Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv., (laikinai, kol paskirta kardomoji priemonė gyventi skyriumi -), teistas: 2012-10-T. T. r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėn.; 2015-08-T. T. r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d. 50 parų areštu, paleistas 2015-11-16 atlikus bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. M. 2016 m. kovo 16 d. apie 17.20 val. namo, esančio Tauragėje, , kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,49 promilių girtumas), buitinio konflikto metu tyčia įspyrė savo sugyventinei V. N. į kairiąją galvos pusę, prie ausies, bei pastūmė, dėl ko ji galva atsitrenkė į sienos kampą, taip nukentėjusiajai V. N. padarė muštą žaizdą ties dešinės akies išoriniu kampu, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis Z. M. kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, kad parduotuvėje „M. V.“ nusipirko duris. Jas parsivežęs pasikvietė draugą, kad jas padėtų įdėti. Paskui reikėjo duris „aplaistyti“. Draugas atsinešė butelį alaus. Atėjo ir sugyventinės draugė. Ji atsinešė sidro. Visi gėrė –vyrai alų, moterys sidrą. Svečiams išėjus jis nuėjo gultis. Tuomet sugyventinė pradėjo jį „strabučinti“, nors ir žino, kad prigėręs savęs nevaldo. Ją pastūmė į kampą, ji atsitrenkė smilkiniu į durų staktą ir nusibrozdino, pradėjo bėgti kraujas. Paskui spyrė iš kojos ir nuėjo gultis - patikslino, kad neatsimena, kaip spyrė iš kojos. Po to atvažiavo policija. Teigia nesijautęs apgirtęs nuo trijų butelių alaus. Sugyventinė kabinėjosi, tai ir gavo. Su nukentėjusiąja kartu gyvena 19 metų. Ją mušė antrą kartą. Turi 18 metų sūnų, jis retai pas juos būna. Paaiškino, kad turi problemų su alkoholiu, reiktų koduotis. Buvo išvažiavęs į Švėkšną gydytis, po to 9 mėn. negėrė, bet vėl pradėjo gerti, nes nuėjo į draugo gimtadienį.

Paskutinį kartą gėrė prieš tris dienas. Gailisi dėl to ką padarė.

Nors kaltinamasis iš esmės kaltu prisipažino parodęs, kad pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji galva atsitrenkė į sienos kampą, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė neprisimenantis ar tyčia įspyrė savo sugyventinei V. N. į kairiąją galvos pusę, prie ausies. Ši veika nurodyta kaltinime, todėl, neištyrus visų įrodymų, kaltinimo esmės atskleisti nėra galimybių. Dėl šios priežasties, įvertinęs visų proceso dalyvių poziciją, teismas neatliko byloje sutrumpinto įrodymų tyrimo.

N. V. N. parodė, kad 2016 m. kovo 16 d. gėrė su draugais ir kai jie išėjo, sugyventinis „pablūdo“. Dažnai taip būna. Negali jam nei žodžio pasakyti kai pageria. Jei ką ne taip pasako, tuoj mušasi. Anksčiau turėjo darbą, dabar treti metai kai nedirba, atidirbinėja viešuosius darbus. Gyvena kaltinamajam priklausančioje namo dalyje, pati turi gyvenamąjį plotą Juodpetrių kaime. Tą dieną ryte dėjo duris, nes buvo išplėštos. Po to ji su drauge buvo kambaryje, gėrė sidrą, buvo apgirtusi. Sugyventinis su draugu gėrė lauke, paskui parėjo ir jie į kambarį gerti. Sugyventinis išgėrė keturis butelius alaus. Kai vyko konfliktas, buvo dviese. Visiems išsiskirsčius, sugyventinis atsigulė, vis kažko prašė, tai valgyti, tai gerti. Pasakė, kad atsineštų pats. Jis tada įspyrė, o paskui pastūmė. Kai pastūmė, ji prasikirto smilkinį. Dėl spyrio neliko sužalojimų, bet ji juto fizinį skausmą. Jos konfliktai su sugyventiniu vyksta trys ar keturi metai, nuo to laiko kai ji neteko darbo. Anksčiau kai grįždavau iš darbo, jis jau miegodavo. Kiek kartų jos atžvilgiu buvo smurtauta, nepamena. Šiuo metu kaltinamasis su ja negyvena, nors kartais būdavo, nes turėdavo raktą ir įeidavo, sakė, kad čia jo namai. Įpareigojimas gyventi skyriumi jai tinka, smurto dabar nepatiria. Nežino kokia bus ateitis su kaltinamuoju, jei negertų, būtų geras.

Iš specialisto išvados Nr. G71/16(11) nustatyta, kad V. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl muštos žaizdos ties dešinės akies išoriniu kampu (b.l. 13).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad Z. M. įvykio vietoje alkotesteriu nustatytas 2,49 promilių girtumas (b.l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Iš visumos surinktų įrodymų matyti, kad Z. M. padarė inkriminuojamą veiką.

Z. M. veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 2 d., nes jis smurtaudamas, t.y. pastumdamas nežymiai sužalojo sugyventinę V. N. bei koją įspirdamas nukentėjusiajai į galvą sukėlė jai fizinį skausmą.

Nors kaltinamasis visiškai pripažino kaltę dėl to, kad pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji galva atsitrenkė į sienos kampą, taip ją sužalodamas, dėl spyrimo jai koja į galvą paaiškinti nieko negalėjo, nes šio epizodo neprisiminė, nors ir teigė, kad nesijautė labai apgirtęs. Nukentėjusioji V. N. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 9-10) nuosekliai parodė, kad smurto jos atžvilgiu metu, kaltinamasis ne tik ją pastūmė, bet ir įspyrė koja į galvos sritį, dėl šio kaltinamojo smurtinio veiksmo ji jautė fizinį skausmą. Šiais nukentėjusiosios parodymais netikėti teismas pagrindo neturi.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, Z. M. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Z. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str.). Jis praeityje už tris analogiškas veikas prieš sugyventinę teistas du kartus, teistumas neišnykęs (b. l. 60-70), baustas administracine tvarka (b. l. 78-84).

Pažymėtina, kad smurto atvejai sugyventinės atžvilgiu paskutiniu metu dažnėja, kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertina, teigia, kad pati nukentusioji prie jo kabinėjosi, dėl to ir gavo. Kaltinamasis smurtavo prieš sugyventinę tik praėjus keletui mėnesių po to, kai grįžo atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę, ankstesniais teismo baudžiamuoju įsakymu ir nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo ir arešto bausmės kaltinamajam teigiamo poveikio nepadarė. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltimasis savo smurtiniais veiksmais nuolatos kelią realų pavojų nukentėjusiosios sveikatai ir gyvybei, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant ją atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2016-03-16 iki 2016-03-18 – 2 paros (b.l. 26, 33).

Nukentusioji V. N. pozityviai vertina kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium, teigia jos dėka paskutiniu metu smurto nepatiriant, todėl ši kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 307 str. 1, 7 d., teismas,

nusprendė:

Z. M. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 2 d. ir paskirti 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-03-16 iki 2016-03-18.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu T. T. rajono apylinkės teismą.