- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-02
- Bylos Nr.
- e2A-675-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07792-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edita Šliumpienė, Anita Sereikienė, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- A. B., D. B.
- Ieškovas
- N. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. B. ir D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2838-1172/2023 pagal ieškovės N. K. patikslintą ieškinį atsakovams A. B. ir D. B. dėl nuosavybės teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. K. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovus A. B. ir D. B. (toliau – atsakovai) savo lėšomis pašalinti metalinę segmentinę tvorelę, pažymėtą indeksais (a), kurio koordinatės (duomenys neskelbtini)ir (b), kurio koordinatės (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio mėnesio žemės sklypo plane, parengtame geodezininko E. M., ir pakeisti pažeistas kiemo aikštelės trinkeles, į kurias buvo patvirtinta tvorelė, per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, leisti šiuos veiksmus atlikti ieškovei, atsakovus įpareigoti atlyginti ieškovei patirtas šios tvorelės griovimo ir (ar) statybvietės sutvarkymo išlaidas, bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog jai priklauso butas su terasa, esantis (duomenys neskelbtini), ir 88/1007 dalys žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Atsakovams priklauso šalia esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir jų naudojama gretima bendro žemės sklypo dalis. Šalys yra kaimynai, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą. Žemės sklypą valdo daugiau savininkų, todėl žemės sklype nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, tačiau ginčas kyla tarp ieškovės ir atsakovų. 2021 m. gruodžio mėn. po konflikto, atsakovai pradėjo reikšti ieškovei pretenzijas dėl užimtos žemės sklypo dalies, kuri, atsakovų teigimu, turėtų būti jų. Siekdami apriboti ieškovės artimiesiems statyti automobilį prie pastato sienos, atsakovai pastatė tvorelę. Ieškovė pakvietė geodezininką E. M., kuris patikrino tvorelės vietą, ją pažymėjo žemės sklypo plane su naudojimosi ribomis. Tvorelė įrengta žemės sklypo dalyje, pažymėtoje B(150). Ieškovė įgijo žemės sklypo dalį, kuri pažymėta indeksu „I“. Atsakovams priklauso žemės sklypas, kurio indeksas „Y“. Ginčas kilo dėl to, kad atsakovų turimame žemės sklypo plane bendra ieškovės ir atsakovų žemės sklypo dalių, skirtų asmeniniam naudojimui, linija turi skirtingas koordinates. Ieškovė kreipėsi į notarų biurą, kad prie žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pridėtas 2016 m. liepos 20 d. UAB „Toposfera“ matininko Š. V. sudarytas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas (toliau – 2016 m. planas), kurio koordinačių sistemoje, pagal Š. V. paaiškinimą, aptiktos techninės klaidos. Notarė atsakovams įteikė ištaisytą 2016 m. planą, kuriame nurodytos teisingos koordinatės. Atsakovai nepašalino tvorelės, kuri pažeidžia ieškovės teisę naudotis žemės sklypo dalimi ir kuri buvo įgyta pirkimo–pardavimo sutartimi, pagal kurią ieškovei priskirta asmeniniam naudojimui. Dublike papildomai nurodė, jog atsakovai elgėsi neįsitikinę, kokias teises jie įgijo iš buvusio savininko, pastatydami tvorelę. Iki šiol klaida Nekilnojamojo turto registre neištaisyta dėl atsakovų neveikimo, atsakovai gali kreiptis į nekilnojamojo turto registratorių ir įregistruoti pakeitimus.
Atsiliepimas
3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, jog šalys gyvenama dvibučiame gyvenamajame name ir yra žemės sklypo bendrasavininkai. Ieškovei priklauso 88/1007, atsakovams – 227/2014 žemės sklypo dalys. Žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatyta 2016 m. plane. Šalys, įsigydamos butus su žemės sklypo dalimis, buvo informuotos apie nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, prie pirkimo pardavimo sutarčių buvo pridėtas žemės sklypo planas su nurodyta naudojimosi tvarka. 2016 m. plane kiekvieno bendraturčio naudojimui tenkantis plotas apibrėžtas konkrečiomis ribomis, kurių taškai pažymėti koordinačių sistemoje. Naudojimosi tvarka registruota Nekilnojamojo turto registre: ieškovės – 2017 m. birželio 30 d., atsakovų – 2018 m. lapkričio 26 d. Prasidėjus konfliktams, atsakovai kreipėsi į MB „Geoaksis“, kurios matininkas T. Š., vadovaudamasis 2016 m. planu, metaliniais kuoliukais ir dažais pažymėjo atsakovų naudojimui priskirtos žemės sklypo dalies ribas. Atsakovų naudojama žemės sklypo dalis ir jos ribos neperžengia ribų, kurios buvo nustatytos galiojančiu 2016 m. planu. Darant prielaidą, kad 2016 m. plane buvo padaryta klaida, dėl kurios ieškovės naudojimui tenka mažiau ploto negu turėtų, niekaip neįtakoja galiojančios naudojimosi tvarkos ir galiojančia naudojimosi tvarka nustatytų bendraturčių teisių. Ieškovė turėtų parengti naują naudojimosi tvarkos planą, organizuoti, kad visi žemės sklypo bendraturčiai jį notariškai patvirtintų arba kreiptis į teismą, kad būtų nustatyta nauja naudojimosi tvarka. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Nei UAB „Toposfera“ raštas apie klaidas, nei notarės parengtas liudijimas apie klaidas, nekeičia nustatytos naudojimosi tvarkos. Šalių sudarytose pirkimo–pardavimo sutartyse nustatyta, kad naudojimosi tvarka žemės sklypu nustatyta pagal tą patį 2016 m. planą, kuriame šalių naudojimui priskirtos žemės plotų ribos pažymėtos tais pačiais taškais. Taigi abiejų šalių teisės į žemės sklypą apibrėžtos tuo pačiu, to paties turinio dokumentu ir aplinkybė, kuri šalių ankščiau registravo naudojimosi tvarką, niekaip neįtakoja šalių teisių ir pareigų pagal minėtą naudojimosi tvarką. Tvorelė stovi žemės sklypo dalyje, kuri pagal įregistruotą naudojimosi tvarką priskirta atsakovų naudojimui. Atsakovai kreipėsi į matininką, kuris nurodė, kad kadangi sename žemės sklypo naudojimo tvarkos brėžinyje nurodytą 25 taško koordinatę suvedus, ji nukrenta nelogiškoje vietoje, galima manyti, kad ji yra klaidingai nurodyta koordinačių žiniaraštyje, todėl neįmanoma išbraižyti Y dalies (žymėjimas pagal 2016 m. planą) kontūro ir nustatyti jo plotą bei linijų atstumus. Tai lemia prieštaravimus tarp ieškovės specialisto pateiktų duomenų ir atsakovų pasitelkto specialisto išvados. Ieškovė ieškiniu siekia sumažinti atsakovų valdomo žemės sklypo dalis arba perstumti atsakovų valdomo žemės sklypo dalies ribas ir tokiu būdu sumažinti kitų bendraturčių žemės sklypo plotą, arba visų žemės sklypo bendraturčių bendros dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypo plotą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 24 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Įpareigojo atsakovus A. B. ir D. B. savo lėšomis pašalinti metalinę segmentinę tvorelę, pažymėtą indeksais (a), kurio koordinatės (duomenys neskelbtini), ir (b), kurio koordinatės (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio mėnesio žemės sklypo plane, parengtame geodezininko E. M., ir pakeisti pažeistas kiemo aikštelės trinkeles, į kurias buvo tvirtinta tvorelė, per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, leido šiuos veiksmus atlikti ieškovei N. K., o atsakovus įpareigojo atlyginti ieškovei patirtas šios tvorelės griovimo ir (ar) statybvietės sutvarkymo išlaidas. Priteisė ieškovei iš atsakovų 1 762,14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė valstybei iš atsakovų po 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nurodė, jog ieškovės patikslintas ieškinys kvalifikuotinas kaip negatorinis ieškinys. Naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nustatyta 2016 m. planu, kuriame nurodyta, kuriomis žemės sklypo dalimis individualiai naudojasi ieškovė, atsakovai, kokie yra jų individualiai naudojamų žemės sklypo dalių plotai, linijų (ribų) ilgiai bei posūkių taškų koordinatės. Tačiau 2016 m. plane buvo padaryta techninė klaida, dėl kurios plane esančiame brėžinyje pavaizduoto posūkio taško Nr. 24 vieta neatitinka su plane nurodyta posūkių taško Nr. 24 koordinate. Teismas nesutiko su atsakovų argumentu, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 punktą pirma buvo nustatomos posūkių taškų koordinatės, vėliau parengtas brėžinys, todėl būtina vadovautis koordinatėmis.
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypo dalys, pažymėtos indeksais „I“ ir „Y“, yra nelygiašoniai keturkampiai, kurių ploto dydis tiesiogiai priklauso nuo linijų ilgio ir įvertinęs, kad vadovaujantis pirminėmis posūkio taško 24 koordinatėmis (X (duomenys neskelbtini)), kinta posūkio taško 24 vieta brėžinyje, žemės sklypo dalių „I“ ir „Y“ plotai, ribos, esančios tarp taškų 22 ir 24, ilgis, tai, kad vadovaujantis patikslintomis posūkio taško 24 koordinatėmis (X 6092043.10, Y 494011.29), 2016 m. plano brėžinio sprendiniai nekinta, darė išvadą, kad 2016 m. plane klaidingai yra nurodyta posūkio taško Nr. 24 koordinatės, bet ne plano brėžinio duomenys.
7. Teismas nurodė, jog atsakovai pagal nustatytą naudojimosi tvarką negalėjo turėti lūkesčio naudotis žemės sklypo dalimi, kurios riba, esanti tarp taškų Nr. 9 ir Nr. 24, būtų tokioje vietoje, kad kirstų ieškovės buto vakarinio kampo dalį. Ieškovė įrodė negatorinio ieškinio pirmą sąlygą - jog ji yra žemės sklypo bendrasavininkė, taip pat, kad pagal nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką ji turi teisę individualiai naudotis 150 kv. m. žemės sklypo dalimi, 2016 m. plano brėžinyje pavaizduota indeksu „I“ ir 2016 m. plano brėžinyje nurodytomis ribomis.
8. Teismas nurodė, jog byloje yra įrodyta, jog ieškovei individualiam naudojimui skirtoje žemės sklypo dalyje atsakovai pastatė metalinę segmentinę tvorelę. Atsakovai savo veiksmų teisėtumą grindė tuo, jog vadovavosi 2016 m. plano koordinatėmis, pagal kurias statė tvorelę. Tačiau 2016 m. plane posūkio taško Nr. 24 koordinatės yra klaidingos, o naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sandorio šalių valią atitinka plano brėžinio sprendiniai. Dėl to teismas darė išvadą, jog atsakovai neįrodė, kad jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus ir ieškinį tenkino visiškai.
9. Teismas ieškinį tenkinęs visiškai, priteisė iš atsakovų ieškovės patirtas 1 762,14 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias pripažino pagrįstomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovai A. B. ir D. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nustatyta pagal 2016 m. liepos 20 d. UAB „Toposfera“ matininko Š. V. sudarytame naudojimosi tvarkos plane. Naudojimosi tvarka įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tai lemia, kad įregistruotas naudojimosi tvarkos planas ir visi jame įrašyti duomenys yra laikomi teisingais, tame tarpe, jame nurodytos taškų koordinatės, tol kol šie duomenys nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Teismo išvada, kad Nekilnojamojo turto registre registruotame naudojimosi tvarkos plane įrašyti duomenys yra neteisingi ir, remiantis tuo, padaryta išvada, kad ginčo tvorelė yra ieškovės naudojimui priskirtoje sklypo dalyje, pažeidžia imperatyvų CK 4.262 straipsnį ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio reguliavimą. Atsakovai tą akcentavo viso proceso metu, tačiau šį argumentą teismas ignoravo ir dėl jo išviso nepasisakė, kas kelia pagrįstas abejones teismo sprendimo teisėtumu.
10.2. Bylos dalykas nebuvo naudojimosi tvarkos pakeitimas ar Nekilnojamojo turto registro įpareigojimas ištaisyti naudojimosi tvarkos plane esančias klaidas, todėl sprendimu nėra keičiama Nekilnojamojo turto registre registruota naudojimosi tvarkos planas ar jo atskiri duomenys. Skundžiamo sprendimo pasekoje gaunasi ydinga situacija, kad atsakovai pagal galiojančią naudojimosi tvarką jų naudojimui priskirtoje dalyje įsirengę tvorelę yra įpareigojami ją pašalinti, esą dėl to, kad tai jau yra ieškovės naudojimui priskirta žemė, tačiau galimai klaidinga naudojimosi tvarka lieka toliau galioti. Siekiant teisėtos galimai pažeistų ieškovės teisių ir interesų gynybos, visų pirma turi būti keičiama galimai klaidingai nustatyta naudojimosi tvarka ir tik ją pakeitus tokia apimtimi, kad ginčo tvora atsirastų ieškovės naudojimui priskirtame žemės plote, ieškovei atsirastų teisė į negatorinį ieškinį.
10.3. Atsakovai tvorelės įrengimo vietą parinkdami pagal Nekilnojamojo turto registre registruotą naudojimosi tvarkos planą ir jame pažymėtas koordinates, turėjo teisėtą lūkestį, kad elgiasi teisėtai ir nepažeidžia kitų asmenų daiktinių teisių. Nepakeitus registruoto naudojimosi tvarkos plano, teismas spręsdamas, kad atsakovai jų naudojimui priskirtame plote neteisėtai įrengė tvorelę, pažeidė jų teisėtų lūkesčių principą ir tuo pačiu teisinės valstybės principą.
10.4. Ieškovė, siekdama pakeisti galiojančią naudojimosi tvarką, turėjo inicijuoti registruotos naudojimosi tvarkos pakeitimą neteismine arba teismine tvarka bei tokiu būdu ištaisyti galimus naudojimosi tvarkos trūkumus. Nepakeitus naudojimosi tvarkos, kuri galimai pažeidžiančios ieškovės teises, ieškovės galimai pažeistos teisės negatoriniu ieškiniu neturėtų būti ginamos.
10.5. Teismas nurodydamas, jog nesutinka su atsakovų atstovo argumentu, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 punktą buvo nustatomos posūkių taškų koordinatės, vėliau parengtas brėžinys, todėl būtina vadovautis koordinatėmis, nepateikė motyvų, kas kelia abejonių dėl sprendimo pagrįstumo. Visas teismo sprendimas yra iš esmės paremtas šia išvada, tačiau teismas jos visiškai nemotyvavo, kas yra esminis sprendimo trūkumas.
10.6. Byloje nėra duomenų, kad atstumas tarp įregistruotų 22 ir 24 taškų koordinačių yra mažesnis nei nurodytas naudojimosi tvarkos plane. Ši aplinkybė nebuvo tiriama, nebuvo nustatyta ar 22 taško koordinatės yra ten, kur jos nurodytos plane, dėl jos nebuvo pateikta specialisto išvada ar teismo ekspertizės aktas, todėl teismo išvada visiškai nepagrįsta.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. K. prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimą nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Apeliacinio skundo argumentai, kad paaiškėjus, kad buvo padaryta techninė klaida įrašant žemės sklypo dalies dvi koordinates, privalomai turi būti vadovaujamasi jomis, ignoruojant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties ir prie jo esančio žemės sklypo plano duomenis apie įgytos nuosavybės dydį, žemės sklypo dalies, skirtą asmeniniam naudojimusi dydį, žemės sklypo ribas, bei žemės sklypo dalių, skirtų asmeniniam naudojimuisi, matmenis, padėtį žemės sklype, yra visiškai neteisingi ir prieštarauja teisminei praktikai.
11.2. Apeliantai nepagrįstai nepasisako, kad jie pasirašydami nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį įgijo teisę asmeniškai naudotis žemės sklypo dalimi, kuri pažymėta indeksu Y/201. Atsakovai prašydami teismo vadovautis plane nurodytų taškų Nr. 24 ir Nr. 25 koordinačių duomenimis, nepagrįstai ignoruoja kitus plano duomenis, kurie apibrėžia jų nuosavybės teisių apimtį. Apeliantai neginčija ieškovės nuosavybės teisių ir jos teisės naudotis plane atvaizduota žemės sklypo dalimi, kuri pažymėta indeksu „I“. Iki apeliantams įsigyjant žemės sklypo dalį, tarp ieškovės ir buvusio savininko, kurio teises perėmė apeliantai, ginčų dėl naudojimosi tvarkos nebuvo. Tai reiškia, kad faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nusistovėjusi ir ji sukūrė ieškovei teises naudotis žemės sklypo dalimi, kuri yra atvaizduota plane.
11.3. Klaida dėl koordinatės Nr. 24 buvo ištaisyta notarine forma, išsiunčiant notarei jos patvirtintą liudijimą ir atsakovai informuoti apie teisingas bei ištaisytas koordinatės Nr. 24 duomenis. Apeliantai, gavę notarinės formos teisingus koordinatės duomenis, pripažinę, kad jie galimai pažeidžia ieškovės nuosavybės teises, nesiėmė priemonių pašalinti metalinę tvorelę. Iki šiol apeliantai suvokdami savo nuosavybės apimtį toliau pažeidžia ieškovės teisę naudotis jai priklausančia nuosavybe be jokios priežasties, iki šiol nepašalindami metalinės tvoreles.
11.4. Byloje ieškovė byloje turėjo įrodyti tik tai, kad ji yra ginčo žemės sklypo savininkė ir kad jos, kaip savininkės, teisės yra pažeistos. Apeliantai turėjo pareigą įrodyti, jog jie elgiasi teisėtai, t. y. neužima ir nesinaudoja ieškovei priklausančia žemės sklypo dalimi. Ieškovė turi teisę pasirinkti sau tinkamą pažeistų teisių gynimo būdą, kuris nurodytas CK. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės pasirinktas pažeistų teisių būdas atitinka CK 4.98 straipsnyje numatytas sąlygas ir jį taikė. Vien tik apeliantų noras kelti ieškovei įvairius kaskart naujus reikalavimus, neleidžia padaryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
16. Pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma. Šalys gyvena dvibučiame gyvenamajame name ir yra žemės sklypo bendrasavininkai. Ieškovei priklauso 88/1007, atsakovams – 227/2014 žemės sklypo dalys. Žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatyta 2016 m. plane. Šalys, įsigydamos butus su žemės sklypo dalimis, buvo informuotos apie nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, prie pirkimo pardavimo sutarčių buvo pridėtas žemės sklypo planas su nurodyta naudojimosi tvarka. 2016 m. plane kiekvieno bendraturčio naudojimui tenkantis plotas apibrėžtas konkrečiomis ribomis, kurių taškai pažymėti koordinačių sistemoje. Naudojimosi tvarka registruota Nekilnojamojo turto registre.
17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl teisinės žemės sklypo ribos. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovus A. B. ir D. B. savo lėšomis pašalinti metalinę segmentinę tvorelę ir pakeisti pažeistas kiemo aikštelės trinkeles, į kurias buvo įtvirtinta tvorelė. Ieškovės teigimu, atsakovai tvorelę pastatė ieškovei naudojimosi tvarka asmeniškai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje, todėl ieškovė nebegali naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo savo lėšomis pašalinti metalinę segmentinę tvorelę, pažymėtą indeksais (a), kurio koordinatės (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio mėnesio žemės sklypo plane, parengtame geodezininko E. M., pakeisti pažeistas kiemo aikštelės trinkeles, į kurias buvo tvirtinta tvorelė, o atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo, leido šiuos veiksmus atlikti ieškovei, o atsakovus įpareigojo atlyginti ieškovei patirtas šios tvorelės griovimo ir (ar) statybvietės sutvarkymo išlaidas. Teismas pripažino, kad ieškovė įrodė negatorinio ieškinio pirmą sąlygą, jog ji yra žemės sklypo bendrasavininkė, taip pat, kad pagal nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką ji turi teisę individualiai naudotis 150 kv. m. žemės sklypo dalimi, 2016 m. plano brėžinyje pavaizduota indeksu „I“ ir 2016 m. plano brėžinyje nurodytomis ribomis. Ieškovei individualiam naudojimui skirtoje žemės sklypo dalyje atsakovai pastatė metalinę segmentinę tvorelę. Taip pat teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą pripažino, kad 2016 m. plane posūkio taško Nr. 24 koordinatės yra klaidingos, o naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sandorio šalių valią atitinka plano brėžinio sprendiniai. Kadangi pagal plano brėžinius tvorelė patenka į ieškovei asmeniniam naudojimui priskirtą žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu „I“, prie ieškovės buto šiaurės vakarų sienos, teismas pripažino, kad atsakovai neįrodė, kad jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
18. Nagrinėjamo klausimo kontekste teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog nagrinėjamoje byloje tarp bendraturčių kilo ginčas dėl jiems priskirtų individualiam naudojimui žemės sklypo dalių bendros ribos vietos. Ieškovė kreipėsi su negatoriniu ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus nutraukti trukdymus, nesusijusius su valdymo netekimu, t. y. įpareigoti atsakovus patraukti jiems nuosavybės teise priklausančią tvorą iš ieškovei asmeniniam naudojimui priskirto žemės sklypo. Ieškovė reikalavimą grindė tuo, kad 2016 m. plane posūkio taško Nr. 24 koordinatės yra klaidingos, o naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sandorio šalių valią atitinka plano brėžinio sprendiniai. Tuo tarpu atsakovai laikėsi pozicijos, jog tvorelė įrengta atsižvelgiant į plano taškų koordinates. Ginčo dėl to, kad tvorelė yra įrengta pagal taškų koordinates, byloje nėra. Byloje taip pat nustatyta, kad naudojimosi tvarkos plano brėžinio sprendiniai neatitinka žemės sklypo taškų koordinačių. Atsiliepime į apeliacinį skundą visiškai pagrįstai nurodoma, kad žemės sklypo ribų nustatymą reglamentuoja CK 4.45 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per kito savininko pastatus ir pan. Taigi, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, žemės sklypo ribas nustato teismas.
19. Tačiau šioje byloje ieškovė nereiškė reikalavimo dėl teisinės žemės sklypo ribos nustatymo, t. y. neprašė nustatyti ar pakeisti kadastro taškų buvimo vietą (teisinę sklypo ribą). Nepaisant to, ieškinį grindė aplinkybe, kad naudojimosi tvarkos plane buvo padarytos techninės klaidos – neteisingai įrašytos taškų Nr. 24-25 koordinatės. Pirmosios instancijos teismas pagal byloje pareikštą faktinį ieškinio pagrindą motyvuojamoje sprendimo dalyje vertino kur yra bendraturčių individualiam naudojimui priskirtas žemės sklypo dalis nustatanti riba. Ieškovei pareiškus negatorinį ieškinį, kuris grindžiamas aplinkybe, kad dėl techninės klaidos naudojimosi tvarkos plane yra neteisingai nurodytos taškų koordinatės, kurios neatitinka plano brėžinio sprendinių, tačiau nepareiškus reikalavimo dėl koordinačių taškų buvimo vietos nustatymo ir teismui tenkinus ieškinį buvo sukurta ydinga teisinė padėtis kuomet bendraturčių individualiam naudojimui priskirtas žemės sklypo dalis skiria dvi alternatyvios teisinės sklypų ribos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė pateikė ieškinį, kuriame suformuluotas reikalavimas, įvertinus tai kokio materialinio teisinio rezultato yra siekiama ir kokiu pagrindu jis yra reiškiamas, nėra tinkamas (pakankamas) nurodomų ieškovės galimai pažeistų teisių gynybos būdas. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs tinkamai neparuoštą ieškinį, vėliau šioje byloje neatskleidė bylos esmės, ir todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliacinėje instancijoje nėra galimybės ištaisyti priimto ieškinio trūkumų, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, sprendimas naikinamas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
20. Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.