Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-03-25 · Administracinė byla Nr. eI2-4718-860/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-25
Bylos Nr.
eI2-4718-860/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-09975-2023-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas
A. D.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Dauvita“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-4718-860/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09975-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 25 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Dauvita“) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. D. (A. D.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 23S218375 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su Sprendimu iš esmės. Pareiškėjo manymu, Migracijos departamento Sprendimas yra nepagrįstas, neobjektyvus, neteisėtas ir priimtas neįvertinus visų aplinkybių bei neišklausius pareiškėjo ir nesuteikus galimybės jam pasisakyti. Tvirtina, jog Sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio reikalavimus ir nesilaikant viešojo administravimo subjekto pareigų rinkti, tikrinti informaciją ir bendradarbiauti su pareiškėju, taip pat nesilaikant Migracijos departamento praktikos analogiškose situacijose. Priduria, jog Migracijos departamentas turėjo bendradarbiauti ir su pareiškėjo darbdaviu. Paaiškina, jog nuo to momento, kai pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi – nuo 2023 m. gegužės 25 d., iki 2023 m. gruodžio 5 d. ginčijamo Sprendimo priėmimo, Migracijos departamentas neprašė iš pareiškėjo jokios papildomos informacijos, neturėjo jokių pretenzijų pareiškėjui ir nedavė jokio įspėjimo, kad ketina priimti Sprendimą ir naikinti jo leidimą laikinai gyventi. Pažymi, jog, jei Migracijos departamentas turėjo kokių nors pretenzijų jo darbdaviui – trečiajam asmeniui, tokiu atveju, jis neturėjo jokio pagrindo priimti skundžiamą Sprendimą iš anksto apie tokią grėsmę neinformuodamas pareiškėjo. Skunde nurodo, jog ginčijamas Sprendimas priimtas, nes duomenys kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka tikrovės; nes pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvoje. Pareiškėjo teigimu, jei Migracijos departamentas patikrinimo metu nustatė aplinkybę, jog jis yra įdarbintas, tai tuomet jokio pažeidimo nei iš darbdavio, nei iš pareiškėjo pusės nebuvo. Paaiškina, jog Migracijos departamentas pripažįsta, kad pareiškėjas yra įregistravęs individualią veiklą, kas, pareiškėjo manymu, sudaro prielaidą jam turėti papildomų teisėtų pajamų (lėšų pragyvenimui), tačiau Migracijos departamentas šį faktą ignoravo arba nepagrįstai ir neteisėtai interpretavo. Pareiškėjo teigimu, jo pateikti duomenys atitiko tikrovę bei jis turėjo lėšų pragyventi Lietuvoje, tačiau Migracijos departamentas nerinko duomenų ir nesiekė įsitikinti ar jis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje. Paaiškina, jog jis buvo įdarbintas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Dauvita“ , o tais mėnesiais, kai jo pajėgos nesiekė 1 MMA, jis vis tiek turėjo pakankamai lėšų pragyventi bei ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad gautų teisėtų pajamų, viršijančių 1 MMA dydį. Mano, kad jokių pagrindų, numatytų Įstatymo 50 straipsnyje nebuvo ir Migracijos departamentas jų nenustatė, todėl nebuvo pagrindo naikinti pareiškėjo leidimo laikinai gyventi ir toks Sprendimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu bei naikintinu. Pareiškėjui akivaizdu, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą piktnaudžiaudamas savo galiomis, būdamas neobjektyvus ir nevykdydamas įstatyminės prievolės rinkti ir tikrinti informaciją bei bendradarbiauti su pareiškėju, o esamas faktines aplinkybes nepagrįstai traktavo pareiškėjo nenaudai. Teigia, jog Sprendimas jam sukelia sunkias ir ilgalaikes pasekmes, nes įsiteisėjus Sprendimui jis vienerius metus negalės kreiptis dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo.

Atsiliepimas

2. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjo darbdavys UAB „Dauvita“ 2023 m. kovo 5 d. pareiškėjo vardu pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2303-LLG-1030 (toliau – ir Prašymas) tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti suvirintoju elektra ir dujomis UAB „Dauvita“. UAB „Dauvita“ tarpininkavimo rašte Nr. 20230307-041230 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas) nurodyta, kad UAB „Dauvita“ darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoja pareiškėjui mokėti 850 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dvejiems metams. Pažymi, jog 2023 m. gegužės 23 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. gegužės 4 d. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog tiek Prašyme, tiek UAB „Dauvita“ pateiktame Tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas 850 Eur darbo užmokestis, tačiau atlikus patikrinimą (patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau – ir SODRA) esančius duomenis bei patikrinus Licencijų informacinę sistemą) nustatyta, kad užsieniečiui nei vieną darbo mėnesį nebuvo mokamas sulygtas darbo užmokestis ir pareiškėjas nuo 2023 m. liepos 14 d. vykdo individualią veiklą, ginčijamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Nurodo, jog vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punkto, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis bei atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, buvo priimtas ginčijamas Sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas pažymi, jog pareiškėjas skunde neneigia, kad 850 Eur mėnesinis atlyginimas jam nebuvo mokamas, todėl yra imperatyvūs pagrindai panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, o pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis turėjo kitų pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų, nei nurodytos Prašyme, tik patvirtina, jog duomenys pateikti norint gauti leidimą laikinai gyventi neatitiko tikrovės. Migracijos departamentas nesutinka su skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas turėjo pareigą pareiškėją įspėti apie ketinimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi ar nustatyti ar pareiškėjas neturi kitų pragyvenimo lėšų. Pažymi, jog nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumatė tokių Migracijos departamento pareigų, o Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai, taigi nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Akcentuoja, jog užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Nurodo, jog vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi, tačiau šiuo atveju, nuo sprendimo pareiškėjui išduoti leidimą lakinai gyventi priėmimo iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes (dėl pareiškėjui nemokamo 850 Eur mėnesinio atlyginimo, nepakankamų pragyvenimo lėšų) Migracijos departamento neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė, todėl pareiškėjas nevykdė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos. Migracijos departamento teigimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Teismo prašo bylą nagrinėti Migracijos departamento atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dauvita“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nustatyta tvarka nepateikė.

4. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė tikrovę atitinkančius duomenis, tačiau UAB „Dauvita“ galbūt neturėjo pakankamo darbo krūvio, todėl pareiškėjas vykdė individualią veiklą ir atitinkamai gavo pajamas. Nurodo, kad Migracijos departamentas nesikreipė į pareiškėją, prašydamas pateikti banko sąskaitos išrašo, kuris patvirtintų, jog pareiškėjas turi pakankami lėšų pragyvenimui Lietuvoje, be to, Migracijos departamentas per siaurai aiškina sąvoką „negauna reguliarių pajamų“, kadangi reguliarios pajamos gali būti gaunamos ir vykdant individualią veiklą. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad pareiškėjas Migracijos departamentui yra pateikęs naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, todėl Migracijos departamentui patenkinus šį paskesnį pareiškėjo prašymą, atsisakytų skundo nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui A. D. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantį iki 2025 m. gegužės 4 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Bylos medžiaga nustatyta, kad:

6.1. UAB „Dauvita“ 2023 m. kovo 5 d. pareiškėjo vardu pateikė Prašymą tuo pagrindu, jog pareiškėjas ketina dirbti UAB „Dauvita“ suvirintoju dujomis ir elektra, numatomas darbo užmokestis – 850 Eur per mėnesį.

6.2. Tarpininkavimo rašte UAB „Dauvita“ nurodė, jog užsienietis ketina dirbti pagal darbo sutartį suvirintoju dujomis ir elektra bei įsipareigojo pareiškėjui mokėti 850 Eur mėnesinį darbo užmokestį.

6.3. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą Nr. 23S56789 išduoti leidimą laikinai gyventi galiojantį iki 2025 m. gegužės 4 d.

6.4. Migracijos departamentas, atlikęs patikrinimą SODRA informacinėje sistemoje (byloje pridėtas 2023 m. gruodžio 5 d. išrašas iš SODRA informacinės sistemos) nustatė, jog pareiškėjas UAB „Dauvita“ buvo įdarbintas nuo 2023 m. gegužės 25 d. ir jam nėra mokamas darbo užmokestis, o patikrinus Licencijų informacinę sistemą (byloje pridėtas 2023 m. gruodžio 5 d. išrašas iš Licencijų informacinės sistemos), nustatė, kad pareiškėjui nuo 2023 m. liepos 17 d. išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.

7. Migracijos departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės bei asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais.

8. Pareiškėjas nesutinka su jo atžvilgiu priimtu Sprendimu, todėl skundžia jį teismui.

9. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).

10. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. gegužės 4 d., o išimčių, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatyta.

11. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 8.3 papunktyje, be kita ko, nurodyta, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

12. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA (minimali mėnesinė alga).

13. Pareiškėjo Prašyme nurodyta, kad pragyvenimo šaltinis – UAB „Dauvita“ gautas darbo užmokestis, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Dauvita“ pareiškėjui laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. spalio 31 d. darbo užmokesčio nemokėjo (šios aplinkybės iš esmės neginčija ir pats pareiškėjas), be to, nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2023 m. liepos 17 d. išduotas leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Prašyme ir Tarpininkavimo rašte, be kita ko, nurodyta, jog UAB „Dauvita“ mokamas darbo užmokestis yra vienintelis pajamų šaltinis Lietuvoje.

14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės (pateikti duomenys) teikiant Prašymą neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).

15. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad prieš priimant Sprendimą Migracijos departamentas neinformavo pareiškėjo ir neprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus bei įrodymus, jog pareiškėjas turi pakankamai lėšų pragyvenimui ir pan.

Pabrėžtina, kad užsienietis, teikdamas prašymą Migracijos departamentui, privalo nurodyti teisingą informaciją ir atitikti kitus keliamus reikalavimus teisėtam gyvenimui Lietuvos Respublikoje tiek prašymo pateikimo metu, tiek visą teisėto pagrindo (leidimo) galiojimo laikotarpį, o pasikeitus leidimo išdavimo metu egzistavusioms aplinkybėms – privalo informuoti migracijos priežiūrą vykdančią instituciją – šiuo atveju Migracijos departamentą.

Aprašo 130 punkte nurodyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

16. Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Sutiktina, kad asmeniui (užsieniečiui), kuris Lietuvos Respublikoje gyvena laikino leidimo gyventi pagrindu gali kilti neaiškumų dėl teisinio reguliavimo ir (ar) kalbos nežinojimo, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad bandė kilusius neaiškumus išsiaiškinti, ar kreipėsi į įmonės atstovus ir (ar) kitas institucijas.

17. Apibendrinant, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuris iš esmės atitinka VAĮ įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

18. Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįsta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

19. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitos proceso šalys įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.

Teisėjai Saulius JakaitisAgnė StankevičienėFausta Vitkienė