Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei Sigitai Černienei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyrio pareigūno administracinio teisės pažeidimo protokolą ROIK: 16058364510, kurioje N. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. 2015 m. lapkričio 9 d., apie 08.10 val. pažeisdama Kelių eismo taisyklių 126, 220 punktų reikalavimus Santariškių g. 1, Vilniuje, vairuodama automobilį Hyundai I10, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, pravažiuodama pro stovintį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino abu automobilius. Apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio pasišalino, tuo ji savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

N. S. pirmame teismo posėdyje sakė, kad kuo kaltinama supranta, kaltės nepripažino. Tačiau kitame teismo posėdyje N. S. atstovavo atsakomybėn traukiamo asmens atstovė, advokatė Sigita Černienė.

Advokatė teismo posėdyje sakė, kad N. S. pripažįsta tą faktą, kad nurodyto įvykio metu buvo toje vietoje. Tiesiog, kaip jai atrodė, ji tikrai negalėjo padaryti tokio nubrozdinimo kitam automobiliui. Manevruodama automobiliu nieko nepajautė. Grubiai kalbėjo su nukentėjusiąja būtent dėl to, kad galvojo jog kažkas tokiu būdu nori pasipelnyti, užglaistyti senesnį eismo įvykį. N. S. nesislapstė, tiesiog ji dirba ir gyvena Anglijoje, į Lietuvą grįžta tik keletą kartų kelioms dienoms, būtent dėl to apie jos atžvilgiu pradėtą administracinį procesą nieko nežinojo. Ji nevengė atsakomybės. N. S. neneigė, kad taip galėjo būti. Nes transporto priemonės buvo sugretintos, yra pareigūnų išvada, kad tikrai galėjo užkabinti, apgadinimų aukščiau sutampa, ant apgadinto automobilio yra likę jos vairuoto automobilio dažų. N. S. nuomone, manevruodama ji galėjo užkabinti kitą automobilį, tiesiog nepajautė, kadangi aikštelėje buvo daug mašinų, važiuojant greičio nebuvo, buvo blaivi, tiesiog taip atsitiko.

Motyvuojamoji dalis

Advokatė teismo posėdyje sakė LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta pakankamai griežta atsakomybė. Vertinant eismo įvykio aplinkybes, kad žala nėra didelė, yra tik nežymus nubrozdinimas, N. S. neliko laukti pareigūnų ir nesiaiškino, nes jai tuo metu pasirodė, kad kažkas siekia pasipelnyti, kadangi ji nieko nepajautė. N. S. neturi teisinio išsilavinimo, gyvena užsienyje, tiesiog jai pasirodė, kad ji yra nekalta.

Atsakomybėn traukiamo asmens atstovė Sigita Černienė teismo posėdyje sakė, kad mano, kad nuobaudos tikslai būtų pasiekti pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sumažinus teisų vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį, kadangi teisės vairuoti transporto priemonę N. S. reikalingos, ji turi nuolatinį darbą užsienyje, jai reikalinga patekti į darbovietę, kai grįžta į Lietuvą jai reikia važiuoti iš Oro uosto, reikia važiuoti į kaimą, kuriame gyvena, yra likusi jos motina, kuri vieniša ir yra po operacijos, neturint vairuotojo pažymėjimo kiltų keblumų. Mano, kad auklėjamieji tikslai butų pasiekti pritaikius trumpesnį nei sankcijoje numatytą teisių vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. N. S. tikrai labai gailisi. Prašo teismo išdėstyti baudos mokėjimą ir sumažinti teisių vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Liudytojas R. B. teismo posėdyje sakė, kad jo įmonei priklauso automobilis, kurį vairavo atsakomybėn traukiamas asmuo N. S.. Automobilio nuomos datos buvo pateiktos Kelių policijai, tuo laikotarpiu N. S. ir buvo išsinuomojusi automobilį. Tada, kai N. S. grąžino automobilį apgadinimų nematė, klientė apie jokius apgadinimus nepranešė. R. B. paskambino policija, pakvietė atvykti į automobilių apžiūrą. Sunku pasakyti, ar automobilių apgadinimai atitiko, jis nėra ekspertas. Nuvykęs matė, kad pažeidimai buvo tiek ant vieno, tiek ant kito automobilio. Jie tik pristatė automobilį apžiūrai, o pareigūnas viską fiksavo ir sprendė ar pažeidimai atitinka.

Liudytoja N. B. teismo posėdyje sakė, kad tai įvyko 2015 m. lapkričio 9 d. iš ryto, apie 8.00 val. Buvo atvažiavusi į Santariškių polikliniką, adresu Santariškių g. 1, prie Onkologinio skyriaus yra aikštelė, ten buvo pristatyta daug mašinų, pasistatė savo mašiną ir ėjo į polikliniką. Eidama atsisuko pasižiūrėti į savo mašiną ir pamatė kaip raudonos spalvos mašina trinasi prie jos mašinos, tai pavažiuoja, tai išvažiuoja. Tada pagalvojo ar tik ta mašina nebus užkabinusi N. B. mašinos. Tada ji nusprendė nueiti pasižiūrėti. Pasižiūrėjo ir pamatė, kad užkabintas N. B. automobilio kampas, buvo likusi raudonos spalvos žymė. Matė tą mašiną ir nuėjo iš paskos, ta raudona mašina, nes ji lėtai važiavo. Priėjusi pabeldė į tos mašinos langą, pasakė „Jūs užkabinote mano mašiną“, vairuotoja N. B. atsakė „Ką?“. Liudytoja pakartojo, kad ji užkabino mašiną, ji atsakė „Ką čia išsigalvoji“, N. B. jai pasakė: „Pasižiūrėkite yra likusi raudona dėmė“. Ji atidarė duris, išlipo, nulėkė pasižiūrėjo ir pasakė „Dėl tokio nieko dar drįsti mane trukdyti“. Tada N. B. jai atsakė, kad tiesiog informavo, jog ji apgadino N. B. mašiną ir ji ją turės susitvarkyti. Tada ji pasakė „Tai ką tu dar norėsi iš manęs pinigų pareikalauti ?“. N. B. sakė, kad pinigų nereikalauja, bet mašiną N. B. vis tiek reikės susitvarkyti. N. S., dar kartą nusispjovė, įsėdo į mašiną ir pradėjo važiuoti, jos automobilio langas buvo atidarytas. N. B. jai pasakė, kad už tokį elgesį, jeigu liudytoja paskambins policijai ji nukentėtų kaip pabėgusi iš autoįvykio, ji atsakė „Skambink tu tai policijai, ji net dėmesio nekreips į tokį nieką“. Tada N. B. paskambino policijai. Policija atvažiavo, viską jiems papasakojo. Pareigūnai pasakė, kad jie užfiksavo įvykį ir N. B. paskambins. Po kurio laiko N. B. paskambino iš policijos paprašė atvažiuoti, apklausė, viską papasakojo. Vėliau dar antrą kartą iškvietė į automobilių sugretinimą, buvo atvežta ir ta raudona mašina, pasirodė, kad ji buvo išnuomota iš nuomos punkto, sulygino mašinas ir tiek ant N. B., tiek ant raudono automobilio dar buvo nesutvarkytos žymės. Po to dar buvo kviesta trečią kartą į policiją tam, kad atpažintų žmogų. Parodė nuotraukas ir N. B. atpažino, kad ten buvo būtent ta moteris.

Liudytoja N. B. buvo nuvažiavusi į draudimą, nes jai pasakė policijoje, kad nuvažiuotų ir ten užfiksuotų įvykį. N. B. automobilis draustas tiek privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tiek KASKO. Buvo nuvažiavusi į atsakomybėn traukiamo asmens draudimą, ten nufotografavo pažeidimus, užrašė, įteikė raštą, sakė, jeigu kada įvyks teismas, galbūt bus kompensuota.

Teismas visapusiškai, pilnutiniai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstą visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu jas įvertino ir vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone daro išvadą, kad N. S. padarytos veikos atitinka LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtį, nes ji apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę bei apie eismo įvykį nepranešusi policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių 126, 220 punktų reikalavimus.

Be visiško N. S. prisipažinimo, jos kaltė padarius protokole aprašytą administracinės teisės pažeidimą, įrodyta rašytine bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu; policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais; policijos užregistruotu pranešimu apie įvykį; Eismo įvykio vietos schema; Papildomais duomenimis apie eismo įvykį; UAB „Admita“ aiškinamuoju raštu; Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu, kuriame nurodyta, kad automobiliui Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nubrozdintas galinis bamperis kairėje pusėje 0,40 – 0,55 cm aukštyje, matosi pasilikusios raudonos spalvos dalelės, o automobiliui Hyundai I 10 nubrozdintas galinis sparnas, galinės durelės dešinėje pusėje, nubrozdinta plastmasinė apdaila dešinėje pusėje 0,40 - 0,55 cm. aukštyje Transporto priemonių sugreitinimo metu nustatyta, kad apgadinimai ant automobilio Toyota Avensis atsirasti galėjo po kontakto su automobiliu Hyundai I 10; fotolentele bei kita bylos medžiaga.

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties subjektyvusis požymis - kaltė yra tiesioginė tyčia, t.y. toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

N. S. veikoje LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties subjektyvųjį požymį – tyčinę kaltės formą įrodo N. B. parodymai. Ji teismo posėdyje parodė, kad N. S. pasakė, kad ji užkabino jos mašiną, o N. S. išlipusi apžiūrėjo automobilių apgadinimus ir įsitikinusi, kad automobiliai apgadinti nežymiai išvažiavo iš eismo įvykio vietos. N. S. elgesys rodo, kad ji pamatė automobilių apgadinimus, juos įvertino, suprato, kad sukėlė eismo įvykį, bet nepaisant atsiradusių apgadinimų ji išvažiavo iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijos pareigūnams.

N. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad skiriant administracinę nuobaudą būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su LR ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra aiškiai per griežta.

Teismas vadovaudamasis teismų praktika ir skirdamas N. S. nuobaudą įvertino, tai kad šio eismo įvykio metu buvo labai nežymiai apgadinti automobiliai, kad ji nuoširdžiai gailisi. Taip pat teismas pastebi, kad N. S. automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, KASKO draudimu. N. S. administracine tvarka bausta, bet nuobaudos negalioja. Taip pat teismas įvertina tai, kad N. S. reikalingos teisės vairuoti transporto priemonę, nes jai reikia važinėti į darbovietę, taip pat Lietuvoje prižiūri vienišą mamą, kuri gyvena kaime ir yra po operacijos. Todėl teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir skiriant mažesnę nuobaudą nei numatyta LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose.

Visą tai apibendrinus teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, N. S. skirtinos švelnesnės nuobaudos nei numatyta LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose.

Už atskirus pažeidimus paskirtos nuobaudos subendrintinos taikant administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio taisykles.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 24, 27, 30¹, 31, 33, 35 straipsniais, 127 straipsniu, 130 straipsniu, 224, 250, 286, 287, 313 straipsniais,

nutarė:

N. S., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir už tai ją nubausti administracine nuobauda – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.

N. S., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir už tai ją nubausti administracine nuobauda – 870 (aštuonis šimtus septyniasdešimt) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir N. S., a.k. (duomenys neskelbtini), skirti galutinę subendrintą nuobaudą - 870 (aštuonių šimtų septyniasdešimt) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos.

Vadovaujantis LR ATPK 313 straipsnio 3 dalimi ir N. S. prašymu baudos mokėjimą išdėlioti per 6 mėnesius, t. y. mokėti po 145 (vieną šimtą keturiasdešimt penkis) eurus per mėnesį.

Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.