Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-02-19 · Byla Nr. ATP-158-626/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-19
Bylos Nr.
ATP-158-626/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-15643-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė
Pažeidėjas
S. Š.
Kategorijos
  • 2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-158-626/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-15643-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.; 2.1.2.; (S) 2.7.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Š. gynėjo advokato A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimo, kuriuo S. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 28 eurų dydžio bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 868 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi nuobaudos subendrinto ir S. Š. paskirta subendrinta nuobauda - 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad jis 2015 m. spalio 4 d., apie 19.30 val., Vilniuje, Sietyno g. 23, vairuodamas automobilį „Opel Astra“ (v. n. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo į priekį, atsitrenkė į stovintį automobilį „Infiniti FX 45“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu S. Š. prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui arba pakeisti nutarimą, bylą dalyje dėl inkriminuoto pažeidimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant S. Š. veiksmuose pažeidimo sudėties, arba nutarimą pakeisti, pritaikyti S. Š. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę baudą nei numatyta įstatymo bei neskirti teisės vairuoti atėmimo. Teismo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas visapusiškai neištyrė bylos aplinkybių, nustatydamas asmens kaltę, ją faktiškai grindė automobilių susidūrimo faktu, liudytojo M. R. parodymais, kurių nepatvirtino ir nepapildė kiti duomenys. Nurodo, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino S. Š. parodymus, kad jis nepajuto paties eismo įvykio, nes staiga pasijuto blogai, todėl paliko automobilį ir išlipęs nuvyko namo. Savijautos pablogėjimą grindžia nuolatiniu kraujospūdžio padidėjimu, cukriniu diabetu bei tuo, kad įvykio metu buvo nedarbingas. Nurodo, kad teismas visiškai nesiaiškino kas galėtų patvirtinti ar paneigti minėtas aplinkybes. Taip pat nurodo, kad būtent S. Š. artimieji O. Š. ir G. Š. šias aplinkybes gali patvirtinti, tačiau šie asmenys proceso metu nebuvo apklausti.

Vertindamas liudytojo L. R. parodymus, pažymi, kad L. R. viską stebėjo iš automobilio, asmeniškai su S. Š. nebendravo, po susidūrimo nėjo apžiūrėti nukentėjusiojo automobilio, tik matė kitą žmogų, priėjusį prie S. Š. ir kuris tiesiogiai bendravo su juo. S. Š. prie automobilio stovėjo 10-15 min. L. R. nurodė, kad šis asmuo buvo kaimynas, tai teismui nurodė ir nukentėjusioji, tačiau teismas nesiėmė priemonių išsamiai ištirti įvykio aplinkybių ir nustatyti šį asmenį bei jį apklausti. Nurodo, kad šio liudytojo parodymai yra svarbūs bylos faktinių aplinkybių nustatymui.

Pažymi, kad teismas buvo nusprendęs kviesti į apklausą liudytoją R. V., tačiau pastarajam neatvykus, savo sprendimą pakeitė, todėl mano, kad yra akivaizdu, jog teismas nesiėmė visų priemonių išsamiai ištirti bylos aplinkybių. Nurodo, kad yra akivaizdus ir kitas procesinis pažeidimas, t. y. tai, kad pareigūnas rodė nukentėjusiajam tik vieno atpažintino asmens nuotrauką.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nesiaiškino padarytos žalos masto, nors ši aplinkybė akivaizdžiai turi reikšmę įvykiui bei bausmės dydžiui.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad byloje nėra jokių duomenų pagrindžiančių S. Š. kaltę dėl tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos, išskyrus policijos pareigūno perdavusio bylą į teismą prielaidas, nes S. Š. net nesuvokė savo veiksmų esmės, dėl blogos savijautos nesuprato, kad kažką kliudė. Šias aplinkybes grindžia medicininiu pažymėjimu, kuriame nurodyta, jog S. Š. lankėsi VšĮ Šeškinės poliklinikoje nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą iki 2015 m. spalio 19 d.; medicinine pažyma, kurioje nurodyta, kad S. Š. negalėjo atvykti į darbą dėl ligos nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2015 m. spalio 26 d. Pažymi, kad įvykis buvo dienos metu, S. Š. automobilį paliko toje pačioje vietoje, bendravo su kitu asmeniu, tiesioginiu liudytoju, kviečiamas nedelsiant atvyko į policiją, davė išsamius parodymus dėl įvykio, kviečiamas atvyko į teismo posėdį ir davė nuoseklius parodymus, nesislėpė, o byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad padaryta žala akivaizdžiai mažareikšmė, nukentėjusių asmenų nėra, apgadinimai nežymūs. Mano, jog visa tai rodo, jog S. Š. veiksmuose nebuvo tyčios dėl pasišalinimo iš įvykio vietos.

Nesutinka su teismo paskirtos nuobaudos dydžiu, teigia, jog ji yra per griežta. Remiasi tuo, kad byloje nėra nustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis galiojančių nuobaudų neturi, yra iš dalies darbingas (nustatytas 55 procentų nedarbingumas), šiuo metu bedarbis, iki tol gaudavo vos minimalias pajamas, kurios sudarė 261,29 Eur. Pažymi, kad dėl riboto darbingumo, neturint teisės vairuoti transporto priemonių, S. Š. negalės pragyventi, nes ieškant darbo reikalingas vairuotojo pažymėjimas, o dėl sunkios būklės itin reikalinga transporto priemonė vykti pas gydytojus, į darbą, todėl mano, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tokiam asmeniui ilgam laikotarpiui ženkliai pablogina asmens padėtį, apriboja galimybę susirasti darbą ir yra neproporcinga atsižvelgiant į padarytą pažeidimą. Prašo baudos mokėjimą išdėstyti.

Atsiliepimai į skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

S. Š. gynėjas apeliaciniame skunde neneigia S. Š. kaltės dėl eismo įvykio, tačiau neigia, kad S. Š. tyčia pasitraukė iš įvykio vietos, t. y. kad padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą, nurodydamas, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo įvykio aplinkybes, todėl padarė jas neatitinkančias išvadas. Aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais S. Š. kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžia teismo išvadas; visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais motyvais, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Apeliantas ginčydamas S. Š. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinės teisės pažeidimo padarymą, nurodo, jog nėra surinkta jo kaltės įrodymų, jis pasijuto blogai, todėl nesuprato jog atsitrenkė į kitą automobilį, iš eismo įvykio vietos pasitraukė nes staiga pasijuto blogai, reikėjo skubiai vaistų.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Kaip jau minėta, apeliantas neginčija apylinkės teismo nustatyto fakto, kad administracinės teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje S. Š. vairuodamas automobilį Opel Astra (v. n. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET padarė eismo įvykį, kurio metu apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014).

Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir aplinkybes dėl kliudytam objektui padarytos žalos masto, kontakto pobūdį bei atsižvelgti į paties asmens elgesį po eismo įvykio. Gavus visus šiuos duomenis, jų visuma vertintina kontekste su teismų praktikoje suformuotais papildomais kriterijais, taikomais atskleisti veikos subjektyvinei pusei panašiose bylose – duomenimis, rodančiais, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą ar eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.

Apelianto nurodytus paaiškinimus, jog nėra jo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, paneigia byloje surinkti įrodymai: iš dalies paties S. Š. paaiškinimai, liudytojo M. R. parodymai teisme ir jo rašytinis paaiškinimas, fotolentėlės, transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir kt.

Liudytas M. R. apklausiamas teisme nurodė, kad sėdėdamas savo automobilyje matė susidūrimą, t. y. kaip S. Š. vairuojamas automobilis išsisukant iš vietos įvažiavo į kitą automobilį; atsitrenkęs į kitą automobilį S. Š. kelias minutes pastovėjo įsirėmęs, o po to įjungęs atbulinį bėgį atsitraukė atgal, išlipo iš mašinos, nuėjo prie konteinerio. Taip pat liudytojas nurodė, kad jis bei kitas asmuo dar kiek laiko pastovėjo, kitas asmuo bandė gražiai tartis su S. Š., tačiau pastarasis pradėjo keiktis ir išėjo; matė, kad S. Š. elgesys buvo keistas; nurodė jautęs nuo S. Š. sklindantį alkoholio kvapą. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, liudytojas buvo išlipęs iš automobilio ir su kitu asmeniu priėjęs prie S. Š., tik su juo nekalbėjęs, tačiau girdėjęs kaip kitas asmuo bandė gražiuoju tartis su S. Š., tačiau pastarasis tik pardėjo keiktis ir išėjo. Apylinkės teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios rodytų liudytojo suinteresuotumą apkalbėti S. Š.. Apeliaciniame skunde taip pat nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą apygardos teismui abejoti šio liudytojo šališkumu.

Be to, tai, kad S. Š. suprato kliudęs kitą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, rodo jo parodymai teisme bei elgesys po įvykio. Teisme, baigiamųjų kalbų metu S. Š. nurodė, kad nesuprato, jog atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau po to teigė, manęs jog atsitrenkė nežymiai. Iš liudytojo M. R. parodymų matyti, kad S. Š. atsitrenkęs į kitą automobilį kelias minutes pastovėjo į jį atsirėmęs, o po to įjungęs atbulinę pavarą savo automobilį pastatė į kitą vietą, išlipo iš automobilio ir dar kurį laiką pastovėjo. Be to, kartu su liudytoju stovėjęs kitas asmuo bandė gražiuoju tartis su S. Š., taigi jį informavo apie tai, kad jis apgadino kitą automobilį, tačiau S. Š. pasitraukė iš eismo įvykio vietos apie jį nepranešęs nei nukentėjusiam asmeniui, o jeigu tai neįmanoma, – policijai kaip to reikalauja KET 222 punktas. To nepadarė ir vėliau. Kkaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, S. Š. suvokus, kad kliudė kitą automobilį rodo ir tai, kad automobilio „Opel Astra“ (v. n. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Infiniti FX 45“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kontaktas įvyko S. Š. vairuojamo automobilio „Opel Astra“ (v. n. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi. Tai leidžia daryti išvadą, kad S. Š. turėjo matyti automobilio kontaktą su kitu automobiliu. Taigi, pagal administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, kad S. Š. suprato kliudęs bei apgadinęs kitą automobilį, tačiau, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, išvažiavo iš įvykio vietos, t. y. pasišalino iš jos tyčia.

S. Š. paaiškinimą, kad iš eismo įvykio pasitraukė dėl stipriai pablogėjusios sveikatos, apylinkės teismas atmetė kaip nepagrįstą, įvertinęs liudytojo M. R. parodymus, kad kartu buvusiam asmeniui bandant tartis gražiuoju, S. Š. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, nesakė apie pablogėjusią savo sveikatą ar ištikusį priepuolį; liudytojo M. R. parodymus, jog nuo piliečio jautėsi alkoholio kvapas. Apygardos teismas taip pat pažymi, kad apelianto pateikta asmens sveikatos istorija jo stipriai pablogėjusios sveikatos įvykio metu nepatvirtina, joje nėra duomenų, kad S. Š. ištinka priepuoliai, kad jis po įvykio dieną kreipėsi dėl pablogėjusios sveikatos ar pan. Pažymoje dėl neatvykimo į darbą nurodoma, kad S. Š. neatvyko dėl ligos , kurios kodas G54.2, t. y. kaklo nervų šaknelių ligos. 2015 m. spalio 19 d. pažymoje, išduotoje praėjus 15 d. po įvykio, prie ligos kodu G.54.2. taip pat nurodoma ir liga kodu J11.0 (Hipertenzinė (širdies liga) (kardiopatija) su (staziniu) širdies (miokardo) nepakankamumu, tačiau ši pažyma yra bendro pobūdžio informacija, kad pacientas nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. spalio 19 d. turėjo nedarbingumą, duomenų, kad jis nedarbingumo metu buvo gydomas būtent dėl širdies ligos paūmėjimo ar pan. - nėra. Be to, minėta, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad S. Š. būtų kreipęsis į medikus dėl pagalbos iš karto po įvykio. Pažymėtina ir tai, kad nors S. Š. nurodo, kad jam buvo priepuolis (staigus sveikatos pablogėjimas), tačiau jis ne tik apie tai nepasakė jį bandančiam sustabdyti asmeniui ar liudytojui, neprašė iškviesti greitosios medicininės pagalbos, tačiau jis pėsčiomis išėjo iš įvykio vietos namo. Visos šios aplinkybės tik patvirtina, jog apylinkės teismo išvada, kad S. Š. iš įvykio vietos pasitraukė tyčia, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pagrįsta, padaryta išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrus, išanalizavus ir įvertinus nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginus tarpusavyje ir susiejus juos į vientisą loginę grandinę.

Apygardos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas nebuvo aktyvus, nes nutarė neatvykus liudytojui R. V. jo nekviesti ir nesiaiškino, kas buvo antras asmuo, su kuriuo kalbėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas sprendimą nekviesti apklausai neatvykusio liudytojo (pareigūno) R. V. priėmė apklausus atvykusius asmenis. Pažymėtina ir tai, kad šis liudytojas įvykio metu įvykio vietoje nebuvo, o S. Š. paties eismo įvykio neginčija, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad šis liudytojas galėtų duoti kokius nors reikšmingus parodymus vertinant S. Š. tyčią pasitraukiant iš eismo įvykio vietos. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad yra galimybė nustatyti ir kitą asmenį buvusį eismo įvykyje, nes priešingai nei nurodo apeliantas, liudytojas kito asmens neįvardino kaimynu, o nukentėjusioji apie kitą asmenį nieko nenurodė nei pareiškime, nei teismo posėdžio metu. Apeliantas nurodo, kad turėjo būti apklaustos S. Š. sutuoktinė ir dukra. Byloje neesant kitų duomenų, galinčių patvirtinti S. Š. sveikatos būklės staigų pablogėjimą įvykio metu bei pripažinus liudytojo parodymus įrodymais, pagrindo kviesti apklausai suinteresuotus asmenis, nėra, juo labiau, kad toks prašymas tik pateikiant apeliacinį skundą. Apklausiamas teisme S. Š. nenurodė jokių asmenų, galinčių patvirtinti jo versiją.

Pažymėtina ir tai, kad nors S. Š. paliko automobilį tame pačiame kieme, tik pastatytą kitoje vietoje, jo atsakomybės dėl pasitraukimo tyčia iš eismo įvykio vietos, nepašalina.

Vertinant skundo argumentus dėl asmens atpažinimo pagal vieną pateiktą nuotrauką, sprendžiama, kad S. Š. neginčijant, jog įvykio metu automobilį vairavo būtent jis, šis procesinis veiksmais, vertinant, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, lemiamos reikšmės neturi.

Dėl nuobaudos

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Apygardos teismas sprendžia, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ straipsnį, mažinti apeliantui paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Priešingai nei nurodo apeliantas, skiriant nuobaudą jau įvertinta tai, kad jis yra iš dalies darbingas (nustatytas 45 procentų darbingumas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl dar kartą šių aplinkybių vertinti nėra pagrindo.

Nuobauda skiriama atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuobaudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo (ATPK 30² straipsnis). Taigi, teismas nenustatęs pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę, neįgalumą, paskyrė tik minimalias sankcijose numatytas nuobaudas, kurias subendrino apėmimo būdu, todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidėjui paskyrė per griežtą nuobaudą nėra jokio pagrindo. Pažymima ir tai, kad apelianto nurodomos aplinkybės dėl negalios, reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose ir nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Taigi, apelianto skunde nurodytos aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, o sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Išvardintos aplinkybės rodo, kad S. Š. paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra proporcinga jo padarytiems teisės pažeidimams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.

Apeliantas prašo S. Š. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti maksimaliam laikotarpiui. Pagal ATPK 313 straipsnio 3 dalį, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad S. Š. bylą nagrinėjant apylinkės teisme neprašė paskirtos baudos išdėstyti, todėl apylinkės teismas pagrįstai šio klausimo nesvarstė, todėl pagrindo keisti apylinkės teismo nutarimą nėra. Apeliantui išaiškintina, kad S. Š. dėl baudos mokėjimo išdėstymo turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Š. gynėjo advokato A. M. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Vitalija NorkūnaitėNuorašas tikras:Teisėja Vitalija Norkūnaitė