Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. J. ir jo gynėjos advokatės K. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. J. 56 490 Eur vertės turtui.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-831-408/2023, kurioje V. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

2. Kauno apylinkės teisme 2023 m. gegužės 9 d. buvo gautas civilinių ieškovų (nukentėjusiųjų) J. M., A. M. atstovo advokato Justo Sakavičiaus civilinis ieškinys 56 490 Eur sumai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo – iš kaltinamojo V. J. nukentėjusioji J. M. prašo priteisti 21 630 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusysis A. M. prašo priteisti 14 860 Eur turtinei ir 10 000 neturinei žalai atlyginti. Ieškinio užtikrinimui prašė surasti kaltinamajam V. J. priklausančio turto 56 490 Eur vertės ir apriboti nuosavybės teises disponuoti tokio dydžio turtu.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi paskyrė laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. J. turtui. Apylinkės teismas sprendimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. J. turtui motyvavo tuo, kad nagrinėjama baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, todėl siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius, būtina paskirti kaltinamojo V. J. 56 490 Eur vertės turtui laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. J. gynėjos advokatės K. R. skundas atmestinas

5. Įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir apylinkės teismo nutartį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, todėl ją naikinti ar keisti nėra objektyvaus pagrindo. Apygardos teismas konstatuoja, jog teismo nutartyje nurodytas laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo pagrindas neprieštarauja įstatymui ir yra pagrįstas.

6. Civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, teismas visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). BPK 116 straipsnyje nustatyta, kad proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti – surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta ne teismo teisė, bet pareiga imtis priemonių galimam ar pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti. Toks minėtos teisės normos aiškinimas sutinkamas ir teisės doktrinoje, tačiau, kaip ir taikant visas kitas procesinės prievartos priemones, turi būti teisėtas, pagrįstas ir proporcingas.

7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog kai byla yra perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo, priimdamas nutartį, nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Laikinu nuosavybės teisės apribojimu siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas.

8. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų bei skundžiamos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nutarties, apylinkės teismas priėmė civilinių ieškovų (nukentėjusiųjų) J. M. ir A. M. atstovo advokato Justo Sakavičiaus pateiktą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 1-831-408/2023 ir civiliniam ieškiniui baudžiamojoje byloje užtikrinti iki nuosprendžio priėmimo paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. J. 56 490 Eur vertės turtui.

9. Skunde laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo neteisėtumas grindžiamas tuo, kad civilinis ieškinys yra nepagrįstas bei neteisingas, akivaizdžiai prieštaraujantis byloje surinktiems įrodymams. Kaip matyti iš kaltinimo turinio, kaltinamojo V. J. galimai padarytos veikos yra susijusios su sukčiavimu bei neteisėtu vertimusi finansine veikla. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl žemesnės instancijos teismo nutarties, kuria buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui ar pratęstas šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas, nevertina byloje surinktų įrodymų, nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo iš esmės, taip pat negali pasisakyti ir dėl to, ar civilinis ieškinys yra pagrįstas, atitinkamai, ar jis buvo pagrįstai priimtas pirmosios instancijos teismo, kadangi visi šie klausimai yra priskirtini bylą nagrinėjančio teismo (šiuo atveju Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų) kompetencijai. Būtent pirmos instancijos teismas privalės dėl jų pasisakyti, priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą. Bylos duomenys apygardos teismo gali būti vertinami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 151 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumu. Nagrinėjamu atveju yra duomenų, kad V. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teisminio nagrinėjimo metu įstatymo nustatyta tvarka buvo pateiktas civilinis ieškinys dėl kaltinamojo galimai nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kurį apylinkės teismas priėmė ir nagrinėja baudžiamojoje byloje. Šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas nagrinėjamoje byloje yra teisėtas – žemesnės instancijos teismas ne tik kad galėjo, bet ir privalėjo imtis visų įstatyme numatytų priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti, kadangi, netaikant šios procesinės prievartos priemonės, būtų apsunkintas arba taptų neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio dalinio ar visiško patenkinimo įvykdymas, jei toks sprendimas būtų priimtas.

10. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus pareikštiems kaltinimams, arba, paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis). Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė - laikinas nuosavybės teisių apribojimas - kaltinamojo turtui varžo jo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti.

11. Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į tai, kad BPK 116 straipsnis įpareigoja teismą imtis priemonių pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti. Taigi nukentėjusiųjų atstovui advokatui teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškus civilinį ieškinį ir teismui jį priėmus, teismas pagrįstai nutarė taikyti BPK 151 straipsnyje numatytą laikiną procesinės prievartos priemonę. Teismui neturint konkrečių duomenų apie kaltinamojo V. J. turimą turtą, buvo nutarta laikinai apriboti kaltinamojo nuosavybės teises į jam priklausantį turtą, nenurodant turto sudėties ir buvimo vietos. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, pirminis teismo procesinis sprendimas gali ir turi būti tikslinamas, priimant papildomą nutartį, kadangi tais atvejais, kai procesinio sprendimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą priėmimo metu nežinoma kaltinamojo turto sudėtis, laikinoji procesinė prievartos priemonė taikoma būtent tokia tvarka (BPK 152 straipsnio 4 dalis).

12. Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, pirmiausia laikinai apribojamos kaltininko nuosavybės teisės į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tik tokio turto nesant ar jo nepakankant – į kaltininko lėšas ir turtines teises. Taigi, kaltinamasis V. J. nagrinėjamu atveju gali prašyti bylą nagrinėjančio teismo (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų) laikinai apriboti jo nuosavybės teises į kitą, civilinių ieškinių dydį atitinkančios vertės, jam priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas patenkinus civilinių ieškovų (nukentėjusiųjų) atstovo advokato pareikštą civilinį ieškinį. Kaltinamajam nenurodant ar neturint tokio turto, laikinas nuosavybės teisės apribojimas pagrįstai nukreiptas į jo banko sąskaitoje (sąskaitose) esančias ar į ją galimai pateksiančias pinigines lėšas. Skundą nagrinėjančiam aukštesnės instancijos teismui nėra pateikta duomenų apie konkretų kaltinamojo kilnojamą ir nekilnojamą turtą, taip pat nėra pateikti turto arešto registrų išrašai, kuriuose būtų tiksliai nurodyta, kokiam kaltinamojo turtui taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Todėl, atsižvelgiant į papildomai pateiktą prašymą ir jame nurodytus reikalavimus/prašymus nustatyti leidžiamą disponuoti pinigų sumą, esančiose banko sąskaitose bei taip pat leisti kaltinamajam atlikti mokėjimus gynėjai advokatei, nurodytina, kad gali kreiptis į baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą su prašymu nustatyti pinigų sumą, kuria būtų leista jam disponuoti ir šį klausimą detaliai bei motyvuotai išspręs baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog taikant laikino nuosavybės teisių apribojimą, BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas nebuvo pažeistas. Šiuo metu baudžiamoji byla yra tik pradinėje stadijoje, sudėtinga ir didelės apimties. Todėl teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas yra neproporcingas, šiai dienai nėra jokio pagrindo.

13. Išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu apygardos teismas daro išvadą, jog žemesnės instancijos teismas, taikydamas kaltinamojo turtui laikiną nuosavybės teisių apribojimą, BPK nuostatų dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo nepažeidė. Kaltinamojo gynėjos advokatės skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad procesinė prievartos priemonė buvo paskirta neteisėtai, nepagrįstai, ar taikytas laikino nuosavybės teisių apribojimo mastas yra per didelis. Todėl keisti ar naikinti minėtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nutartį nėra teisinio pagrindo, ji paliktina galioti, o kaltinamojo V. J. gynėjos advokatės K. R. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo V. J. gynėjos advokatės K. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.