- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-06
- Bylos Nr.
- A-143-362-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03645-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- K. J.
- Atsakovas
- Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Leonidas Ignatovas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas K. J. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (T 1, b. l. 1–2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas) 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 22-1250 bei įpareigoti įstaigos administraciją jo kameroje įrengti elektros skaitiklį ir panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, Kalėjimų departamentas) 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 2S-3745.
Pareiškėjas nurodė, kad už elektros energiją moka priverstinai, mokestis skaičiuojamas už kiekvieną dieną, nors jis elektrinius prietaisus naudoja tik du ar tris kartus per mėnesį. Pažymėjo, kad neaišku, kaip apskaičiuojamas mokestis, nesant elektros skaitliuko, todėl norėtų jį įsigyti ir už elektros energiją mokėti pagal jo parodymus, t. y. tiek, kiek iš tiesų suvartojo elektros energijos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 36–37) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad 2010 m. spalio 28 d. gavo pareiškėjo pareiškimą jo lėšomis įrengti elektros skaitiklį, jog pagal jo parodymus galėtų mokėti už sunaudotą elektros energiją. 2010 m. lapkričio 4 d. pareiškėjui atsakė raštu, kad tuo pačiu klausimu jis jau yra kreipęsis, į paminėtą prašymą atsakant 2009 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 22-1269, todėl pareiškėjo pakartotinis prašymas nenagrinėjamas. Pažymėjo, kad nuteistieji už elektros energiją moka vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. V-46 patvirtintomis Nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Nurodė, kad kalėjimai ir kameros įrengiami vadovaujantis šiuo metu galiojančia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), iki 2010 m. balandžio 11 d. galiojusia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:1999) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35 punkto reikalavimais. Teisės aktuose nenumatytas elektros skaitiklio kameroje įrengimas, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti jį įrengti tokį skaitiklį.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 45–47) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad, išnagrinėjus pareiškėjo skundus, 2010 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 2S-3745 pateiktas atsakymas, jog teisės aktai nenumato elektros energijos skaitiklių įrengimo kamerose, todėl jie nebus įrengti. Nesutikus mokėti už sunaudotą elektros energiją, pareiškėjas gali priduoti savo turimus elektros prietaisus saugoti į įstaigos sandėlį arba grąžinti juos giminėms, tada nereikėtų mokėti už suvartotą elektros energiją. Teigė, jog į pareiškėjo skundą atsakė tinkamai, pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Pažymėjo, kad 2010 m. sausio 14 d. priimtas Bausmių vykdymo kodekso 32, 36, 51, 54, 60, 61, 66, 67, 70, 72, 76, 85, 96, 99, 100, 105, 112, 114, 118, 120, 121, 142, 143, 146, 154, 155, 165, 183 straipsnių ir kodekso 1 priedo pakeitimo ir papildymo bei 149 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XI-643 (toliau – Įstatymas), kuriuo, be kita ko, pakeistas Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnis, kurio 4 dalyje nustatyta, kad Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų elektros energijos sąnaudos apskaičiuojamos ir išlaidos už sunaudotą elektros energiją apmokamos pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintas taisykles. Įstatymo 32 straipsnyje nurodytas įpareigojimas Kalėjimų departamentui iki 2010 m. kovo 1 d. parengti reikalingus teisės aktus, įskaitant paminėtas taisykles. Kalėjimų departamento direktoriui prieš priimant 2010 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. V-46, buvo surinkti duomenys, kokius buitinius prietaisus turi nuteistieji, įvertintas jų galingumas ir preliminariai apskaičiuotas galimas mėnesinis mokestis. Išlaidos už barzdaskučių ir radijo imtuvų, kurių galia iki 10 W, sunaudotą elektros energiją iš nuteistųjų neišskaičiuojamos, taip užtikrinamos nuteistųjų higienos sąlygos ir teisė į informaciją. Bausmę atliekantis nuteistasis pats turi nuspręsti, kuriais elektros prietaisais nori naudotis, ir privalo įvertinti tai, ar galės mokėti už jų sunaudotą elektros energiją paminėtų taisyklių nustatyta tvarka. Pataisos įstaigose nuteistieji pagal galimybes ir turimą kvalifikaciją įdarbinami ir už atliktą darbą gauna atlyginimą, kurio dalį gali skirti apmokėti už naudojamų elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją. Be to, nuteistieji turi teisę į asmeninę sąskaitą gauti pinigines lėšas. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintomis Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklėmis, nuteistieji turi teisę į tam tikro dydžio išmoką, kurią gavus turi galimybę apmokėti išlaidas už elektros energiją.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 1 d. sprendimu (T 1, b. l. 166–171) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo leisti pareiškėjo kameroje jo lėšomis įrengti elektros skaitiklį teisėtumo. Teismas vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1, 3 dalimis, Taisyklių 1, 2, 3, 5, 8, 9, 10, 11 punktais. Pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas kameroje naudojasi tam tikrais elektros prietaisais. Pareiškėjo paaiškinimai per teismo posėdį patvirtina, kad šiuo metu jis naudojasi dviem elektros prietaisais ir už tai moka apie 15 Lt per mėnesį. Byloje esančiuose dokumentuose nurodyta, kad pareiškėjas naudojasi elektros prietaisais: 18 W kompaktinių diskų grotuvu–radijo imtuvu ir 65 W televizoriumi, kurį gavo 2010 m. gruodžio 6 d.; iki 2010 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas naudojosi 65 W televizoriumi ir 500 W vandens šildytuvu. Vadovaujantis nurodytų teisės aktų nuostatomis, nuteistiesiems leidžiama naudotis įvairiais elektros prietaisais, tačiau už suvartotą elektros energiją nuteistieji turi atsiskaityti Taisyklių nustatyta tvarka. Nuteistieji gali ir neįgyvendinti paminėtos teisės naudotis elektros prietaisais arba nutraukti tokį naudojimąsi. Nuteistojo teisė nesinaudoti tam tikru elektros prietaisu ir atiduoti jį į sandėlį įgyvendinama įstaigoje vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsakovo atstovė paaiškino, kad pagal faktiškai įstaigoje nusistovėjusią tvarką tokius veiksmus nuteistasis gali atlikti apie vieną kartą per mėnesį, kitaip nuteistieji galėtų piktnaudžiauti pernelyg dažnai priduodami ar prašydami grąžinti naudojamus elektros prietaisus, ir tai būtų susiję su įstaigos darbuotojų atliekamų funkcijų padidėjimu. Teismo vertinimu, ši tvarka atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir nesudaro sąlygų pažeisti nuteistųjų teises. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pasirašytinai supažindintas, kokie jo turimi elektros prietaisai įtraukti į sąrašą, taigi jam buvo žinoma, kad už naudojimusi sąraše nurodytais prietaisais suvartotą elektros energiją bus skaičiuojamas atitinkamas mokestis. Dėl to pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad mokesčiai už suvartotą elektros energiją iš jo yra išskaičiuojami neteisėtai. Teismas pažymėjo, jog Taisyklių nustatyta tvarka sieja mokesčio skaičiavimą su faktiškai sunaudota elektros energija. Mokesčio dydžio nustatymas siejamas su faktiškai naudojama elektros energija apskaitant nuteistųjų faktiškai naudojamus elektros prietaisus bei atsižvelgiant į šių prietaisų galią. Kalėjimų departamento atstovas paaiškino, kad tikslesnė apskaita nėra įmanoma, nes daugeliu atvejų kameroje yra ne vienas nuteistasis, o keli, tokiu atveju būtų neįmanoma kiekvienam nuteistajam įrengti skaitiklį arba skaičiuoti sunaudotą kelių nuteistųjų elektros energiją pagal vieną skaitiklį. Priėmus Taisykles ir sureguliavus šį klausimą visų nuteistųjų atžvilgiu, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti išimčių, nes tam nėra teisinio pagrindo. Aplinkybė, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę kameroje vienas, nesudaro pagrindo netaikyti jo atžvilgiu visiems nuteistiesiems nustatytų taisyklių. Tai, kad pareiškėjo atžvilgiu taikomos visiems nuteistiesiems galiojančios taisyklės, nesudaro jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas yra ar gali būti diskriminuojamas, nes visiems nuteistiesiems mokestis už naudojamą elektros energiją yra skaičiuojamas vienodai. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įrengti elektros skaitiklį kameroje taip pat nepagrįstas. Kamerų įrengimą reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35 punktas, kuriame nustatyta, kaip turi būti įrengta kamera. Šiose nuostatose nėra reikalavimo ir nėra nustatyta galimybė įrengti kameroje elektros apskaitos prietaisus. Remiantis 35.3 punktu, kamerose gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad nuteistiesiems sudaryta galimybė kamerose naudotis elektros prietaisais, tačiau ši jų teisė realizuojama nustatyta tvarka, numatant atsiskaitymą už suvartotą elektros energiją. Dėl to reikalavimo įrengti elektros skaitiklį pareiškėjo kameroje jo lėšomis teismas nepatenkino. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas su analogišku prašymu, o būtent su prašymu leisti įrengti elektros skaitiklį pareiškėjo kameroje, kreipėsi į Lukiškių tardymo izoliatorių–kalėjimą 2009 m. gruodžio 1 d. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo taisyklės) 12 punktu. Nustatė, kad į pareiškėjo 2009 m. gruodžio 1 d. prašymą Lukiškių tardymo izoliatorius–kalėjimas atsakė 2009 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 22-1269, informuojant pareiškėją, kad nėra techninės galimybės įrengti skaitiklį, o elektros skaitiklio įrengimas apskritai nenumatytas. Pareiškėjui dėl paminėto atsakymo kreipusis į Kalėjimų departamentą, šis 2010 m. sausio 12 d. raštu Nr. 2S-62 pareiškėjo skundą atmetė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju 2010 m. spalio 28 d. Lukiškių tardymo izoliatoriui–kalėjimui pateikė prašymą tuo pačiu klausimu, nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, teismo nuomone, atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo pakartotinai pateiktą prašymą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo ir Kalėjimų departamento veiksmai yra teisėti, atlikti pareiškėjo prašomų veiksmų nebuvo pagrindo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str. 1 p.). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, formuluodamas skundo dalyką, neteisingai nurodo, kad skundžiami raštai yra administraciniai sprendimai, ir prašo juos panaikinti. Atsižvelgęs į ABTĮ 2 straipsnio 14 dalį, 15, 22, 88 straipsnius, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalis, teismas padarė išvadą, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Pareiškėjo prašomais panaikinti skundžiamais raštais jam nėra nustatomos teisės ar pareigos, jais atsisakoma atlikti tam tikrus veiksmus. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to, ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Bylos priskirtinumo administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal ABTĮ, Viešojo administravimo įstatymą, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo taisykles, atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus. Ginčijamuose raštuose buvo nurodyta informacija dėl atsisakymo atlikti veiksmus, todėl teisme turi būti reiškiamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 1, b. l. 178–180) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas priėmė šališką sprendimą, ignoruodamas jo paaiškinimus, remdamasis atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens motyvais. Teigia, jog už elektros energiją moka priverstinai, siekia, kad būtų pritvirtintas elektros skaitiklis ir už elektros energiją mokėtų pagal jo parodymus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 1) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad teismas konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimas įrengti jo kameroje elektros skaitiklį yra nepagrįstas. Kamerų įrengimą reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35 punktas. Šiose nuostatose nėra įpareigojimo ar numatytos galimybės įrengti kamerose individualius elektros apskaitos prietaisus. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių naujų įrodymų, argumentų ar bylai reikšmingų aplinkybių bei nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių teismo sprendimas turėtų būti pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu. Teismas, objektyviai ir detaliai ištyręs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento veiksmai yra teisėti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 2–3) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas nepateikia jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių teismo sprendimo nepagrįstumą, tik pateikia savo pasvarstymus ir reikalavimą leisti turėti nuosavą elektros skaitiklį, pagal kurio parodymus mokėtų už sunaudotą elektros energiją. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, padarė išvadą, kad nuteistiesiems sudaryta galimybė kamerose naudotis elektros prietaisais, tačiau ši jų teisė realizuojama nustatyta tvarka, numatant atsiskaitymą už suvartotą elektros energiją. Dėl to apelianto reikalavimas įrengti elektros skaitiklį jo kameroje jo lėšomis negali būti tenkinamas. Teismas konstatavo, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento veiksmai yra teisėti, nes atlikti apelianto prašomų veiksmų nebuvo pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo aministravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistųjų laikymo sąlygas reglamentuojantys teisės aktai, tarp jų ir šio administracinio ginčo teisinius santykius reglamentuojantis specialus teisės aktas – Taisyklės, nenumato elektros skaitiklio arba kitos elektros energijos suvartojimą parodančio prietaiso kameroje įrengimo. Taisyklėse yra pateiktas ir detaliai sureglamentuotas kitas nuteistųjų elektros energijos asmeniniams tikslams apskaičiavimo ir apmokėjimo būdas, kuris yra taikomas, atsižvelgiant į nuteistųjų laikymo bausmių atlikimo vietose specifiką (dažniausiai nuteistieji yra laikomi ne po viena, o kartu su kitais nuteistaisiais, jų laikymo vietos – kameros – nėra individualizuotos ir pan.). Pažymėtina, kad ši elektros energijos sąnaudų apmokėjimo tvarka sureguliuota taip, kad neatima galimybės nuteistiesiems naudotis leistinais naudotis elektros prietaisais ir tokios galimybės iš esmės nevaržo. Todėl teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ši tvarka atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir nesudaro sąlygų pažeisti nuteistųjų (šiuo atveju pareiškėjo) teises.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais (kurių nekartoja), kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ABTĮ taikymo požiūriu pareiškėjo teismui paduotas skundas negali būti pripažintas pagrįstu.
Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.