Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovui V. C. dėl skolos už paprastąjį neprotestuotiną vekselį priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas atsakovui buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu, 2017-05-12 įteikti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą ieškovas grindžia pateikta medžiaga: 2016-05-10 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, 2017-04-29 žyminio mokesčio mokėjimo kvitu, 2017-04-20 UAB „Finansų tyrimų biuro“ 96,80 Eur sumos PVM sąskaita – faktūra Nr. 00996395 .

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas 2016-05-10 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį be sąlygų įsipareigojo 2016-05-20 sumokėti ieškovui 440 Eur sumą. Paprastajame vekselyje nurodyta, kad jis yra neprotestuotinas, t. y. atsakovas atleido ieškovą nuo pareigos įforminti protestą dėl vekselio neakceptavimo (neapmokėjimo), kad ieškovas galėtų pasinaudoti reikalavimo teisėmis pagal vekselį (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 48 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja V. V. įstatyme apibrėžiamas kaip vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis (CK 1.105 straipsnio 1 ir 2 dalys, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015-06-16)). Nagrinėjamu atveju yra išduotas paprastasis vekselis, kuriuo atsakovas, kaip jo davėjas, pats įsipareigojo sumokėti jame nurodytą sumą (440 Eur) ieškovui. Taigi atsakovas pasirašė dokumentą, kuriame yra faktiškai įtvirtinta jo besąlygiška mokėjimo pareiga ieškovui ir pastarojo iš šios pareigos nevykdymo atsirandanti reikalavimo teisė. Lietuvos A. T., aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką tokia linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-443/2005, Nr. 3K-3-8/2007).

Pagal Lietuvos Respublikos ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalies nuostatas, atleidimas nuo pareigos įforminti protestą, neatleidžia vekselio turėtojo nei nuo pareigos pateikti vekselį nustatytu laiku, nei nuo pareigos įteikti ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatytą pranešimą. Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimus jo davėjui, kai pasibaigia nustatytas terminas pateikti vekselį apmokėti, kai įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vekselyje nurodytas mokėjimo terminas – iki 2016 m. gegužės 20 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, tokiu būdu prarado ir galimybę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo (ĮPVĮ 81 straipsnio 1, 2 dalys). Vadovaujantis formuojama teismų praktika, vekselis tokiu atveju tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo kaip rašytiniu įrodymu įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, šiuo atveju vekselis yra pripažįstamas pinigų gavimo dokumentu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008). Nors ĮPVĮ ir nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklosto tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą.

Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia ieškovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimą, o vekselyje nenurodomas pinigų perdavimo-priėmimo faktas nepaneigia tarp šalių egzistavusių paskolinių santykių ir nepanaikina atsakovo pagal vekselį prisiimtų įsipareigojimų. Šalims pasirinkus įtvirtinti savo teisinius santykius abstrakčiai, t.y. vekseliu, jie negali įgyti kitokių teisinių santykių formos, šiuo atveju, paskolos sutarčiai būdingų įstatymo nustatytų sutarties turinio ir formos elementų. ĮPVĮ nenumato reikalavimo paprastame neprotestuotiname vekselyje fiksuoti pinigų perdavimo fakto. Priešingas aiškinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Lietuvos Respublikos CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Lietuvos Respublikos CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 6.873 straipsnio 1 ir dalies normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą, neprieštarauja ĮPVĮ normoms.

Įvertinus byloje pateiktą ieškovo skolos dokumentą, nustatyta, kad jis atitinka paskolos sutarčiai keliamus paskolos sutarties formos reikalavimus (CK 6.871 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai, pilnai atsiskaitęs pagal vekselį, todėl atsakovas laikomas pažeidusia prievolę šalimi ir yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo nesumokėtą 240,00 Eur skolą (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.256 straipsnis, 6.260 straipsnis, 6.870-6.871 straipsniai).

Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 240,00 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme – 2017-05-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalį, ieškinį tenkinus, ieškovui priteistinos jo teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo. Ieškovas pateikė teismui dokumentus, kurie patvirtina, kad jis už žyminį mokestį sumokėjo 20,00 Eur. Ieškovas, kaip minėta, pateikė 96,80 Eur sumai UAB „Finansų tyrimų biuro“ PVM sąskaitą – faktūrą (už ieškinio parengimą).

Pažymėtina kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimas, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, kadangi atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai, kaip procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs užklausimai ir pan. (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-106-248/2016).

Nepriklausomai nuo to ar nagrinėjamu atveju ieškovas buvo sudaręs atstovavimo sutartį su įmone, ar ne, sprendžiant prašomų priteisti išlaidų atlygintinumo klausimą, teismas vadovaujasi atstovavimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, teismų praktika. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų naudojęsis advokato pagalba ir nustačius, kad atlyginimas už procesinio dokumento (ieškinio) parengimą buvo sumokėtas subjektui, neturinčiam teisės būti atstovu pagal pavedimą, teismas sprendžia, jog ieškovui 96,80 Eur suma negali priteistina iš teisinį ginčą pralaimėjusios šalies pagal UAB „Finansų tyrimų biuro“ PVM sąskaitą – faktūrą, kuri nepatenka nei į CPK 98 straipsnio 1 dalies, nei į 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto reguliavimo sferą. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo ieškovui priteistina 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis); kitos išlaidos - 96,80 Eur išlaidos už ieškinio parengimą ieškovui nepriteistinos, nepriklausomai nuo to, jog pagal PVM sąskaitą – faktūrą į bylą nepateiktas mokėjimo kvitas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 - 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. C., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 240,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2017-05-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,00 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Atsakovas negali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Vilniaus rajono apylinkės teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.