Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas K. G. - ieškovės sūnus, apklaustas teismo posėdyje, parodė, jog atsakovas nuo mažens jį vadino nepagarbiais žodžiais, žemino. Jis pastoviai naudojo psichologinį smurtą motinos atžvilgiu, terorizuodavo jį ir motiną. Ne kartą buvo atjungęs gyvenamajame name boilerį, kai jis turėjo eiti maudytis ir jis buvo priverstas praustis šaltu vandeniu. Viskas buvo daroma, kad tik mažiau būtų išleidžiama pinigų. Atsakovas liepdavo motinai jo gaunamą našlaičio pensiją naudoti bendriems šeimos reikalams. Dėl kiekvieno lito atsakovas reikalaudavo ataskaitos.

Liudytoja V. V. teisme paaiškino, kad atsakovas niekuomet nepuoselėjo, nevertino ieškovės pastangų, nepuoselėjo gerų vertybių, gražių santykių šeimoje, piktnaudžiavo psichologine įtaiga, supriešino šeimą. Jis pastoviai žemino ieškovę, draudė jai bendrauti su bet kuo. Po šalių santuokos ieškovė buvo priversta nutraukti visus santykius su draugėmis. Atsakovas pastoviai žemino ieškovės sūnų, vadindavo jį nepagarbiais žodžiais, pastoviai aiškino, jog jis nevykėlis. Nors R.Š. rūpinosi šeima, namų buitimi ir tvarka, tačiau atsakovui niekaip negalėjo įtikti. Abu sutuoktiniai buvo dirbantys, tačiau konfliktuodavo, ir nerado būdų konfliktams sėkmingai ir galutinai išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau CK) 3.26–3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė, nustatyta prezumpcija, jog santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra (buvo) neištikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu, ar paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Iš bylos medžiagos, ieškovės, atsakovo, ieškovės atstovės paaiškinimų, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 1997-06-07 buvo sudaryta santuoka, kuri įregistruota Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 127). Santuokoje šalims vaikų negimė. Ieškovė su atsakovu kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2013 metų, nors konfliktai jų šeimoje vyko ir nesutarimai buvo nuo pat santuokos pradžios, kai, ieškovės paaiškinimu, vyras reiškė pretenzijas sutuoktinei dėl išlaidavimo, pastoviai liepė taupyti pinigus, neleido, net jos sūnaus iš kitos santuokos gaunamus pinigus naudoti išskirtinai vaiko poreikiams patenkinti. Todėl teismas sprendžia, kad jau santuokos pradžioje skyrėsi ginčo šalių požiūris į šeimą. Iš abiejų ginčo šalių paaiškinimų matyti, kad šioje šeimoje nuolat kildavo nesutarimai, kurių sutuoktiniai nepajėgė išspręsti, nors ieškovė dėjo tam visas pastangas. Šalys pastatė gyvendami santuokoje bendrus namus, pagerino šeimos buitines sąlygas, tačiau sutuoktiniai nesugebėjo išspręsti kitų tarpusavio sugyvenimo problemų, , ko pasėkoje ieškovė nuo 2013 metų pradėjo su atsakovu gyventi atskirai, apsisprendė skirtis bet byloje atsakovas neįrodė, kad ieškovė jam buvo neištikima. Iš rašytinių įrodymų ( b.l. 23-24) matyti, kad Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės pareiškimą, nes patikslinimo metu nustatyta, jog prieš pareiškėją nebuvo panaudotas fizinis smurtas, taip pat nenustatyta ir smurto artimoje aplinkoje faktas. Nors ieškovė paaiškino teismui, kad atsakovas buvo jai neištikimas, nes ji buvo priversta gydytis dėl lytinių būdu plintančių susirgimų, tačiau atsakovas minėtą aplinkybę paneigė. Kitų atsakovo neištikimybės įrodymų byloje nėra, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė taip pat neįrodė, jog atsakovas buvo jai neištikimas.

Byloje apklausti liudytojai patvirtino atsakovo psichologinio smurto šeimoje faktus. Atsakovas ieškovės atžvilgiu elgėsi žiauriai: vartojo psichologinį smurtą; ją žemino ir menkino vartodamas nepagarbius ir grubius terminus. Akivaizdu, kad nuolat trunkantis psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo. Atsakovas ieškovę žemino žodžiu dėl mažesnio darbo užmokesčio ir kaip moterį nuo santuokos pradžios. Nors ieškovė tokį atsakovo elgesį toleravo, į teismą anksčiau dėl santuokos nutraukimo nesikreipė, siekė santuoką išsaugoti. Tai kad ieškovė kentė atsakovo psichologinį smurtą, pažeminimus bei siekė išsaugoti šeimą net ir esant tokiai situacijai, nereiškia jos pačios kaltės dėl santuokos nutraukimo bei nepateisina atsakovo elgesio. Kaip minėta aukščiau, psichologinis smurtas taip pat pripažintinas žiauriu elgesiu su savo sutuoktiniu, todėl nustačius tokio smurtinio pobūdžio sutuoktinio elgesio šeimoje faktus, negalima konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti, kad ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas (priešingai nei atsakovas), byloje neįrodyta, kad ieškovės elgesį būtų galima traktuoti kaip kaltę dėl nesusiklosčiusių šeimyninių santykių. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neįrodinėjo faktų, jog ieškovė būtų nesirūpinusi šeima, šeimos bendras lėšas išleidusi išimtinai savo asmeninių poreikių tenkinimui ar būtų sudariusi sandorius, prieštaraujančius šeimos interesams. Faktus, kad ieškovė reikalavo prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo, netoleravo tam tikro atsakovo elgesio, teismas nelaiko ieškovės kaltais veiksmais, nulėmusiais šalių santuokos iširimą.

Nesutarimai tarp sutuoktinių prasidėjo nuo pat santuokos sudarymo pradžios, ilgainiui šalys nesugebėjo išspręsti tarpusavio nesutarimų dėl buities, finansinių klausimų, pareigų vienas kitam vykdymo. Abu sutuoktiniai nebenori išsaugoti santuokos, taikytis nesutinka ir dėl to abu yra kategoriškai apsisprendę, teismas santuoką nutraukia, nes yra išnaudotos visos sutuoktinių taikinimo galimybės, sutuoktiniai ilgą laiką – virš metų laiko nebeveda bendro ūkio, negyvena šeimyninio gyvenimo. Šie padariniai – ilgalaikių šalių nesutarimų rezultatas. Remiantis nurodytais argumentais, nustatytina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Tarp šalių nėra ginčo dėl tarpusavio išlaikymo, toks reikalavimas nekeliamas ieškinyje, kiekvienas iš sutuoktinių yra darbingas ir dirbantis, todėl teismas nutraukdamas santuoką dėl sutuoktinių išlaikymo nesprendžia.

Šalys nurodė, kad santuokoje skolų nėra, kreditorių nėra.

Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 str. nuostatose, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Byloje ieškovės pateiktas santuokoje įgyto ir dalintino turto balansas, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kas sudaro sutuoktinių santuokoje įgytą turtą.

Atsakovas nenurodė santuokoje įgyto turto balanso, nors iš esmės ginčijo ieškovės nurodytą turto įvertinimą. Tuo pačiu, nesutikdamas su ieškovės nurodytu turto įvertinimu, nenurodo jokių savo nesutikimo argumentų. Bylos medžiaga leidžia konstatuoti, kad šiuo atveju atsakovas buvo pasyvus, nes nesutikdamas su ieškovės nurodoma daiktų verte, nepateikė duomenų bei įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytus vertinimus. Nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės pateikti daiktų verčių paskaičiavimai neteisingi, akivaizdžiai subjektyvūs, ieškovė nurodydama nekilnojamojo turto vertės paskaičiavimą atsižvelgė į Nekilnojamojo turto registre nurodytas vidutines šio turto rinkos vertes (12-13, 14-16 b.l.,) vertes, kitų daiktų vertes nurodė vadovaudamasi savo nuomone bei internetinių svetainių duomenimis apie panašių daiktų pardavimo kainas.

Vadovaujantis CK 3.119 str. dalijant bendrą sutuoktinių turtą, turėtų būti nustatytos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos. Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys (CPK 178 straipsnis), išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjęs teismas turėjo būti aktyvus, nustatant dalintino nekilnojamojo turto vertę. Todėl atsakovui nepateikus savo turto įvertinimo, nekilnojamojo ir kito turto vertė nustatytina remiantis ieškovės pateiktais turto vertinimais.

Šalys santuokoje įgijo 1213/2912 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 35/100 dalis pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32/100 kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra nurodyta ir prašoma imti už pagrindą VĮ Registrų centro duomenis, kur namo kaina yra 188000 Lt (atitinkamai 65800 Lt), garažo kaina yra 4660 Lt, kitų statinių kaina 859Lt ( atitinkamai 224,40 Lt), žemės sklypo, kurio paskirtis yra „kita“, vertė yra 87100 Lt ( atitinkamai 36281 Lt), esančius adresu J. Bielinio takas 2B, Mažeikių mieste (12-13,14-16 b. l.). Taip pat dalintinas automobilis, įgytas santuokoje :VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1992 m., kainuojantis 500 Lt , registruotas ieškovės R. Š. vardu. Tokiu būdu ieškovas ir atsakovė prašo padalinti santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, kurio vertė yra (70734,88+36281+500) 107515,88 Lt. Ieškovė taip pat prašo padalinti lygiomis dalimis kilnojamuosius daiktus 11220 Lt vertės. Sutuoktinių lygios dalys nuosavybėje sudaro po 59367,94Lt. Šioje byloje ginčo dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo nėra, todėl ieškovei priteistinas šis turtas už 107515,88 Lt natūra, o atsakovui iš ieškovės priteistina 53757,94 Lt piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį. Nors atsakovas nurodo, kad jis nepageidauja gauti kilnojamuosius daiktus, savo prašymo nemotyvavo, todėl turtas dalintinas pagal ieškovės pasiūlymą, priteisiant jai daiktus už 5620 Lt ir atsakovui už 5600 Lt.

Sutinkamai su CK 3.69 straipsnio 1 dalimi sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovei pageidaujant po santuokos nutraukimo pasilikti ikisantuokinę pavardę – Gelžinienė, teismas ją po santuokos nutraukimo ieškovei palieka.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovė dėl savo teisių gynybos turėjo išlaidų bei nuo dalies jo sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, todėl ieškinį visiškai patenkinus, žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo: 844 Lt ieškovei ir 2380,40 Lt į valstybės pajamas – (3224,40Lt – 844 Lt); ieškovei taip pat priteistina 1700 Lt teisinės pagalbos išlaidų ( CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

1) Santuoką tarp R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv duomenys neskelbtini), ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą 1997 m. birželio 7d. ir įregistruotą Mažeikių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.127, nutraukti dėl V. Š. kaltės.

2) Po santuokos nutraukimo R. Š. palikti pavardę - G., o V. Š. palikti pavardę - Š.

3) Padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą ir :

3.1. ieškovei R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1213/2912 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 35/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),32/100 kiemo statinių ( kanalizacijos šulinys, šulinys, lauko tualetas, tvora), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 107015,88 Lt vertės; automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)500 Lt vertės; karutį minkšta padanga- 25 Lt vertės; skalbimo mašiną ,,Privileg“ 6911CS- 150 Lt vertės; dujų balioną-50 Lt vertės; dviratį- 80 Lt; dviratį-100 Lt; teniso stalą-100 Lt vertės; elektrinę rankinę nešiojamą žoliapjovę -100Lt vertės; metalines kopėčias-20 Lt vertės; metalinę raktų dėžę – 20 Lt vertės; elektrinį galąstuvą-25 Lt vėrės; mašinos kojinę pompą- 15 Lt vertės; žemas kopėčias-15 Lt vertės; rankinė pompą- 10 Lt vertės; vandens žarną -10 Lt vertės; zeimerį-120 Lt vertės; sulčiaspaudę -70 Lt vertės; du angliarūgščio balionus-120 Lt vertės; žalią elektrinį medžiams pjauti pjūklą -70 Lt vertės; sekciją-komodą-300 Lt vertės; pietų stiklinį stalelį- 50 Lt vertės; du didelius veidrodžius -100 Lt vertės; staliuką su šuniukais – 50 Lt vertės; stiklinį žurnalinį staliuką - 60 Lt vertės; gėlių stovą-10 Lt vertės; saliono šviestuvą- 50Lt vertės; gėlėtą vazą didelę (žalią)- 25Lt vertės; paveikslą-100 Lt vertės; žalią minkštą kampą-250 Lt vertės; baltą rūbų spintą-300 Lt vertės; rudą komodą-50 Lt vertės; baltą komodą- 30Lt vertės; tris vienetus veidrodžių-90Lt vertės; du gėlių stovus- 16Lt vertės; žemą sidabro spalvos laiptinės šviestuvą-35 Lt vertės; tumbą-20 Lt vertės; spinelę-20 Lt vertės; dulkių siurblį-50 Lt vertės; šaldiklį-80 Lt vertės; dvi aukštas virtuvės spinteles-140 Lt vertės; pastatomą baltą spintelę su stalčiais -20Lt vertės; pastatomą virtuvinę neaukštą spintelę-20 Lt vertės; paveikslą ,,Rožė“- 50 Lt vertės; virtuvės stalą ir dvi kėdės-190 Lt vertės; laikrodį-15 Lt vertės; televizorių-550 Lt vertės; mikrobangų krosnelę (sidabro spalvos)-30Lt vertės; šiukšlinę-10 Lt vertės; elektrinę lyginimo lentą-20 Lt vertės; elektrinę kepimo krosnelę-25 Lt vertės; invalido ratelius- 30 Lt vertės; geltoną mikrobangų krosnelę-25 Lt vertės; kriauklę apvalią-30 Lt vertės; raudonas minkštasuolis-50 Lt vertės; dvi virtuvines pastatomas baltas lentynas -20 Lt vertės; neišpakuotas dvi spinteles-30 Lt vertės; dujinę viryklę-120 Lt vertės; dešimt kubinių metrų malkų-1000 Lt vertės; parketo lentelės 50m²- 300Lt; viso turto už 5620 Lt ( penkis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt Lt 00 ct) ;

3.2. atsakovui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: stumiamą benzininę žoliapjovę- 80 Lt vertės; plytelėms pjauti stakles- 50 Lt vertės; mėlyną purkštuvą vaismedžiams purkšti – 40 Lt vertės; plytelėms pjauti staklės -60 Lt vertės; didelį angliarūgštės balioną-50 Lt vertės; elektrinį pjūklą-30 Lt vertės; generatorių-150 Lt vertės; betono maišyklę-200 Lt vertės; gidroforą-70 Lt vertės; metalines kopėčias-15 Lt vertės; kopėčias metalines originalias-40Lt vertės; elektrinį pjūklą- 30Lt vertės; trifazį kabelį-25 Lt vertės; drėlę (bulgarkę) - 40 Lt vertės; tris dėžes raktų -120 Lt vertės; elektrinį galąstuvą-25 Lt vertės; šlifavimo prietaisą-20 Lt vertės; fritiūrinę -25Lt vertės; bulvių tarkavimo mašiną-25 Lt vertės; stumiamą žoliapjovę-80 Lt vertės; trifazį kabelį-65 Lt vertės; elektrinį kabelį-20 Lt vertės; keturias baro kėdes po 30Lt- viso120 Lt vertės; baltą veidrodį su staliuku - 60 Lt vertės; dujų kolonėlę - 45 Lt vertės; plaunamą siurblį-70 Lt vertės; invalido vežimėlį -30 Lt vertės; baltą mikrobangų krosnelę -50 Lt vertės; natūralaus medžio stalą-90 Lt vertės; plytelėms pjauti stakles - 70Lt vertės; dvi pakabinamas baltas virtuvines spinteles po 15Lt, viso 30 lt vertės; baltą pakabinamą virtuvinę spintelę -20Lt vertės; du vienetus neišpakuotų spintelių po 15Lt, viso 30 Lt vertės; minkštą raudoną kampą-150 Lt vertės; baltą minkštą kampą-200 Lt vertės; miegamąjį komplektą-400 Lt vertės; nešiojamą kompiuterį -100 Lt vertės; nešiojamą kompiuterį - 400 Lt vertės; monitorių -50 Lt vertės; miegamojo šviestuvą -25 Lt vertės; stiklinį sidabro spalvos stalą-70 Lt vertės; šviestuvą -15 Lt vertės; apvalų šviestuvą iš pirmo aukšto-15 Lt vertės; rašomą stalą- 20 Lt vertės; baro stalą-20 Lt vertės; šviestuvą-15 Lt vertės; dvi naktines lempas po 5Lt, viso 10 Lt vertės; šaldytuvą-100Lt vertės; du vienetus raudonų virtuvinių spintelių su kriaukle - 200Lt vertės; 11 mažų pakabinamų spintelių -110 Lt vertės; baltą pastatomą spintelę-20 Lt vertės; vonios veidrodį-40 Lt vertės; virtuvinį kampą-45 Lt vertės; televizorių-50 Lt vertės; garintuvą-35 Lt vertės; bulvių tarkavimo mašiną-25 Lt vertės; fritiūrinę- 25 Lt vertės; vazą- 15 Lt vertės; malkas 10m³- 1000 Lt vertės; parketo lentos-50m²-300Lt vertės; viso turto už 5600 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus litų).

4) Priteisti iš ieškovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 53767,94Lt ( penkiasdešimt trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt septynių Lt 94 ct) kompensaciją už natūra ieškovei tekusią didesnę turto dalį.

5) Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2544,00 Lt ( du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt keturis Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

6) Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 2380,40 Lt (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt Lt 40 ct) žyminio mokesčio.

Į valstybės biudžetą priteistą žyminį mokestį (įmokos kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke,

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.