininius mikroautobusus (matavimo metu krovėsi du mikroautobusai šaldytuvai ir vienas krovininis mikroautobusas).

Pareiškėja, kaip triukšmo šaltinio valdytoja, privalo laikytis Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje jai nustatytos imperatyvios pareigos, t. y. laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių.

Tai, kad pareiškėja veiklą vykdo žemės sklype pagal jo paskirtį, žemės sklype daugiabučiai namai pastatyti 2020 metais, patvirtinto žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai nenumato jokių triukšmo mažinimo statinių įrengimo, detaliojo plano sprendinius suderino NVSC atstovas, tik nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 20 d. naudojosi pastatu – sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), produkcijai saugoti (b. l. 32), nepanaikina pareigos laikytis nustatytų teisės aktuose leidžiamų triukšmo ribinių dydžių. Be to, aplinkybė, kad tik nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 20 d. pareiškėja naudojosi pastatu – sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), produkcijai saugoti, negali būti laikoma kaip įrodyta, nes šis pastatas – sandėlis nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui (b. l. 74–80), o viešajame registre nėra duomenų apie Palangos miesto vandens motociklų klubo nuomos santykius, todėl ši sutartis prieš trečiuosius asmenis negali būti panaudota (CK 6.478 straipsnio 2 dalis, 6.629 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad asmens teisė į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose, kuriuose, be kitų nuostatų, įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata, valstybės ir visos visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, nustatyti pagrindiniai Lietuvos valstybės aplinkos apsaugos politikos tikslai bei kryptys. Aiškindamas šias nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimas, 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Aukščiau nurodytose Konstitucijos normose ne tik įtvirtintas aplinkos apsaugos principas (visi juridiniai ir fiziniai asmenys turi susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala aplinkai (taip pat ir joje gyvenantiems žmonėms), bet ir suponuojamos teisinio poveikio priemonių taikymo prielaidos, subjektams nesilaikant nustatytų imperatyvų.

Taigi asmenims, esantiems gyvenamųjų patalpų savininkams/naudotojams privalo būti užtikrinama teisė į tokią gyvenamąją aplinką, kad būtų užtikrintas triukšmo, skleidžiamo pareiškėjos valdomame pastate - sandėlyje, ribinių dydžių neviršijimas.

Teismo vertinimu, Ginčijamas aktas surašytas bei jame pateiktas nurodymas priimtas laikantis Reglamente įtvirtintų procedūrų ir taisyklių. Neplaninė valstybinė triukšmo kontrolė buvo atliekama gavus fizinių asmenų skundą, t. y. turint informacijos, ar kilus pagrįstų įtarimų dėl objekto veiklos, kuri gali prieštarauti visuomenės sveikatos saugą reglamentuojantiems teisės aktams ar jų neatitikti (Reglamento 13.3.2 papunktis), esant NVSC Klaipėdos departamento direktoriaus išduotam Pavedimui tikrinti (Reglamento 17 punktas). Laboratorinius tyrimus (matavimus) atliko kompetentingas atlikti tokius tyrimus subjektas – Laboratorija (Reglamento 48 punktas).

Ginčijamame akte pateikti atliktų laboratorinių tyrimų (matavimų) rezultatai, kurie aptarti išsamiai nurodant triukšmo ribines vertes, konkretizuojant triukšmo šaltinį, triukšmo šaltinio veikimo sąlygas, nurodant ekvivalentinio ir maksimalus garso slėgio lygį. Triukšmo matavimų rezultatai motyvuotai įvertinti Lietuvos higienos normos HN 33:2011 reikalavimų kontekste.

NVSC Klaipėdos departamentui atlikus neplaninę valstybinę triukšmo kontrolę ir nustačius, kad buvo padarytas Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto pažeidimas, Ginčijamame akte pagrįstai ir teisėtai duotas nurodymas nustatytu terminu imtis priemonių pažeidimui pašalinti, t. y. įgyvendinti prieštriukšmines priemones triukšmo lygiui sumažinti iki šioje higienos normoje leidžiamų ribinių dydžių.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad NVSC ir Ginčų komisija priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kurie motyvuoti, suprantami, juose pateiktas faktinis ir teisinis pagrindas, todėl nėra pagrindo panaikinti skunde nurodytais argumentais ir motyvais.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų – atstovavimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovė „Timotis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.