- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- eI3-3011-583/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00027-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- Š. V.
- Atsakovas
- Plungės rajono savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
2022 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. V. skundą atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Š. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas:
1) panaikinti atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. AS-6676 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ (toliau – ir Sprendimas);
2) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą;
3) priteisti iš atsakovės pareiškėjo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad rengia Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas). Administracijos direktorius 2021 m. balandžio 27 d. priėmė įsakymą Nr. DE-473, kuriuo nusprendė organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Projektu numatoma padalinti Žemės sklypą į aštuonis žemės sklypus, pakeisti pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, šešiems žemės sklypams nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, o likusiems žemės sklypams nustatant naudojimo būdą – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriaus teritorijos.
Teigia, kad Administracija, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išdavė Projekto rengimo reikalavimus. Vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. DE-473 bei išduotais Projekto rengimo reikalavimais buvo parengtas Žemės sklypo Projektas ir jis buvo pateiktas atsakovei derinti.
Atsiliepimas
Atsakovė 2021 m. lapkričio 18 d. pateikė raštą Nr. AS-6226, kuriame nurodė, kad nesutinka suderinti Projekto sprendinių, kadangi jiems nepritarė Administracijos Žemės ūkio skyrius. Pareiškėjas nurodo, kad atsižvelgdamas į minėtą raštą, atliko Projekto sprendinių pakeitimus ir Projektą pakartotinai pateikė derinimui. Atsakovė 2021 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. AS-6315 pakartotinai atsisakė suderinti Projektą, teikdama, jog jame netinkamai nustatytas servitutas melioracijos griovio atžvilgiu. Po šio rašto gavimo, atlikus, kai kuriuos pakeitimus ir nurodžius priimtų sprendimų argumentaciją, Projektas trečiąjį kartą buvo pateiktas derinimui. Administracija Sprendimu nusprendė nepritarti Projekto sprendiniams ir dar kartą atsisakė jį suderinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pabrėžia, kad nesutinka su Sprendimo argumentais ir motyvais, kuriais vadovaudamasi Administracija nepritarė Projekto sprendiniams. Nors atsakovė nurodė, kad sprendimas nederinti Projekto priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir SŽNSĮ) 92, 93 ir 94 straipsniais, melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklių“ 32 ir 53punktais, tačiau vadovaujantis šiuose aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pareikėjo nuomone jie taikyti netinkamai.
Atsakovė Sprendime nenurodė kokie darbai, pagal SŽNSĮ 92 straipsnio 2 dalies 2 punktą trukdys funkcionuoti melioracijos sistemai. Atkreipė dėmesį, kad Projekte nėra numatoma statyba melioracijos statinių apsaugos zonoje, o tik servitutu pažymima teritorija, kuriai parengus techninį projektą ir suderinus su atitinkamomis institucijos, galėtų būti vykdomi statybos darbai. Projekte nėra numatyta projektuojamų servitutų vietose statyti kokių nors pastatų, kurių sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog atsakovė nederindama Projekto prieštarauja Administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 27 d. įsakyme Nr. DE-473 įtvirtintiems Projekto tikslams. Teigia, kad Projekto sprendiniuose buvo įvykdyti visi minėto įsakymo reikalavimai, tačiau atsakovė pati nederina to, ką pati įsakymu buvo nustačiusi.
Atsiliepimas
Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad teritorija, kurioje yra formuojami žemės sklypai buvo sumelioruota 1979 metais, pagal buvusį kolūkio melioracijos projektą. Apytiksliai 64 metrai melioracijos griovio ilgio yra formuojamų (pertvarkomų) žemės sklypų teritorijoje. Akcentuoja, kad melioracijos statinių išsaugojimui ir jų geros techninės būklės palaikymui yra skiriamos nemažos valstybės ir Europos sąjungos lėšos. Kiekvienais metais Savivaldybė iš valstybės biudžeto gauna dotaciją melioracijos statinių remontui.
Vadovaujantis SŽNSĮ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“ patvirtinimo“ patvirtintų Melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis melioracijos grioviui yra nustatyta 15 m apsaugos zona, kurioje draudžiama statyti pastatus, sodinti medžius, įrengti dirbtinius vandens telkinius. Ši apsaugos zona yra nustatyta tam, kad melioracijos statiniai būtų apsaugoti nuo pažeidimų ir būtų užtikrintas jų tinkamas veikimas. Be to, ši zona melioracijos griovio valdytojui (Administracijai) užtikrina prieiga prie asmeninio turto, norint jį remontuoti, rekonstruoti ar prižiūrėti, todėl ši zona turi būti laisva - neužstatyta statiniais, neapsodinta medžiais ar krūmais, įrengtomis tvoromis ar iškastais dirbtiniais vandens telkiniais ar kitais statiniais.
Pareiškėjo pateikto Projekto schemoje „Teritorijos plėtros urbanistiniai pasiūlymai ir susisiekimas M1:1000“, parodyta numatomo servituto S2 (teisė tiesti požemines antžemines komunikacijas) riba apimanti teritoriją aplink griovį ir patį melioracijos griovį. Atsakovė tokiam Projekto sprendiniui nepritarė, nes servitutas S2 suteiktų teisę važiuoti transporto priemonės melioracijos statinių apsaugos zonoje ir tai galimai pažeistų valstybės bei gretimų žemės sklypų savininkų turtą ir teises.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, jog Sprendime nenurodžius kokie darbai pagal SŽNSĮ 92 straipsnio 2 dalies 2 punktą. trukdys funkcionuoti melioracijos sistemai, nepritarimas Projekto pateiktiems sprendiniams yra nepagrįstas. Akcentuoja, jog to padaryti Projekto rengime nebūtų įmanoma, kadangi Projekte nėra numatyti statybos darbai, todėl šioje žemės paskirties keitimo stadijoje jų, nei darbų rūšies nei apimties (kokie bus vykdomi ateityje), identifikuoti nebuvo galima. Ginčas yra dėl numatomo žemės servituto kuris, pritarus Projektui, sudarytų galimybę ateityje statyti kelią toje žemės dalyje, kurioje to daryti neleidžia teisės aktai. Pareiškėjas sklype pažymėtame indeksu S2 yra numatęs servituto teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, tik įrodo, kad ateityje bus siekiama minėtame sklype statyti kelią bei pėsčiųjų takus ir tokiems statiniams pastatyti bus būtina atlikti tokius veiksmus kurie yra nustatyti SŽNSĮ 92 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose.
Pabrėžia, kad Projekte yra numatytas servitutas tokios paskirties, kokio vėliau, ateityje nebus įmanoma įgyvendinti nei teorine nei faktine prasme, esančių melioracijos sistemos atžvilgiu, nes to neleidžia šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, todėl buvo nuspręsta nepritarti pateikto Projekto sprendiniams. Nurodo, kad išanalizavus Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose pateiktas sąvokas yra darytina išvada, jog kelias bei pėsčiųjų takai, kuriuos pareiškėjas yra įtraukęs į Projektą servituto pagrindais, yra statinys (inžinerinis statinys) kurio pagal SŽNSĮ 92 straipsnio 2 dalies 2 punktą statymas ar rekonstravimas, be pritarimo, yra draudžiamas. Atsakovės nuomone nurodytos aplinkybes patvirtina, kad pagal tokį teisinį reglamentavimą pateiktas Projektas buvo nesuderintas teisėtai.
Pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, jog atsakovė nederindama Projekto prieštarauja Administracijos direktoriaus įsakymui Nr. DE-473, kuriuo nuspręsta organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą yra nepagrįsti. Minėtu įsakymu yra tik organizuojamas Projektas. Įsakymas niekaip neįpareigoja Administracijos direktoriaus suderinti ir juo labiau patvirtinti Projekto, jeigu Projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Be to, Administracijos direktorius, priimdamas įsakymą, negalėjo, o ir neturėjo numatyti būtent kuriuose iš numatomų aštuonių sklypų bus numatomos susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos.
Atsakovė laikosi pozicijos, jog minėtos faktinės aplinkybes bei teisinis reguliavimas patvirtina, kad ji nepritardama Projekto sprendiniams nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Plungės rajono savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. AS-6676 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. 44/2605313 turinio nustatyta, kad Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso J. Z. ir J. K. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o jo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Minėti asmenys 2021 m. balandžio 21 d. pateikė Administracijos direktoriui prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Prašyme teigiama, kad Projekto tikslai – padalinti Žemės sklypą į aštuonis sklypus, visiems sklypams pakeičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, naudojimo būdą šešiems žemės sklypams nustatant vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos, o likusiems dviem žemės sklypams nustatant naudojimo būdą - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos.
Administracijos direktorius 2021 m. balandžio 27 d. priėmė įsakymą Nr. DE-473 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo“, kuriuo nusprendė pradėti organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Projektu numatoma padalinti Žemės sklypą į aštuonis žemės sklypus, pakeisti pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, šešiems sklypams nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos ir dviem žemės sklypams nustatyti naudojimo būdą – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos.
Byloje nustatyta, kad atsakovė, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius išdavė Projekto rengimo reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išduotose Projekto rengimo reikalavimuose nurodė, kad jo rengėjas privalo be kita ko vadovautis SŽNSĮ nuostatomis.
Visuose Projekto rengimo reikalavimuose nustatyta, kad Projekto rengėjas jo sprendinius privalo suderinti su reikalavimus išdavusiomis institucijomis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad parengus Projektą pareiškėjas tris kartus kreipėsi į Administraciją su prašymu suderinti Projekto sprendinius. Visus kartus atsakovė atsisakė suderinti Projektą.
Administracijos Žemės ūkio skyrius 2021 m. lapkričio 18 d. sprendime Nr. AS-6226 „Dėl projekto sprendinių derinimo“ nurodė, jog nepritaria Projekto sprendiniams, nes juose nėra pateiktos aiškios informacijos, susijusios su melioracijos statinių apsauga. Pažymėjo, jog Projekto brėžiniuose būtina aiškiai ir suprantamai parodyti 15 m. į abi puses nuo melioracijos griovio šlaito viršutinės briaunos apsaugos zoną, o Projekto aiškinamajame rašte pateikti informaciją apie melioracijos statiniams taikomus apribojimus. Administracija 2021 m. lapkričio 24 d. sprendime Nr. AS-6315 „Dėl projekto sprendinių derinimo“ nurodė, kad nepritaria netinkamam servituto nustatymui melioracijos griovio atžvilgiu, nes vadovaujantis SŽNSĮ 93 straipsniu, nuo melioracijos griovio viršutinio šlaito briaunos yra nustatyta 15 m. apsaugos zona, kurioje draudžiama statyti statinius.
Sprendime atsakovė pakartotinai nurodė, jog nepritaria Projekto sprendiniams. Sprendimas yra grindžiamas SŽNSĮ 92 – 94 straipsnių bei Taisyklių 32 ir 53 punktų nuostatomis. Akcentuojama, jog minėtos teisės normos draudžia melioracijos griovio apsaugos zonoje statyti statinius, tverti tvoras, sodinti medžius ir krūmus bei įrengti dirbtinius vandens telkinius. Dėl šios priežasties planuoti privažiavimus prie suformuotų žemės sklypų šioje apsaugos zonoje negalima. Pažymima, jog parengus techninį projektą ir jį įgyvendinus, melioracijos griovys būtų sukanalizuojamas, tokiu atveju atsirastų galimybė sumažinti melioracijos griovio apsaugos zoną iki 5 m.
Įvertinus anksčiau minėtų dokumentų turinį, skunde ir atsiliepime dėstomus argumentus darytina išvada, kad iš esmės tarp proceso šalių kilo ginčas ar Projekto sprendiniuose suprojektuotas servitutinis kelias, Projekte pažymėtas Nr. S2, kurį ketinama tiesti melioracinio griovio apsaugos zonoje, neprieštarauja SŽNSĮ, Taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatoms.
Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 9.2 punktu Žemės sklypui yra taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos. Iš Projekto sprendinio „Teritorijos plėtros urbanistiniai pasiūlymai ir susisiekimas M1:1000“ matyti, kad Žemės sklypo viduryje yra įrengtas melioracijos griovys, jis patenka į projektuojamą žemės sklypą Nr. 361-6-1-5. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad žemės sklypų savininkai vykdydami juose veiklą privalės vadovautis SŽNSĮ 93 straipsnio 1 ir 2 punktų bei Taisyklių 32 ir 53 punktų nuostatomis. Akivaizdu, jog Žemės sklype yra melioracijos statinys ir rengiant Projektą buvo privaloma jo sprendiniuose į tai atsižvelgti.
Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis teigia, kad melioracijos statiniai – melioracijai naudojami įvairūs statiniai (grioviai, slenksčiai, greitvietės, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimai, drėkinimo vamzdynai, šuliniai, vandens nuleistuvai ir kiti). Tuo tarpu Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad melioruota žemė - žemės sklypas su įrengta ir veikiančia melioracijos sistema bei įgyvendintomis kultūrtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis, sudarančiomis palankias sąlygas žemdirbystei vystyti.
Atsižvelgiant į anksčiau minėtą matyti, kad melioracijos grioviai yra priskirtini melioracijos statinių sąvokai. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad Žemės sklype, išskyrus melioracijos griovį, yra įgyvendintos kultūrtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitos priemonės, todėl teisėjų kolegijos nuomone ginčo teritorija negali būti priskirtina melioruotos žemės kategorijai.
Vadovaujantis Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. Valstybei nuosavybės teise priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas (Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Žemės sklypas buvo sumelioruotas 1979 m. pagal buvusio kolūkio melioracijos projektą. Ši sausinimo sistema iš viso nusausina 11,8 ha žemės ploto (16 žemės sklypų), o apytiksliai 64 m. griovio ilgio yra Žemės sklype. Remiantis anksčiau minėtu konstatuotina, kad Žemės sklype esantis melioracijos statinys atitinka Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje pateiktą apibrėžimą (pastatytas už valstybės lėšas, nuveda vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudojo sklypo), todėl jis laikytinas valstybės nuosavybe.
Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą atlieka valstybės įmonė Valstybinis žemėtvarkos institutas. Valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės (Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 27 dalyje teigiama, kad viena iš savivaldybių funkcijų yra valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise. Akivaizdu, kad Žemės sklype esančio melioracijos statinio valdytojas ir naudotojas pagal patikėjimo teisę yra Plungės rajono savivaldybė, todėl Administracija turi pareigą užtikrinti, kad melioracijos statinių apsaugos zonos reikalavimai nebūtu pažeisti.
Kaip ir anksčiau minėta, atsakovė Sprendimą grindė SŽNSĮ ir Taisyklių nuostatomis. SŽNSĮ 91 straipsnis nurodo, kad melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos nustatomos: 1) melioruotai žemei; 2) melioracijos statiniams: 3) melioracijos grioviui; 4) bendrojo naudojimo drenažo rinktuvams; 5) polderiams.
Melioracijos griovio apsaugos zona – žemės juosta išilgai šio griovio, kurios ribos yra 15 metrų nuo griovio šlaito viršutinės briaunos (SŽNSĮ 93 straipsnio 1 dalis). Melioracijos statinių apsaugos zonose draudžiama: 1) statyti pastatus; 2) sodinti medžius; 3) įrengti dirbtinius vandens telkinius (SŽNSĮ 94 straipsnis).
Vadovaujantis Taisyklių 32 punktu melioracijos grioviai yra pagrindiniai melioracijos sistemų statiniai, todėl juos saugant: 1) draudžiama važinėti per griovius nenustatytose vietose, jų šlaituose ganyti gyvulius ir kūrenti ugnį; 2) nustatoma (matuojant nuo griovio šlaito viršutinės briaunos) 15 m pločio griovio priežiūros juosta, kurioje draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krūmus, ir 1 m pločio daugiamečių žolių apsauginė juosta, kurią galima arti tik persėjant žolę. Taisyklių 53 punkte nurodoma, kad valstybei nuosavybės teise priklausantiems ir bendro naudojimo drenažo rinktuvams nustatoma po 15 m į abi puses nuo rinktuvo ašinės linijos apsauginė juosta, kurioje draudžiama statyti statinius, sodinti medžius ir krūmus, o galimiems taršos šaltiniams (fermoms, mėšlidėms ir kt.) – po 20 m į abi puses apsauginė juosta. Tik tiksliai nustačius (atsikasus) drenažo rinktuvo buvimo vietą ir suderinus su savivaldybės melioracijos specialistais, statinius galima statyti arčiau, bet ne mažesniu kaip 5 m atstumu nuo drenažo rinktuvo
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad melioracijos grioviams yra nustatoma melioracijos statinių apsaugos zona. Griovio apsaugos zona yra 15 m. pločio, skaičiuojant nuo melioracijos griovio viršutinės briaunos. Minėtoje apsaugos zonoje draudžiama veikla yra nurodyta tiek SŽNSĮ, tiek Taisyklėse.
Atkreiptinas dėmesys, kad SŽNSĮ 94 straipsnyje yra nurodoma, kad melioracijos statinio apsaugos zonoje yra draudžiama statyti pastatus, sodinti medžius ir įrengti dirbtinius vandens telkinius. Tuo tarpu Taisyklėse teigiama, kad melioracijos griovio apsaugos zonoje draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krūmus.
Minėtuose teisės normose vartojamų sąvokų apibrėžimas yra pateiktas Statybos įstatyme. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalimi pastatas – apdengtu stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Akivaizdu, kad pastato ir statinio sąvokų apibrėžimai skiriasi ir jie nėra sinonimai.
Projekto aiškinamojo rašto 5 skyriuje „Žemės sklypo pertvarkymas“ nurodoma, kad po pertvarkymo žemės sklypo Nr. 361-6-1-5 pagrindinė žemės naudojimo paskirtis bus kita, o naudojimo būdas – susiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Aiškinamojo rašto 8 skyriuje „Servitutai“ numatyta, kad po pertvarkymo žemės sklype Nr. 361-6-1-5 bus nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), plane pažymėtas indeksu S2, plotas -0,1365 ha. Projekto aiškinamojo rašto 6 skyriuje „Privažiavimas“ teigiama, kad vykdant Projektą, į formuojamus žemės sklypus bus įvažiuojama iš Babrungo seniūnijos vietinės reikšmės 6 m. kelio per formuojamą žemės sklypą Nr. 361-6-1-5, kuriam numatomas kelio servitutas. Remiantis minėtomis aplinkybėmis darytina išvada, kad Projekto sprendiniuose numatyta žemės sklype, kuriame yra melioracijos griovys, įrengti servitutinį kelią ir pėsčiųjų taką, pažymėtą indeksu S2.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Analogiškas kelio sąvokos apibrėžimas yra pateiktas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 8.1 papunktyje. Akivaizdu, kad kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, todėl jis neatitinka pastato apibrėžimo, pateikto Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes konstatuotina, jog Projekte numatyta, kad melioracijos griovio apsaugos zonoje bus statomas inžinerinis statinys, t. y. kelias. SŽNSĮ nuostatos draudžia melioracijos statinių apsaugos zonoje statyti pastatus, tačiau šiame įstatyme nėra numatytas imperatyvus draudimas apsaugos zonoje statyti statinius, pvz. kelius. Tuo tarpu Taisyklių nuostatos draudžia melioracijos griovio apsaugos zonoje statyti visus statinius. Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju yra teisinė kolizija tarp SŽNSĮ ir Taisyklių nuostatų.
Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją, be kita ko, tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2010 m. kovo 9 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai); poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 4 d., 2013 m. vasario 20 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai); poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis; kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 1998 m. gegužės 6 d., 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2011 m. rugsėjo 2 d., 2018 m. balandžio 27 d. nutarimai). Įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2004 m. kovo 5 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamą praktiką darytina išvada, kad poįstatyminiais aktais yra realizuojamos įstatymų normos ir toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų teisės normų. Teisės aktų hierarchijos prasme SŽNSĮ yra aukštesnės galios teisės aktas, todėl esant jo ir Taisyklių nuostatų teisinei kolizijai, privaloma vadovautis SŽNSĮ normomis.
Kaip ir anksčiau minėta SŽNSĮ 94 straipsnyje yra nustatytas imperatyvus draudimas melioracijos statinio apsaugos zonoje statyti pastatus, o statyti statinius, įrengti infrastruktūrą ar pan., nėra numatytas, o iš Projekto sprendinių akivaizdu, kad žemės sklype Nr. 361-6-1-5 neketinama statyti pastatų, todėl konstatuotina, kad Administracija Sprendime nepagrįstai nurodė, jog Projekto sprendiniai prieštarauja SŽNSĮ 94 straipsnio nuostatoms.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuotina, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimas Nr. AS-6676 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ prieštarauja SŽNSĮ 94 straipsnio nuostatoms, todėl šioje dalyje pareiškėjo Š. V. skundas tenkintinas ir Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus
Pareiškėjas skunde taip pat prašo įpareigoti atsakovę per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suderinti Projektą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, t. y. teismas kontrolės modelio bylose vykdo objektyvios teisinės tvarkos apsaugos funkcijas. Materialines teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013, 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1536/2014).
Remiantis aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, spręstina, jog materialines teisės normas taiko Administracija, todėl tik ji, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, turi teisę nuspręsti ar visi Projekto sprendiniai neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Šiuo atveju pripažinus Sprendimą neteisėtu ir naikintinu, atsakovei tenka imperatyvi prievolė jai suteiktos kompetencijos ribose, pakartotinai įvertinti ar yra pagrindas suderinti Projektą. Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis konstatuotina, jog pareiškėjų skundas šioje apimtyje yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Pareiškėjas skunde prašo iš atsakovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Šioje byloje pareiškėjos skundas buvo patenkintas iš esmės, taigi sprendimas priimtas pareiškėjos naudai.
Pažymėtina, jog ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas per elektroninių paslaugų portalą sumokėjo 23,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Kitų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos priteistinas 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Š. V. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. AS-6676 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo Š. V. naudai priteisti 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.