- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-21
- Bylos Nr.
- 2A-1148-460/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11504-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Alona Romanovienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- P. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1148-460/2015
2015 m. rugsėjo 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1123-889/2015 pagal ieškovo P. S. (P. S.) ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, dėl įpareigojimo leisti privatizuoti patalpas, ir ieškovo P. S. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2014-10-07 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė įpareigoti atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybę leisti jam privatizuoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis. Nurodė, kad 1992-09-10 pasirašė sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe, kuria (duomenys neskelbtini) name įsigijo 7 butą. Iki minėto buto privatizavimo, visada, daugiau kaip dvidešimt metų, jis naudojosi ir šalia buto esančia negyvenama patalpa, kuri įvardijama kaip (duomenys neskelbtini), privatizuodamas patalpą įvardintą 7 butą tikėjosi privatizuojąs visas patalpas kuriomis naudojosi iki privatizacijos. Po buto privatizavimo ir toliau naudojosi visomis patalpomis, jas valdė kaip savo ir visiems namo kaimynams buvo žinoma, kad ši patalpa priklauso jam. Niekas niekada jokių pretenzijų į šį turtą nėra pareiškęs ir iki šiol nereiškia, o jis naudojasi, kaip pagalbine patalpa, nors yra įrengęs ir šioje patalpoje galima būtų net gyventi, jis toje patalpoje yra pastatęs lovą, kitus baldus, čia ir miega, t. y. šiuo turtu nuolatos, be perstojo naudojosi ir naudojasi. Kai privatizavo butą, manė, kad privatizuoju visas patalpas, kuriomis naudojasi. Šiuo metu, mirus jo žmonai, priimant likusi palikimą, paaiškėjo, kad patalpa, kuria visada naudojosi, kurioje yra įsirengęs kambarį, gyvenamąją patalpą, jo vardu neprivatizuota ir jo vardu neįregistruota. Kreipėsi į savivaldybę, kad jam būtų leista šį turtą privatizuoti, ar bent nuomotis, tačiau paaiškėjo, kad jam privatizavus patalpą, esančią name Nr. 44, butas Nr. 7, patalpa, kuri įvardijama (duomenys neskelbtini), liko nei privatizuota, nei inventorizuota, t. y. ji tapo niekieno. Ji visiškai nebuvo įregistruota Registrų centre, kaip savivaldybės turtas, iš viso neturėjo savininko. Žinodamas, kad patalpa yra niekieno, kreipėsi į teismą dėl turto įgijimo įgyjamąja senatimi. Tada Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, vykstant teismui, šį turtą įsiregistravo kaip savo nuosavybę.
Klaipėdos miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškinio reikalavimą ieškovas grindžia vadovaudamasis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio l dalies 2 punktu, t. y. savivaldybės gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri BPĮ nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją tais atvejais, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Ieškovas BPĮ galiojimo metu atliko veiksmus, būtinus teisei privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis įgyti, ir tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė santykiai tik dėl 24,39 kv. m gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2013-10-21 raštu ieškovui paaiškino, kad pagal galiojantį Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu ir poįstatyminiais aktais, nurodoma, kad be asmens prašymo privatizuoti patalpas ir kitų reikalingų dokumentų, turi būti pateikiamas naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis teisinis pagrindas – nuomos sutartis. Nurodytų dokumentų ieškovas nei kreipdamasis į savivaldybei, nei su ieškiniu nepateikė. Todėl Klaipėdos miesto savivaldybė negali tenkinti ieškovo prašymo ir leisti jam privatizuoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad jis teisėtai naudojosi ginčo patalpomis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-04 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog ieškovas netinkamai ir pavėluotai mėgino įgyvendinti savo subjektinę teisę privatizuoti butą, kadangi prašymą dėl buto privatizavimo pateikė tik 2013-09-21. Konstatavo, kad ieškovas nagrinėjamoje ginčo situacijoje negali pasinaudoti lengvatine privatizavimo tvarka ir (ar) neįgijo tokios specialiuoju įstatymu (BPĮ) nustatytos teisės, nes su BPĮ galiojimo pasibaigimu baigėsi ir bet kokia galimybė teismine tvarka ginti iki tol nepradėtą įgyvendinti šiame įstatyme nustatytą teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą.
Šalies argumentai
Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog daugiau nei 20 metų naudojosi ginčo patalpa, ją valdė kaip savo, niekas pretenzijų nereiškė. Teigia, kad jam būtina privatizuoti ginčo patalpas, kadangi tik jose įmanoma įrengti vandentiekį ir kanalizacijos sistemą. Buvo įsitikinęs, kad ginčo butą jis yra privatizavęs.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-04 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantas neįrodė, kad jo valia privatizuoti patalpas (duomenys neskelbtini), būtų buvusi atitinkamai išreikšta galiojant BPĮ, t. y. iki 1998-07-01, tod6l jis subjektyviosios teisės privatizuoti patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), neįgijo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso P. S. pagal 1992-09-10 pirkimo–pardavimo sutartį pagal 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 (b. l. 9–10). P. S. 2013-08-21 VĮ Registrų centrui pateikė prašymą, kuriuo prašė atsakyti, kam priklauso šalia jo 7 buto esanti patalpa, ir ar yra galimybė ją privatizuoti (b. l. 14). VĮ Registrų centras pateikė 2013-08-29 atsakymą, kad duomenų, kam priklauso patalpa, neturi ir pasiūlė dėl privatizavimo kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę (b. l. 16). Ieškovas 2013-09-21 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą, leisti jam privatizuoti 12,58 kv. m patalpą (6 butą) (b. l. 15). P. S. 2013-10-24 pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai prašymą dėl jo naudojamos patalpos inventorizacijos ir išnuomavimo (b. l. 17). 2013-11-07 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsakymą, kad Klaipėdos miesto savivaldybė neturi teisinio pagrindo leisti privatizuoti nurodytas patalpas lengvatinėmis sąlygomis (b. l. 20). Ieškovas 2014-09-09 pateikė Klaipėdos miesto savivaldybei prašymą dėl naudojimo patalpos privatizavimo (b. l. 25). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014-09-18 pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog P. S. buvo atsakyta 2013-11-07 ir 2013-10-21 raštais (b. l. 26). Ginčo 15,06 kv. m bendro ploto (12,47 kv. m gyvenamojo ploto) butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybės teise nuo 2014-08-13 (civ. b. Nr. 2-20-676/2014 b. l. 126).
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar ieškovas tinkamai ir laiku įgyvendino savo subjektinę teisę lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuoti patalpą, kuri šiuo metu įregistruota kaip Klaipėdos miesto savivaldybės butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
1991 m. gegužės 28 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. Šiame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sąlygos ir tvarka. Butų privatizavimo įstatymui 1998 m. liepos 1 d. netekus galios, šio įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras galima užbaigti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatas.
Pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Šis principas reiškia ne tik tai, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, t. y. įstatymas negalioja atgaline tvarka (lex retro non agit), bet ir tai, kad netekę galios įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus šių galiojimui. Kartu teisėjų kolegija pažymi tai, kad įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, jog šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. K. , R. K. v. Panevėžio žemės ūkio ir hidromelioracijos mokykla, bylos Nr. 3K-3-783/2000; kt.). Taigi, ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta jam galiojant.
Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu ir turi būti įgyvendinama laikantis nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. A. Ž. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-118/2009; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-291/2012; kt.).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą, turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bylos Nr. 3K-3-548/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Č. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-240/2012; kt.).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, mano, jog apylinkės teismas priimtu sprendimu pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog apeliantas neįrodė, kad jo valia privatizuoti patalpas (duomenys neskelbtini), būtų buvusi atitinkamai išreikšta galiojant Butų privatizavimo įstatymui , t. y. iki 1998-07-01, todėl jis subjektyviosios teisės privatizuoti patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), neįgijo. Sutiktina su išvada, jog tarp apelianto ir atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl ginčo buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo nesusiklostė.
Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, kad apeliantas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu atliko veiksmus, būtinus teisei privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis įgyti, ir tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė santykiai tik dėl 24.39 kv. m gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo.
Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ginčo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), apeliantas naudojasi teisėtai, nėra pateikta nuomos sutarties. Nėra pateikta jokių įrodymų, jog apeliantas butų išreiškęs norą, pateikęs pareiškimą dėl 12,47 kv. m ploto gyvenamųjų patalpų, kurios šiuo metu įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo per Butų privatizavimo įstatyme 1 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą bei 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminu atitinkamai tarnybai, tai pat nebuvo pateikta (CPK 12, 178, 197 straipsniai).
Visiškai pagrįsti apylinkės teismo argumentai, jog apeliantas iš patalpų nuomos sutarties, 1992-09-10 buto pirkimo–pardavimo sutarties, VĮ Registrų centro pažymų, pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutarties akivaizdžiai galėjo matyti, kad nusipirko ir privatizavo tik 24,39 kv. m gyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal tuo metu galiojusį Butų privatizavimo įstatymą, ginčo patalpos nebuvo laikomos pirkimo–pardavimo objektu. Tai reiškia, kad minėtos ginčo patalpos nebuvo privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai). Aplinkybė, jog butas nebuvo įrašytas į savivaldybės turto apskaitą, irgi nėra pagrindas ginčo patalpų privatizavimui. Taigi, apeliantas neturėjo teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą.
Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) 2014 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. i-2455 pakeitimo įstatymo 1 straipsniu buvo pakeistas Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas Nr. I-2455, jis išdėstytas nauja redakcija, įstatymas pavadintas Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu. Pabrėžtina, kad naujojoje įstatymo redakcijoje, galiojančioje nuo 2015-01-01, nustatyta kiek kitokia įstatymo paskirtis, t. y. ji nėra identiška ieškovo nurodytam Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme, galiojusiame iki 2014-12-31, nustatytiems tikslams ir paskirčiai. Tai reiškia, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu ieškovo nurodomas pagrindas, nurodytas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme nebeegzistavo. Dėl to ieškinys, vadovaujantis išvardytomis priežastimis, negalėjo būti tenkinamas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir Butų privatizavimo įstatymą , nenukrypo nuo teismų praktikos.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 4 d. ,sprendimą palikti nepakeistą.