Telšių apylinkės teismo nutarimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Inai Visockienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V., jo atstovui advokatui Audriui Karpinskui, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Ramūnui Stasiuliui, nukentėjusiajai V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, turintis neįgalumą, administracine tvarka laikomas nebaustu, neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2016-09-08, apie 18.39 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėdamas atbuline eiga nepasirinko saugaus atstumo ir atviromis automobilio durelėmis kliudė stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, žmonės nenukentėjo. Automobilio vairuotojas nepranešęs policijos pareigūnams iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais V. V. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau ir KET) 9, 219 punktų reikalavimus ir padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu V. V. savo kaltę pripažino iš dalies. Sutiko, kad savo automobilio durelėmis galėjo apgadinti šalia aikštelėje stovėjusią mašiną, tačiau nesutiko, kad pasišalino iš įvykio vietos, kadangi teigia nejutęs, jog apgadino kitą automobilį, jeigu būtų jutęs – iš įvykio vietos nebūtų pasišalinęs. Nurodė, kad 2016-09-08 (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje prie ūkinių prekių parduotuvės jis bandė pataisyti neužsivedančią mašiną. Tuo metu buvo atsidaręs automobilio dureles. Kai automobilį sutaisė – uždarė dureles ir išvažiavo. Atbuline eiga automobiliu nevažiavo, nes jam nereikėjo, iš aikštelės išvažiavo priekiu. Vakare paskambino jo sesuo ir pasakė, kad jis padarė avariją – sakė, kad prie „Norfos“ įbrėžė kitam automobiliui. Tada jis apsižiūrėjo mašiną, bet nepamatęs jokių įbrėžimų pagalvojo, kad gali būti melagystė. Ryte nuvažiavo į policiją. Nesupranta, kaip galėjo apgadinti aikštelėje šalia stovėjusią mašiną. Jeigu būtų pajutęs, kad apgadino kitą automobilį, niekur nebūtų traukęsis. Jis važinėja jau 16 metų, jokių avarijų nėra turėjęs. Neneigia, kad galėjo apgadinti kitą automobilį, tik nežino, kaip tai atsitiko. Dėl įvykio gailisi.

Nukentėjusioji V. R. parodė, kad išėjusi į balkoną, pamatė, kad aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), šalia jos automobilio stovi raudonos spalvos „sharan‘as“. Jo vairuotojas atsidaręs automobilio kapotą ir dureles jį remontavo. Atidarytos durelės buvo prie pat jos automobilio galo. Jai pasirodė, kad ta mašina lyg ir pajudėjo, todėl nuėjo pasižiūrėti, kas vyksta, tačiau kai nuėjo, vyriškis jau baigė tvarkyti mašiną ir nuvažiavo. Nuėjusi prie savo mašinos pamatė įbrėžimus, todėl, norėdama, kad žalą apmokėtų draudimas, apie įvykį pranešė policijai. Ar šalia stovėjęs raudonos spalvos automobilis pajudėjo ar atsitrenkė į jos automobilį durelėmis – ji nematė. Dėl padarytos žalos kreipėsi į draudimą. V. V. neturi jokių pretenzijų, jeigu draudimas jai atlygins žalą.

Liudytoja A. A. parodė, kad yra Telšių apskrities VPK KPS kelių patrulių būrio vyriausioji patrulė. Tikslios datos nepamena, bet tą dieną dirbo su patruliu M. K. ir vakarop nuvyko į Masčio g., kur šalia automobilio stovėjusi nukentėjusioji nurodė, kad per buto balkoną matė raudoną „sharan‘ą“, kuris važiuodamas atidarom durelėm atsirėmė į šalia stovėjusį jos automobilį. Moteris nurodė, kad jai išėjus į lauką, minėtas automobilis jau buvo nuvažiavęs. Jie bandė susisiekti su „sharan‘o“ savininku, nes pagal valstybinius numerius budėtojai nustatė, kam priklauso automobilis, bet jo telefono duomenų bazėje nebuvo, namuose taip pat nerastas. Kitą rytą policijos komisariate prisistatė vyriškis (V. V.), kuriam buvo surašytas protokolas. Žmogus neneigė, kad tikrai buvo toje vietoje, sakė, kad tvarkėsi automobilį ir galimai automobilis galėjo pariedėti ir atsiremti durelėmis.

Liudytoja R. B. parodė, kad rugsėjo 8 d. vakare jai paskambino V. V. dukra ir pranešė, kad jai skambino iš policijos ir pasakė, kad tėvas apgadino mašiną. Tada ji (R. B.) paskambino broliui (V. V.) ir pasakė, kad jis stovėjo prie parduotuvės „Senukai“ ir apgadino šalia stovėjusį automobilį. Brolis išsigando dėl įvykio, pasakė, kad nieko nejuto, teigė nejutęs, kad apgadino kitą automobilį. Sakė, kad eis į policiją.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas teismo posėdžio metu administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašytą dėl LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, palaikė, kadangi išklausius liudytojų parodymus, susipažinus su fotonuotraukomis bei kita bylos medžiaga, užfiksuotais išmatavimais, matyti, kad atitinka ant abiejų automobilių esantys apgadinimai. Dėl LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo palieka spręsti teismui.

Iš V. V. duotų parodymų matyti, kad jis tiek paaiškinime policijos pareigūnams (b. l. 9), tiek apklaustas teisme nesutiko padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Pripažino, kad 2016-09-08 vakare automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), remontavo savo automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei neneigė, jog galėjo apgadinti šalia stovėjusį V. R. priklausantį automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nurodė, jog jokio transporto priemonių kontakto nepajuto. Be to, kitą dieną iš sesers R. B. sužinojęs apie įvykį ir apžiūrėjęs savo automobilį, jokių apgadinimų nepamatė. Nepaisant to, pats nuvyko į policijos komisariatą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, tačiau ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Nagrinėjamu atveju išanalizavus byloje surinktus įrodymus: eismo įvykio schemą (b.l. 7), apgadintų automobilių nuotraukas (b.l. 11-12, 35-44), administracinėn atsakomybėn traukiamo V. V. ir nukentėjusios V. R. paaiškinimus, liudytojų parodymus ir kt. – konstatuotina, kad duomenų, leidžiančių daryti kategorišką ir neginčytiną išvadą apie tai, kad V. V. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia, byloje nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. tiek paaiškinime policijos pareigūnams, tiek apklaustas teisme nurodė, kad jokio automobilių kontakto nepajuto, tačiau neneigė galėjęs savo automobilio durelėmis kliudyti kitą automobilį. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog tiek V. V. automobiliui, tiek ir nukentėjusiajai priklausančiam automobiliui padaryti apgadinimai nežymūs. Be to, nuketėjusioji, mačiusi įvykį būdama savo buto balkone, taip pat nurodė, jog nepastebėjo, ar V. V. jai priklausantį automobilį kliudė automobilio durelėmis ar automobiliui pajudėjus iš vietos, t. y. aiškaus automobilio kontakto ar smūgio nematė, o padarytus apgadinimus pamatė tik nuėjusi prie automobilio ir jį apžiūrėjusi. Šios aplinkybės patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir nepajusti savo automobilio durelėmis nežymiai kliudęs kitą automobilį. Be to, V. V. sužinojęs, jog galimai padarė eismo įvykį, pats nuvyko į policijos komisariatą, pripažindamas, jog galėjo apgadinti šalia stovėjusį kitą automobilį, o toks elgesys, akivaizdu, visiškai nebūdingas asmeniui, siekiančiam išvengti administracinės atsakomybės, nuslėpti eismo įvykį ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad duomenų, pagrindžiančių, jog V. V. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, byloje nėra. Pažymėtina, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai. Todėl konstatuotina, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių V. V. kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina, nesant V. V. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Byloje esančių bei anksčiau aptartų duomenų visuma: V. V., V. R. parodymai, jų rašytiniai paaiškinimai (b.l. 9, 10), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l. 6), eismo įvykio vietos schema (b.l. 7), apžiūrėtų automobilių nuotraukos, kuriose užfiksuoti ant abiejų automobilių esantys nežymūs apgadinimai (b.l. 35-44) bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad V. V. 2016-09-08, apie 18.39 val. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustojęs automobilių stovėjimo vietoje, (duomenys neskelbtini), išlipęs iš automobilio neužtikrino, kad atidarytos automobilio durelės, nesudarytų kliūčių kitoms transporto priemonėms, dėl šių priežasčių buvo apgadintas šalia stovėjęs V. R. priklausantis automobilis „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Pažeidėjas dėl padarytų pažeidimų prisipažino ir gailisi, be to, pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas tik 40 proc. darbingumo lygis, tai pripažintina asmens atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto pažeidimo pobūdį – pažeidimas padarytas neatsargiai, pažeidėjo asmenybę – neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turi sveikatos problemų, gauna nedideles pajamas (b.l. 20-24), taip pat atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti V. V. skiriant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Nukentėjusioji V. R. nurodė, kad jai dėl eismo įvykio padaryta turtinė žala, tačiau konkretaus patirtos žalos dydžio nenurodė ir žalos dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. R. nurodė, jog dėl padarytos žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę, draudimo bendrovei atlyginus padarytą žalą, ji V. V. jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturės. Esant tokioms aplinkybėms, V. R. padarytos žalos atlyginimo klausimas nespręstinas, išaiškinant, kad dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo ji turi teisę kreiptis civilinio proceso tvarka (ATPK 37 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutarė:

V. V. pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 00 ct) dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo V. V. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje būtinai nurodyti ROIK numerį 16061355398.

Nukentėjusiajai V. R. išaiškinti, kad dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo ji turi teisę kreiptis civilinio proceso tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.