Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Evaldo Gražio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo M. B. gynėjui advokatui Antanui Vitlipui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnį 1 dalį (dėl plėšimo A. F. atžvilgiu) 1 metams laisvės atėmimo bausme, pagal 180 straipsnį 1 dalį (dėl plėšimo V. T. atžvilgiu) 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-03-15 nuosprendžiu paskirta trisdešimties parų arešto bausme, šią bausmę vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu pakeitus laisvės atėmimo bausme, bausmes visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 30 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-03-15 nuosprendį.

Skundžiamu nuosprendžiu priteista iš M. B., o jam neturint turto ar darbo užmokesčio, pakankamo padarytai žalai atlyginti iš civilinio atsakovo Jono B. L. F. 724 Lt, o V. T. 370 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnį 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009-11-24, apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) prie 8 namo, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo A. F. atžvilgiu - pakišdamas koją ir jį pargriaudamas ant šaligatvio ir tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiam A. F. priešintis, ištraukdamas iš jo kelnių kišenės mobilaus ryšio telefoną Samsung SGH D780, pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajai L. F. priklausantį mobilaus ryšio telefoną Samsung SGH D780 500 Lt vertės ir padarė nukentėjusiai L. F. 500 Lt turtinę žalą.

Be to, M. B. pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnį 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010-01-15, apie 17.10 val., Jonavoje, ant dviračių tako Rimkų mikrorajone, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudojo psichinį smurtą, tai yra įsakmiai reikalavo mažamečio nukentėjusiojo V. T., gim. 1996-11-23, atiduoti turimą mobilaus ryšio telefoną, jį įbauginęs ir paėmęs iš V. T. mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5310“, grasindamas, kad jei V. T. pasiskųs, jį sudaužys, pagrobė svetimą turtą - V. T. priklausantį mobilaus ryšio telefoną Nokia 5310 370 Lt vertės ir padarė nukentėjusiajai V. T. 370 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė M. B. išteisinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t.y. Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiams, netaikymo (Baudžiamojo Kodekso 92 straipsnis).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme M. B. neigė savo kaltę dėl V. T. apiplėšimo nurodydamas, kad jis nustatytu laiku ir vietoje telefoną iš V. T. paėmė norėdamas pasiklausyti muzikos, tačiau telefoną gražino, o telefoną iš V. T. paėmė ir jo negrąžino V. K.. Tačiau tokie nuteistojo parodymai paneigti šiais bylos duomenimis. N. V. T. parodė, kad nustatytu laiku ir vietoje, jį sustabdė M. B. ir griežtai paklausė, ar jis turi telefoną, o atsakius neigiamai, M. B. pamatė, kad jis džinsinių kelnių kišenėje turi telefoną ir jį ištraukė. M. B. įsijungė muziką ir paklausęs grąžino telefoną V. T.. Tačiau M. B. jam iš rankų griebė telefoną ir jo neatidavė, nors jis eidamas iš paskos M. B. prašė telefoną grąžinti. Tuomet į jo telefoną paskambino mama, tačiau M. B. neatsiliepė, o antrąjį kartą paskambino jo sesuo, tada į M. B. laikomą telefoną, pastarojo nurodymu pasakė, kad jis su draugais ir tuoj grįš, M. B. liepė nesakyti jam, kad atėmė telefoną, nes pasakius jį sudaužys. Supratęs, kad telefono jam negrąžins ir bijodamas fiziškai stipresnio ir esančio su draugais M. B., V. T. jam iš paskos toliau nėjo.

N. V. T. parodė, kad 2010-01-05 ji ir dukra buvo namuose ir paprašė dukros paskambinti sūnui V. T., tuomet dukra pasakė, kad girdėjo pokalbį, jog atiduotų telefoną. Tada jos dukra paskambino antrą kartą ir sūnus pasakė, kad jis grįš namo, sakė, jog jo draugai juokauja, o maždaug po 20 min. sūnus sugrįžo susijaudinęs ir pasakė, kad iš jo M. B. atėmė telefoną.

Liudytojas V. K. parodė, kad nustatytu laiku ir vietoje jam su draugais čiuožinėjant nuo kalniuko atėjo M. B., kuris vėliau paprašė telefono pas V. T., o pastarajam pasakius, kad telefono neturi, M. B. patikrino kelnių kišenes ir ištraukė telefoną.

Liudytojas Š. P. parodė, kad nustatytu laiku ir vietoje jam su draugais čiuožinėjant nuo kalniuko atėjo M. B.. Š. P. girdėjo, kaip M. B. kalbėjo su V. T. ir sakė, kad V. T. rado M. B. draugo telefoną ir liepė atiduoti, o V. T. M. B. sakė, kad telefono neduos, nes telefonas mamos. Tada M. B. pasakė, kad jei jis pasiskųs, tai jį užmuš ir girdėjo, kaip V. T. išėjo verkdamas.

Liudytojas M. P. parodė, kad V. K. jam pasakė, jog M. B. atėmė iš vaikino telefoną.

Liudytojas E. J. parodė, kad nustatytu laiku ir vietoje su M. B. nuėjo čiuožinėti nuo Rimkų kalno ir sutiko V. T.. M. B. paklausė V. T. ar jis turi telefoną. Jie kalbėjo ir V. T., ištraukęs iš kišenės telefoną, jį pats atidavė, o M. B. dar padaužė V. T. kišenes. Nors šis liudytojas nurodo, kad V. T. ištraukęs iš kišenės telefoną pats jį atidavė M. B., tačiau tuo pačiu patvirtino, kad M. B. dar padaužė V. T. kišenes, t.y. M. B. siekė patikrinti V. T. kišenių turinį. Be to, pats liudytojas nurodė, kad jis atėjo kartu su M. B., todėl siekdamas padėti savo draugui, jis netiksliai pateikė kai kurias įvykio aplinkybes.

Aukščiau išdėstytus parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Visi šie parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems iš esmės neprieštaraujantys (dėl E. J. parodymų prieštaravimo aptarta aukščiau), todėl netikėti jais pagrindo nėra. Apylinkės teismas tinkamai juos ištyrė ir įvertino, todėl padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad M. B., nustatytu laiku ir vietoje panaudodamas psichinį smurtą užvaldė svetimą turtą, t.y. įsakmiai reikalaudamas V. T. atiduoti turimą mobilaus ryšio telefoną, o paėmęs iš V. T. mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 5310“, grasino, kad jei V. T. pasiskųs, jo atžvilgiu bus panaudotas fizinis smurtas. Tuo pagrindu M. B. pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu dėl plėšimo V. T. atžvilgiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį. Todėl nuteistojo skundo motyvai šiuo aspektu atmetami. Be to, dėl šio nusikaltimo įvykdymo buvo padaryta žala, todėl skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai ir teisėtai iš nuteistojo priteista atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.

M. B., būdamas nepilnametis, įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios pagal savo pavojingumo laipsnį priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, jis teisiamas jau trečią kartą. Tačiau šias veikas jis įvykdė būdamas vieną kartą teistas už tyčinės apysunkės turinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, už ką jam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri vėliau pakeista į arešto bausmę. Todėl apylinkės teismas už kiekvieną iš M. B. padarytų apysunkių nusikaltimų parinko teisingą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes kitos rūšies bausmių nepakanka nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Nustatant tokios bausmės rūšies dydžius, apylinkės teismas įvertino tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – viena veika padaryta prieš mažametį, administracine tvarka nebaustas, mokymo įstaigos charakterizuojamas tik patenkinamai. Todėl apylinkės teismas už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų nustatė ne per griežtas bausmes, kurios yra ženkliai mažesnės nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o nuteistajam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta. Apeliantas skunde nepagrįstai nurodė, kad labai gailisi padaręs šiuos nusikaltimus, kadangi jis prisipažino tik dėl vienos nusikalstamos veikos, o dėl kitos kaltę neigia. Tačiau apylinkės teismas nepakankamai įvertino M. B. jauną amžių, tai, kad jis mokosi, o šias veikas, kurios nepriskiriamos prie sunkių nusikaltimų, jis įvykdė prieš tai būdamas vieną kartą teistas už veiką, kuri taip pat nepriskiriama prie sunkių nusikaltimų. Paminėtos aplinkybės duoda pakankamai pagrindo manyti, jog bausmės tikslai M. B. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t.y. atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą. Tinkamai neįvertinęs paminėtų aplinkybių, apylinkės teismas nepagrįstai netaikė (ir to nuosprendyje nemotyvavo) Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiams. Tuo pagrindu skundžiamas nuosprendis keičiamas taikant minėtas Baudžiamojo kodekso nuostatas ir atidedant M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria laisvės atėmimo bausmė M. B. paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

M. B. atžvilgiu pritaikyti Baudžiamojo kodekso 92 straipsnį ir M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Paskirti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui M. B. auklėjamojo poveikio priemonę – įpareigoti būti namuose (adresu (duomenys neskelbtini), Jonava) nuo 20 val. iki 7 val.; tęsti mokslą Jonavos jaunimo mokykloje; uždrausti be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą (adresu (duomenys neskelbtini)) (Baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies, 5 punktas, 87 straipsnio 2 dalies, 1, 2 punktai, 3 dalies 5 punktas).

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti M. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį – nuo 2010 m. spalio 15 d. iki jo paleidimo iš bausmės atlikimo vietos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.