Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d., apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)r. sav., vairavo mopedą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (prancūziški), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,12 promilių girtumas, neužsisegęs motociklininko šalmo, bei nevykdė teisėtų uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimų sustabdyti transporto priemonę. Mopedas neįregistruotas Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) 130 str. 1 d., 126 str. 1 d., 134 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d.

Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., mano, kad nėra įrodytas nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pažymi, kad teismas nurodė, jog policijos tarnybinio automobilio sirena buvo įjungta dar pareigūnų automobiliui sukant iš pagrindinio kelio į lauko keliuką, tačiau, pasak apelianto, įraše aiškiai matosi, kad automobilio sirena įjungiama tik įsisukus į lauko keliuką, važiuojant jam iš paskos ir gerokai nuo jo atsilikus. Nurodo, kad įraše matyti, jog pareigūnai sireną įjungė pasukę į lauko keliuką, t. y. 19.38.23 val., jis, pamatęs juos, sustojo ir nulipo nuo mopedo 19.39.00 val. Pareigūnai važiavo iš paskos ne daugiau kaip 37 sekundes, jų greitis važiuojant iš paskos svyravo nuo 35 iki 25 km/val., vienu momentu – 45 km/val., mano, kad gaudynėms tai per trumpas laiko tarpas ir jų automobilio greitis taip pat netinkamas gaudynėms.

Nurodo, jog todėl, kad mopedo duslintuvas buvo nepritvirtintas, nukaręs, todėl per variklio skleidžiamą garsą jis iš karto negalėjo išgirsti policijos automobilio sirenos garso, juolab, kad jie važiavo gerokai atsilikę. Pasak apelianto, akivaizdu, kad jis sustojo pats, kai pamatė policijos automobilį. Nulipo nuo mopedo, niekur tolyn nuo mopedo nebėgo, nors yra vietinis ir puikiai žinojo vietovę, visus esamus keliukus ir išvažiavimus. Jis sustojo pamatęs ir suvokęs, kad jį vejasi policijos automobilis. Suprato, kad privalo sustoti, tai ir padarė ir tai, pasak pažeidėjo, patvirtina vaizdo įrašas, kurį teismui pareikalavus pateikė pareigūnai. Apelianto manymu, tradicinio stabdymo, kaip to reikalaujama ATPK 130 str. pastaboje arba Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, nebuvo, nes jis policijos automobilį pamatė ir jo skleidžiamą sireną išgirdo ne iš karto, nes tai buvo labai trumpas laiko tarpas, kol jis išgirdo ir suvokė, kad yra stabdomas, o tai suvokęs, iš karto nedelsdamas sustojo. Tai buvo lauko keliukas, privati teritorija ir jam buvo šokas, kai pamatė iš paskos važiuojantį policijos automobilį su sirenomis, besivejantį jį, ir staiga sustoti tiesiog nebuvo techninių galimybių. Akcentuoja, kad policijos pareigūnai, jam sustojus, įrodinėjo, kad jo mopedas užgeso, tačiau atvykus mopedo savininkui V. M., jis mopedą užvedė dar kartą. Pareigūnai girdėjo variklio skleidžiamą garsą ir teismo posėdyje jo nebekaltino, kad jis sustojo ne pats, o tik užgesus varikliui.

Dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, pažeidėjas nurodo, nors teismas ir pripažino, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ko jis ir neginčijo, dėl to gailėjosi, tačiau kadangi nedalyvavo viešajame eisme, nesukėlė grėsmės eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, netrukdė saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, todėl jis negalėjo pažeisti Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimų. Kadangi nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tai jis negali būti ir baudžiamas. Mano, kad jam inkriminuojamo Kelių eismo taisyklių pažeidimo pagal ATPK 126 str. 1 d. jis nepadarė.

Apeliantas pažymi, kad teismas konstatavo, jog transporto priemonė nuvežta nepagrįstai, todėl grąžino transporto priemonę jos savininkui V. M.. Apeliantas akcentuoja, kad transporto priemonė dar negrąžinta. Nurodo, kad Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė savininkui V. M. mopedo atsiėmimo dokumentą, pagal kurį atgauti transporto priemonę galima tik sumokėjus už jos saugojimą. Kadangi transporto priemonę sauganti aikštelė reikalauja sumokėti už jos parvežimą ir apsaugą, neatlygintinai neatiduoda, Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas tam pritaria, mopedas stovi negrąžintas, auga jo saugojimo išlaidos, kurias, pasak apelianto, privalo atlyginti Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Buvo pateiktas raštas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl priimto teismo nutarimo ir neatlygintino mopedo grąžinimo, tačiau atsakymas negautas. Pažymi, jog todėl, kad transporto priemonė nėra grąžinta, jam nebuvo suteikta galimybė mopedą nufilmuoti ir pateikti teismui įrodančią medžiagą apie šio mopedo variklio skleidžiamus garsus kaip jo žodžių teisme patvirtinimą ir argumentuotą įrodymą.

Pažeidėjo manymu, nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administraciniame teisės pažeidimo protokole ir teismo nutarime nurodytas aplinkybes, kad jis pažeidė jam inkriminuojamus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nėra įrodyta jo tyčia padaryti šiuos teisės pažeidimus arba jie padaryti formaliai, jam nedalyvaujant viešame eisme, todėl administracinė byla jam turi būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Tauragės rajono apylinkės teismo išvada, jog V. G. kaltė dėl nurodytų ATPK pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, nuobauda individualizuota tinkamai.

Remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Klaipėdos apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. G. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesniosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja.

Apeliantas mano, kad nėra įrodytas nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Nurodė, jog todėl, kad mopedo duslintuvas buvo nepritvirtintas, nukaręs, todėl per variklio skleidžiamą garsą jis iš karto negalėjo išgirsti policijos automobilio sirenos garso, juolab, kad jie važiavo gerokai atsilikę. Pažeidėjo manymu, tradicinio stabdymo, kaip to reikalaujama ATPK 130 str. pastaboje arba Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, nebuvo, nes jis policijos automobilį pamatė ir sireną išgirdo ne iš karto, nes tai buvo labai trumpas laiko tarpas, kol jis išgirdo ir suvokė, kad yra stabdomas, o tai suvokęs, iš karto nedelsdamas sustojo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus pagrįstai vertino kritiškai ir jais nesivadovavo nurodydamas, kad tokius pažeidėjo parodymus paneigia išsamūs policijos pareigūnų E. R. ir R. B. parodymai, kurie patvirtino, kad juos pamatęs mopedo vairuotojas apsisuko ir padidinęs greitį nuvažiavo laukų keliukais. Mopedą pradėjo persekioti, įjungė švyturėlius, garsinį signalą, per garsiakalbį liepė sustoti. Tokias pačias aplinkybes policijos pareigūnas E. R. nurodė ir savo tarnybiniame pranešime, kad patruliuojant tarnybiniu automobiliu pastebėjo priešais atvažiuojantį mopedą, kurio vairuotojas juos pamatęs staiga apsisuko ir padidinęs greitį nusuko į pievoje esantį kelią. Minėtą mopedą pradėjo persekioti įjungę mėlynos bei raudonos spalvos specialiuosius švyturėlius bei garsinį signalą, per garsiakalbį liepdami sustabdyti mopedą, tačiau vairuotojas nepakluso teisėtiems uniformuotų pareigūnų reikalavimams sustoti ir padidinęs greitį toliau važiavo pievos keliu. Šiuos pareigūnų parodymus iš esmės patvirtina ir įvykio įrašas. Nors pažeidėjas policijos pareigūnų pateiktame įraše užfiksuotą įvykį interpretuoja iš esmės savaip ir teigia, kad įraše užfiksuotas įvykio laikas per trumpas laiko tarpas gaudynėms ir policijos pareigūnų automobilio greitis taip pat netinkamas gaudynėms, tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad įraše užfiksuotos aplinkybės tik patvirtina, kad V. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog iš įrašo matyti ir girdėti, kad policijos automobilio garsinė sirena buvo įjungta pareigūnams sukant iš pagrindinio kelio į lauko keliuką. Matyti, kad V. G. nutolsta nuo policijos pareigūnų automobilio ir nereaguoja į pareigūnų per garsiakalbį ne kartą išreikštą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę. Apelianto teiginius, jog todėl, kad mopedo duslintuvas buvo nepritvirtintas, nukaręs, jis per variklio skleidžiamą garsą iš karto negalėjo išgirsti policijos automobilio sirenos garso, juolab, kad policininkai važiavo gerokai atsilikę, skundą nagrinėjantis teismas vertina kaip siekį įvykio situaciją pakreipti sau palankia linkme ir taip išvengti administracinės atsakomybės, juolab, kad, kaip pripažįsta ir pats pažeidėjas, mopedą vairavo neblaivus. Mopedas buvo stabdomas ne tik tiesiog vejantis transporto priemonę iš paskos tarnybiniu automobiliu, tačiau buvo naudojami ir įvairūs vairuotojo dėmesį atkreipiantys signalai, kurių apeliantas nepaisė. Apygardos teismas konstatuoja, kad važiuojančio policijos tarnybinio automobilio, taip pat šio automobilio skleidžiamų šviesos ir garso signalų V. G. negalėjo nepastebėti ir neišgirsti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojai policijos pareigūnai E. R. ir R. B. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti apeliantą, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas. Policijos pareigūnų parodymai tarpusavyje neprieštarauja ir yra nuoseklūs, todėl jie laikytini patikimais. Byloje surinktų įrodymų visumos analizė nesudaro pagrindo abejoti policijos pareigūnų veiksmų teisėtumu nagrinėjamo įvykio metu, o kartu ir 2015-08-12 tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių objektyvumu. Pagal Kelių eismo taisyklių 16 p. tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti, atitinkamai pagal šių taisyklių 78 p. vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, kai tikrinantis pareigūnas duoda signalą. Gavęs signalą, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma, – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra, – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje. Šiuo atveju pažeidėjas teisėto policijos pareigūnų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę nevykdė.

Pažeidėjas teigia, kad tradicinio stabdymo, kaip to reikalaujama ATPK 130 str. pastaboje arba Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, nebuvo. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. ATPK 130 str. pastaboje nurodyta, kad „Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitus šviesą atspindinčius elementus). Patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūnai, turintys specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą automobilį, stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba minėtu šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius“. Įvertinus pastaboje konkrečiai išvardytus nurodymus, pažymėtina, kad policijos pareigūnai stabdydami V. G. šių reikalavimų laikėsi, juo vykdė ir jų nepažeidė.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas paminėtąsias aplinkybes, taip pat byloje esančių objektyvių įrodymų visumą, mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl V. G. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Byloje surinktų objektyvių įrodymų visuma yra pakankama pagrįsti išvadą, kad pažeidėjas padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Pažeidėjas nurodo, kad nors teismas pripažino, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ko jis neginčijo ir gailėjosi, tačiau, apelianto manymu, todėl, kad jis nedalyvavo viešajame eisme, nesukėlė grėsmės eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, netrukdė saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, jis negalėjo pažeisti Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimų. Kadangi nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tai jis negali būti ir baudžiamas pagal ATPK 126 str. 1 d., nes pažeidimo nepadarė. ATPK 126 str. 1 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Pažymėtina, kad atsakomybei kilti nėra svarbi pažeidimo padarymo vieta, šiuo atveju svarbus pas faktas – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam. Pažeidėjas neginčija aplinkybių, kad vairavo neblaivus, neblaivumas įrodytas ir byloje esančiais duomenimis, todėl V. G. pagal ATPK 126 str. 1 d. nubaustas pagrįstai.

Apeliantas nurodo, kad teismas pripažino, jog transporto priemonė buvo nuvežta nepagrįstai, todėl mopedą grąžino savininkui, tačiau transporto priemonė dar nėra grąžinta, nes yra reikalaujama susimokėti už jos saugojimą. Kadangi transporto priemonė dar yra negrąžinta, jam nebuvo suteikta galimybė mopedą nufilmuoti ir pateikti teismui įrodomąją medžiagą apie šio mopedo variklio skleidžiamus garsus. Pažymėtina, kad pažeidėjas galėjo kreiptis į teismą su prašymu išduoti leidimą patekti į aikštelę, kurioje saugoma transporto priemonė, tam, kad būtų užfiksuoti norimi įrodymai, tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantas tokį prašymą teismui būtų teikęs, todėl teigti, kad jam nebuvo suteikta galimybė nufilmuoti mopedą, nėra jokio pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad santykiai tarp transporto priemonės savininko, policijos pareigūnų, transporto priemonių saugojimo aikštelės yra civilinės teisės santykiai, todėl turėtų būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka, todėl apeliacinis teismas dėl šių argumentų nagrinėjant skundą nepasisako.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Tauragės rajono apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 str., 284 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus, V. G. veikoje teisingai nustatė numatytų pažeidimų sudėtį ir pagrįstai paskyrė nuobaudą, kurią tinkamai individualizavo. Pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo jo keisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.