Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-04-19 · Administracinė byla Nr. eI2-2630-872/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-19
Bylos Nr.
eI2-2630-872/2021
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00214-2021-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Fausta Vitkienė (pirm.), Iveta Pelienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
K. L.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-2630-872/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00214-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. L. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. L. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės (toliau – VSAT PPR) Migracijos skyriaus 2021 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. (127-4) „Dėl Ukrainos piliečio K. L. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“.

Pareiškėjas paaiškina, kad jis gavo Lenkijos Respublikos darbo vizą, galiojančią nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. spalio 20 d. Šiuo pagrindu atvyko dirbti į Lenkijos Respubliką. Nurodo, jog 2020 m. lapkričio 29 d. jis atvyko į Lietuvos Respubliką darbo reikalais, VSAT PPR Migracijos skyriui buvo pateikti visi su komandiruote susiję dokumentai. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 11 str. 2 d. ir 6 d., pareiškėjas turėjo teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvoje, neviršijant UTPĮ 11 str. 2 d. nustatytų terminų. Priimant sprendimą liko neįvertintos aplinkybės, kad jis Šengeno sieną kirto atvykdama į Lenkijos Respubliką, buvo įdarbintas Lenkijoje veikiančioje įmonėje, po to komandiruotas į Lietuvą, dėl to priimant Sprendimą turėjo būti vertinama, ar jis turėjo teisę į Lietuvą atvykti iš Lenkijos.

Pareiškėjo manymu, atsakovės įpareigojimas savanoriškai išvykti į Lenkijos Respubliką yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka, jog pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.2 punkto reikalavimus, t.y. 2020-11-29 neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką iš Lenkijos Respublikos.

Mano, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui netaikomas, kadangi jis teisėtai dirba ir gyvena Lenkijos Respublikoje, į Lietuvą atvyko tarnybinės komandiruotės tikslais, o Europos ekonominės erdvės valstybėse teisėtai gyvenantiems asmenims draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką netaikomas.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodo, jog 2021 m. vasario 22 d. Migracijos skyriuje buvo apklaustas Ukrainos Respublikos pilietis K. L.. Apklausos metu nustatyta, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2020-11-29 iš Lenkijos Respublikos, turėdamas Ukrainos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2029 m. vasario 6 d., kuriame buvo Lenkijos Respublikos nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2029-02-06, išduota 2020-11-13 Lenkijos Respublikos ambasados Kijeve. Minėta viza galioja nuo 2020-11-24 iki 2021-10-20, yra daugkartinė, buvimo dienų skaičius nurodytas 145 dienos.

Aiškinantis aplinkybes užsienietis apklausos metu paaiškino, kad 2020-11-27 išvyko iš Ukrainos į Lenkiją. Į Lietuvą atvyko 2020-11-29 tikslu dirbti. Grįžti į Ukrainos Republiką pageidauja.

VSAT PPR Migracijos skyriaus pareigūnas, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą ir surinkęs įrodymus, 2021-02-22, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo ir priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 538 straipsnio, kuriuo užsienietis pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr.1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.2 punkto reikalavimus, tai yra 2020-11-29 neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką iš Lenkijos Respublikos dėl to jam skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Be to, užsienietis įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2021 m. kovo 9 d.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, jog VSAT PPR neginčija, kad asmuo gali turėti kelias gyvenamąsias vietas, tai nėra skundo objektas. Asmens turėjimas kelių gyvenamųjų vietų nepatvirtina, fakto jog asmuo teisėtai gyvena Europos ekonominės erdvės valstybėse. Pažymi, jog 2020 m. lapkričio 29 d. atvykstant į Lietuvos Respubliką, pareiškėjas turėjo galiojančią nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. spalio 20 d. Lenkijos Respublikos išduotą „D“ tipo vizą, tačiau, tai nėra dokumentas, leidžiantis gyventi Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje. Vertinant buvimo Lietuvos Respublikoje laiką nustatyta, kad pareiškėjas visą savo buvimo laiką, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 29 d. buvo neteisėtai. Pareiškėjo šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2021 m. vasario 22 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Ukrainos pilietis K. L. 2020 m. lapkričio 29 d. atvyko į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas turėjo Lenkijos Respublikos išduotą „D“ tipo vizą, galiojančią nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. spalio 20 d.

Atsakovė, nustačiusi, kad pareiškėjas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.2 punkto reikalavimus, 2020 m. lapkričio 29 d. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, priėmė ginčijamą Sprendimą dėl jo grąžinimo į Lenkijos Respubliką.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką.

Pagal UTPĮ 11 straipsnį, užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, bet turi vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių išduotą Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelę, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį (šio straipsnio 4 dalis), užsienietis, kuris nenurodytas šio straipsnio 4 dalyje, bet turi kitos Šengeno valstybės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, leidimo gyventi ar nacionalinės vizos galiojimo metu turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį (šio straipsnio 5 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje 2020 m. vasario 26 d. paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, buvo apribotas valstybės sienos kirtimas, uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką (2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“). Pagal šio nutarimo 2020 m. birželio 10 d. redakciją Nr. 588 buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės nustatant trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. priėmė nutarimą Nr.1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Pagal šio nutarimo 2.1.2. punktą valstybės sienos kirtimas buvo apribotas uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Nutarimo 2.1.2.1. papunktyje nurodyta, kad valstybės sienos kirtimo apribojimas atvykti į Lietuvos Respubliką netaikomas Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Andoros Kunigaikštystės, Monako Kunigaikštystės, San Marino Respublikos ir Šventojo Sosto (Vatikano Miesto Valstybės) piliečiams ir šiose valstybėse teisėtai gyvenantiems asmenims 2.1.2 papunktis netaikomas.

Kaip nurodyta aukščiau, pareiškėjas, Ukrainos pilietis, kurio gyvenamosios vietos valstybė yra Lenkijos Respublika. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2020 m. lapkričio 29 d. iš Lenkijos Respublikos. Todėl, darytina išvada, kad pareiškėjas kirto valstybės sieną, tuo metu, kai galiojo ribojimas užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Šis ribojimas netaikomas asmenims, kurie teisėtai gyvena Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje. Pažymėtina, jog pagal UTPĮ 2 straipsnio 33 dalies nuostatas, viza – į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu, tačiau, tai nėra dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi jame nurodytą laiką, yra tik leidimas laikinai ar nuolat gyventi.

UTPĮ 125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad užsienietis yra įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, yra pažeidžiamas asmuo arba prieglobsčio prašytojas ir sutinka savanoriškai grįžti į užsienio valstybę padedant tarptautinei ar nevyriausybinei organizacijai.

Priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą (UTPĮ 128 str. 1 d.).

UTPĮ 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Pagal UTPĮ 130 straipsnio 2 dalį užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Pagal UTPĮ 130 straipsnio 3 dalį šio straipsnio 1dalies nuostatos netaikomos užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei.

Atsižvelgiant į pateiktą teisinį reglamentavimą, matyti, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Taigi prieš priimant sprendimą dėl asmens grąžinimo į užsienio valstybę, turi būti įvertinta, ar konkrečiu atveju yra faktinių aplinkybių, užkertančių kelią to asmens (įpareigojimui išvykti iš Lietuvos Respublikos) grąžinimui į užsienio valstybę.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas siekia paneigti ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tuo aspektu, jog jį sieja darbo santykiai su Lenkijos įmone. Tačiau ši aplinkybė nelaikytina tokia, kurios pagrindu pareiškėjas negalėtų būti grąžinamas į Lenkijos Respubliką.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), atitinka nuosekliai formuojamą LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Šioje byloje Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartimi buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – laikinai sustabdytas VSAT 2021 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. (127-4) galiojimas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje administracinėje byloje. Teismui atmetus pareiškėjo skundą, reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 70 str. 9 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Palikti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuri buvo pritaikyta Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartimi, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisIveta PelienėFausta Vitkienė