Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-26 · Byla Nr. ATP-360-387/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-444-276/2014Nutarimas · 2014-01-28Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ATP-360-387/2014Nutartis · 2014-03-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-26
Bylos Nr.
ATP-360-387/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-13337-2013-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algimantas Valantinas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-360-487/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13337-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 45.4.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. Z. atstovo advokato A. Suslavičiaus (toliau - pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-28 nutarimo, kuriuo V. Z. pripažinta kalta, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir, pritaikius ATPK 30¹str. nuostatas, nubausta galutine subendrinta administracine nuobauda - 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. nubausta už tai, kad 2013-10-08, apie 12.00 val., vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga aikštelėje prie pastato Kalvarijų g. 125, Vilniuje, buvo neatidi, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi Z. R. ir jį apgadino, subraižydama galinį dešinės pusės sparną ir bamperį, po ko iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo ji pažeidė KET 9, 132, 234 p.p. ir LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti 2014-01-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti; nepatenkinus pirmojo prašymo, paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali – palikti nuobaudą – 1000 Lt baudą, jos mokėjimą išdėstant 2 metams, ir panaikinti nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams. Nurodo, kad byloje yra abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių ir įrodymų patikimumo, kadangi tarnybiniame pranešime, surašytame iš karto po policijos iškvietimo, nurodyta, jog nežymiai apgadinti abiejų automobilių kairės pusės galiniai sparnai ir bamperiai. Nors tiek liudytoja, tiek apeliantė patvirtino, jog abu automobiliai, t. y. vienas stovėjo, o kitas buvo statomas – ta pačia kryptimi. Tik teismo posėdžio metu pareigūnas N. G. parodė, kad tarnybiniame pranešime galėjo būti padaryta klaida. Pasak pareiškėjo, Eismo įvykio vietos schema surašyta tik pagal vienos liudytojos paaiškinimus, nesant kitų objektyvių duomenų, iš jos sunku nustatyti kaip automobiliai stovėjo. Pareiškėjas pažymi, kad nepaisant išdėstyto, apeliantė neneigė ir pripažino, kad statant automobilį nurodytoje vietoje galėjo atsiremti ne į bordiūrą, kaip jai atrodė, bet į greta stovėjusį automobilį. Dėl savo pažeidimo labai gailėjosi, negalvojo, jog nesant blogoms oro sąlygoms ir važiuojant itin lėtai galėjo kliudyto kitą automobilį.

Pareiškėjas akcentuoja, kad pripažindamas V. Z. kalta dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, apylinkės teismas apskritai netyrė jos kaltės, o tik formaliai nurodė, kad iš įvykio vietos ji pasitraukė tyčia. Nors, kaip nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, tai vienas esminių ATPK 130 str. 1 d. nustatyto pažeidimo sudėties elementų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės, kurios nagrinėjamoje byloje, ištirtos ir įvertintos netinkamai dėl nutarimo skundžiamos dalies. Pastarąją išvadą pareiškėjas grindžia tuo, kad: V. Z. nuo pat pradžių nuosekliai teigė nesupratusi atsirėmus į kitą automobilį; V. Z. automobilis beveik visiškai neapgadintas, o nukentėjusiosios automobilis įbrėžtas nežymiai, t. y. automobiliai kontaktavo be smūgio, slystant (tą patvirtina ir bylos medžiaga); V. Z. neturėjo jokio motyvo sąmoningai pasitraukti iš įvykio vietos, kadangi jos automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, su savimi V. Z. turėjo vairuotojo pažymėjimą; V. Z. iki nurodomos įvykio dienos turėjo teisę vairuoti transporto priemones tik 3 mėnesius, kas galėjo nulemti tai, jog ji nesuprato, padariusi eismo įvykį; suprasdama atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, V. Z. niekada nebūtų taip pasielgus; V. Z. savo automobilį perstatė visai greta, toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, o ne bėgo iš įvykio vietos, kas patvirtina, jog ji nesiekė išvengti atsakomybės. Pareiškėjo teigimu, būtina tinkamai įvertinti ir liudytojos parodymus. Liudytoja G. I. iš karto po eismo įvykio nebuvo apklausta. Ji atsiuntė į policiją elektroninį laišką, kuriame nebuvo nurodyta svarbi aplinkybė, kad V. Z. prieš nueidama tariamai apžiūrėjo nukentėjusiosios automobilį. Tuo tarpu praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po įvykio, teismo posėdžio metu, liudytoja šią aplinkybę nurodė. Pasak pareiškėjo, liudytojos parodymai patvirtina tai, kad V. Z. neskubėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Be to, liudytojos nurodė, jog V. Z. parkavosi neva apie 12 val., tuo tarpu 12.18 val. jau buvo užpildyti visi dokumentai. Taigi, pasak pareiškėjo, neaišku ar liudytoja matė ir, jei matė, ką matė susijusio su minimu eismo įvykiu.

Pareiškėjas pažymi, kad V. Z. atžvilgiu dalyje dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. buvo priimtas neteisingas bei neteisėtas nutarimas. Nepaisant to, apylinkės teismas, vadovaudamasis LR Konstitucijos 109 str. 1 d. ATPK 30¹str., paskyrė V. Z. galutinę nuobaudą 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Pareiškėjo manymu, net ir palikus skundžiamą nutarimą galioti visa apimtimi, paskirta nuobauda, įvertinus visas aplinkybes, yra neadekvati padarytam pažeidimui. Šiuo konkrečiu atveju administracinės nuobaudos tikslai galėtų būti pasiekti paskiriant švelnesnę sankciją nei paskyrė pirmos instancijos teismas, t. y. neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas akcentuoja, kad bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, V. Z. buvo pateikusi prašymą dėl jai skirtinos baudos mokėjimo išdėstymo, tačiau teismas dėl to visiškai nepasisakė. Apeliaciniu skundu prašoma išdėstyti V. Z. skirtinos baudos mokėjimą 24 mėn. laikotarpiui, kadangi sumokėti 1000 Lt baudos per 40 dienų laikotarpį ji neįstengs. V. Z. neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, iki šiol nedirbanti ir neturi savo pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. Z. paskirta administracinė nuobauda – 1000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, už pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., padarymą.

V. Z. neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl jos nubaudimo pagal ATPK 127 str. 2 d., tačiau nesutinka su teismo išvada, kad ji tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. turinio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756-450/2010, Nr. N63-992/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog V. Z. veiksmuose yra nustatyti administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., požymiai.

Dėl įrodymų vertinimo ir ATPK 130 str. 1 d. taikymo.

ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinta, jog <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų<....>.

Įvertinęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog surinktais įrodymais yra nustatyta, kad 2013-10-08, apie 12.00 val. V. Z. iš įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET 234 punktą, kuriame nustatyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo įvykio dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: Nr. N16-2330/2007; Nr. N63-2972/2010; Nr. N62-5002/2010 ir t. t.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog V. Z. suprato, kad kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, tačiau nesilaikydama KET reikalavimų, apie tai policijai nepranešė, o tiesiog perstatė savo automobilį į kitą automobilių stovėjimo aikštelės vietą, todėl akivaizdu, kad ji iš įvykio vietos pasišalino tyčia.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pažymėtina, jog V. Z. apgadino nukentėjusiosios automobilį VOLVO. Šį faktą patvirtina eismo įvykio vietos schema (b.l. 5), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l. 4), fofolentelė (b. l. 13-16), nukentėjusiosios Z. R. paaiškinimai, kur ji nurodė, jog grįžusi prie savo automobilio apie 12 val. rado jį apgadintą (b. l. 8). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, jog grįžusi prie mašinos, pastebėjo apibraižytus jos automobilio dešinės pusės galinį sparną ir bamperį. Jos teigimu, automobilis buvo nubrėžtas gana stipriai. Kartu su liudytoja G. I. apžiūrėjusi V. Z. automobilį, pastebėjo, jog ant jo buvo subraižymai kairėje dalyje, matėsi nukentėjusiosios automobilio dažų likučių (b. l. 37). V. Ž. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymo, patvirtina ir liudytojos G. I. rašytiniai bei teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kur ji nurodė, kad 2013-10-08, apie 12 val., ji, sėdėdama savo automobilyje, pastebėjo kaip automobilis Nissan Almera, važiuodamas atbulas, kairės pusės galine dalimi atsitrenkė į stovėjusį automobilį VOLVO ir perbraukė pastarojo dešinį šoną. Liudytojos teigimu, garsas buvo gergždžiantis, ji buvo 2 metrų atstumu ir garsą gerai girdėjo. Tačiau V. Z. iš vietos nesustodama nuvažiavo ir priparkavo savo automobilį kitoje vietoje, nors ir ten vietos pakako (b. l.11). Teismo posėdžio metu liudytoja taip pat parodė, kad praeidama pro VOLVO automobilį, V. Z. ji apžiūrėjo ir nuėjo (b. l. 37-38). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pastaroji aplinkybė neginčytinai patvirtina, jog V. Z. suprato apgadinusi svetimą automobilį, tačiau, pažeisdama KET 234 p. reikalavimus, siekdama išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Skundo argumentus dėl kritiško liudytojos G. I. parodymų vertinimo, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Tas faktas, jog rašydama savo paaiškinimą policijai, liudytoja neužsiminė apie tai, jog matė kaip V. Z. nueidama apžiūrėjo nukentėjusiosios automobilį, nesudaro pagrindo abejoti jos parodymų teisingumu. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, teismo posėdžio metu liudytoja pateikė labai aiškų ir logišką paaiškinimą, jog rašydama savo pirminius paaiškinimus policijai siekė išdėstyti esmines įvykio aplinkybes ir negalvojo, jog tai, kad V. Z. dar ir apžiūrinėjo nukentėjusiosios automobilį, yra reikšminga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks liudytojos paaiškinimas atitinka tikrovę, kadangi asmeniui neturinčiam teisinio išsilavinimo aptariamos aplinkybės akcentavimas iš tikrųjų gali neturėti ypatingos reikšmės. Vertinant liudytojos parodymų teisingumą, atsižvelgtina ir į tai, kad jie visiškai atitinka kitą bylos medžiagą, kuria neginčytinai nustatyta, jog G. I. nurodomu laiku bei aplinkybėmis būtent V. Z. apgadino nukentėjusiosios automobilį. To faktiškai neginčija ir pati pažeidėja, tad apeliacinio skundo argumentas dėl klaidingo liudytojos nurodomo pažeidimo padarymo laiko laikytini niekuo nepagrįstu ir deklaratyviu. Akcentuotina, kad liudytojos teigimu pažeidimas buvo padarytas apie 12 val., kas visiškai atitinka bylos medžiaga nustatyta pažeidimo padarymo laiką. Juo labiau, kad pasak pačios pažeidėjo ji savo automobilį parkavo apie 11.30 val.

Apeliacinio skundo argumentai, kad V. Z. važiuodama atbula pagalvojo, kad atsirėmė į bordiūrą, todėl pastatė savo automobilį kitoje automobilių stovėjimo aikštelės vietoje, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi juos paneigia, tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos aukščiau aptarti parodymai. Teismo jau buvo minėta, kad nukentėjusiosios teigimu jos automobilis buvo apgadintas gana stipriai. Tuo tarpu liudytoja patvirtino, jog būdama kažkur 2 m. atstumu nuo įvykio vietos, girdėjo gergždžiantį garsą. Jos teigimu, V. Z. nueidama dar apžiūrėjo nukentėjusiosios automobilį. Taigi šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas pagrįstai nubaustosios parodymus vertino kritiškai, kadangi jie prieštarauja ankščiau paminėtų byloje surinktų įrodymų visumai, kurie leidžia konstatuoti, jog V. Z. suprato, kad kliudė kitą automobilį, kadangi net nesustodama perstatė savo automobilį į kitą vietą, o nueidama dar apžiūrėjo nukentėjusiosios automobilį, t.y. matė ir suprato, kad įvyko eismo įvykis ir nesilaikydama KET reikalavimų išvažiavo iš įvykio vietos.

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (dėl tarnybiniame pranešime padarytos klaidos, eismo įvykio schemos vertinimo ir pan.) esminės reikšmės V. Z. kaltės klausimui spręsti neturi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktų įrodymų visumą, kurių pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Įvertinant išdėstytą, nėra pagrindo panaikinti skundžiamo nutarimo apeliacinio skundo motyvais.

Dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad V. Z. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, pritaikius jos atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirta mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 1 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skirdamas nuobaudą pažeidėjai bei parinkdamas jos dydį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į žalos dydį, į tai, kad V. Z. yra jauno amžiaus, įvykio dienai teisę vairuoti transporto priemones turėjo tik 3 mėnesius, kas galimai turėjo įtakos jos elgesiui po įvykio padarymo, bei pritaikė V. Z. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirdamas jai žymiai mažesnę nuobaudą nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, paskirta nuobauda yra teisinga bei proporcinga padarytiems pažeidimams, jų pavojingumo laipsniui bei pobūdžiui. Dar labiau ją švelninti ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip to prašo pareiškėjas, nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2014-01-28 nutarimą, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, todėl šis teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu taip pat prašoma teismo išdėstyti V. Z. paskirtos baudos mokėjimą. Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos nuobaudos dydį, V. Z. turtinę padėtį, pateiktą prašymą dėl jai paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo bei siekiant užtikrinti tinkamą jai paskirtos nuobaudos vykdymą, V. Z. paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 10 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Atmesti V. Z. atstovo advokato A. Suslavičiaus apeliacinį skundą.

2014-01-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Išdėstyti V. Z. paskirtos 1 000 Lt (vienas tūkstantis litų) baudos mokėjimą 10 (dešimt) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kiekvieną mėnesį iki 15 dienos sumokėti po 100 Lt, pirmą įmoką įmokant iki 2014 m. balandžio 15 d.

Teisėjas Algimantas Valantinas