Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Jolanta ČepukėnienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-582-303/2012Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00504-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S)

2012 m. birželio 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, subendrintą bausmė K. S. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir P. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su P. M., įsibrovė į patalpą ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t.y. jis, veikdamas kartu su P. M., 2011-04-05 apie 10.10 val. Karoliniškių seniūnijos teritorijos turgavietėje, esančioje L. Asanavičiūtės g. 35, Vilniuje, teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu būdu nuėmę nuo I. A. priklausančio kiosko – sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) durų pakabinamą spyną, įsibrovė į šį kioską – sandėliuką Nr. (duomenys neskelbtini), ir K. S. į su savimi turėtą juodos spalvos kuprinę susidėjo I. A. priklausančias prekes: 1 nepažeistą kavos „AROMA NATURA 3 IN 1 Creamy“ dėžutę, 7 Lt vertės, kurioje yra 15 vnt. kavos pakelių, ir 3 kavos „JACOBS 3 in 1 Original“ dėžutes, kurių vienoje yra 20 vnt. kavos pakelių, vienos dėžutės vertė 8 Lt, bendra vertė – 24 Lt, o tuo metu P. M. į su savimi turėtą mėlynos spalvos kuprinę susidėjo I. A. priklausančias prekes: 2 kavos „JACOBS Kronung“ po 500 g pakelius, vieno pakelio vertė 19 Lt, bendra vertė – 38 Lt, ir 2 kavos „NESCAFE 3 IN 1 Classic“ dėžutes, kurių vienoje yra 28 vnt. kavos pakelių, vienos dėžutės vertė 8 Lt, bendra vertė – 16 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nusikaltimo vietoje buvo užklupti liudytojo, tokiu būdu jie, įsibrovę į patalpą, pasikėsino pagrobti svetimą, t.y. I. A. priklausantį 85 Lt vertės turtą, t.y. K. S. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Taip pat K. S. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė fizinio asmens dokumentą, t.y. 2011-04-05 10.30 val., neturėdamas teisėto pagrindo, laikė A. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kol Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate, esančiame Justiniškių g. 14A, Vilniuje, atliktos asmens kratos metu K. S. priklausančioje medžiaginėje rankinėje jį rado policijos pareigūnai, t.y. K. S. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos 302 straipsnio 1 dalyje.

Iš kaltinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį apeliantas prašo jį išteisinti, kadangi nenustatytos neteisėto dokumento įgijimo aplinkybės. Pažymi, kad A. B., kurio vardu išduotas dokumentas, į teisiamąjį posėdį iškviestas nebuvo, tuo tarpu, apelianto teigimu, pastarąjį bei kitus liudytojus būtina apklausti, kadangi jų parodymai gali būti svarbūs, siekiant nuginčyti neteisėto dokumento įgijimo ir laikymo aplinkybes, t.y. išsiaiškinti visas teisingo sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, ko nepadarė pirmosios instancijos teismas, tuo galimai būdamas šališkas nuteistųjų atžvilgiu.

Teismo posėdyje nuteistojo K. S. gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl K. S. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 302 straipsnio 1 dalyje, jo veiksmų juridinis vertinimas teisingas.

Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, įrodymai byloje surinkti, ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadaryta.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą, arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.

Kaip matyti iš nustatytų byloje aplinkybių, K. S. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, t y. į I. A. priklausantį kioską – sandėliuką Nr. (duomenys neskelbtini).

Ir nors apeliantas, neginčydamas paties vagystės fakto, mano, kad jo veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį netinkamai kvalifikuota, nes kioskelis buvo atidarytas, laužimo žymių neužfiksuota, spyna nesugadinta, tačiau tokia nuteistojo gynybinė pozicija yra nepagrįsta ir atmetama.

Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek ir negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją ir gali būti padaromas įvairiais būdais: 1) įsilaužiant; 2) panaudojant apgaulę; 3) panaudojant parinktus, padirbtus, pavogtus, rastus raktus ar instrumentus, kuriais atidaromas spynos užraktas jo nesugadinus; 4) panaudojant technines ar kitas priemones. Įsibrovimas yra visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpas, kas reiškia, kad kaltininkui į šias vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo arba leidžiama įeiti tik tam tikru laiku. Todėl nusikaltimų nuosavybei atveju, neteisėtu yra laikomas bet koks patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją be jokio formalaus pagrindo, neturint jokių teisių į ją įeiti. Šio nusikaltimo kvalifikavimui svarbu tai, kad kaltininkas į patalpą, kaip ir nagrinėjamu atveju, patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios ar prieš jo valą. Todėl, priešingai nei mano apeliantas, įsibrovimu pripažįstami ir tie atvejai, kai kaltininkas įeina pro praviras duris ar langą, perlipa tvorą ir pan., tikslu padaryti vagystę.

Šioje byloje nustatyta, kad K. S. į I. A. priklausantį kioską – sandėlį Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės tikslu, pateko neteisėtai, t. y. be pastarosios leidimo, o tai reiškia, kad į jį įsibrovė. Todėl šiuo atveju nėra svarbu, kioskelis buvo užrakintas ar ne, reikėjo fizinių pastangų į jį pakliūti ar ne, svarbu tai, kad, kaip ir minėta, kad K. S., į jį pateko kaip pašalinis žmogus neturėdamas nei leidimo, nei teisėto intereso.

Nuteistojo K. S. apeliacinio skundo argumentai, kuriais šis ginčija veikos padarymą bendrininkų grupe, taipogi yra nepagrįsti, paneigti bylos medžiaga, ir visų pirma, nevienkartiniais nuteistojo P. M. parodymais, iš kurių matyti, kad įsibrauti į kioską, jam pasiūlė K. S. Pastarajam sutikus, abu užėjo į jo vidų. Pamatę įvairios rūšies kavos pakelius, pradėjo juos krauti į su savimi atsineštas kuprines. Tačiau tuo metu kažkoks vyras atidarė kiosko duris, ir prisistatęs policijos pareigūnu, juos sulaikė. Savo parodymus apie padaryto nusikaltimo aplinkybes, nuteistasis P. M. patikrino vietoje. Reikia pažymėti ir tai, kad P. M. parodymus, vienu ar kitu aspektu, pagrindžia ir kiti bylos įrodymai: liudytojo R. M. parodymai, iš kurių matyti, jog pastarasis, stebėdamas grupės jaunuolių, stovėjusių prie Karoliniškių turgavietės veiksmus, matė, kaip abu nuteistieji perlipę per tvorą, prie kiosko Nr. (duomenys neskelbtini) durų kažką krapštėsi, po to abu įėjo į kioską, kuriame ir buvo užklupti dedantys į su savimi atsineštas kuprines, kavą. Tarnybiniame pranešime dėl asmens pristatymo yra užfiksuota, kad juodos spalvos kuprinėje, kurią laikė K. S., buvo įdėta viena pakuotė kavos „Aroma Natura 3 in 1“ ir trys pakuotės kavos „Jakobs original 3 in 1“, o mėlynos spalvos kurinėje, kurią laikė P. M., buvo įdėtos dvi pakuotės kavos „Jakobs kronung“ po 500 g kiekviena ir dvi pakuotės „Nescafe 3 in 1 clasic“. Taigi šiais, aukščiau aptartais įrodymais nustatytos aplinkybės, ne tik kad paneigia nuteistojo K. S. parodymus, šioje dalyje, atkreipiant dėmesį ir į jų nenuoseklumą, bet ir leidžia konstatuoti, jog pastarajam inkriminuota veika buvo padaryta bendrininkų grupe.

Apelianto argumentai, susiję su jo prašymu išteisinti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, motyvuojant tuo, kad nebuvo nustatytos dokumento neteisėto įgijimo aplinkybės, taipogi yra nepagrįsti.

Sprendžiant iš skundžiamo teismo nuosprendžio, K. S. ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotas fizinio asmens dokumento įgijimas be teisėto pagrindo, yra pašalintas iš kaltinimo, o tai reiškia, kad jis dėl šių veiksmų nėra nuteistas. Todėl aptarinėti šią aplinkybę, surinktų įrodymų aspektu, nebėra prasmės. Kita vertus, reikia pažymėti tai, kad BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė gali pasireikšti įvairiais alternatyviais veiksmais – antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimu, arba (ir) įgijimu neturint teisėto pagrindo, arba (ir) laikymu neturint teisėto pagrindo, arba (ir) gabenimu neturint teisėto pagrindo, arba (ir) siuntimu neturint teisėto pagrindo, arba (ir) panaudojimu neturint teisėto pagrindo, arba (ir) realizavimu neturint teisėto pagrindo, kurių kiekvienas iš esmės atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Gi nagrinėjamu atveju, K. S. yra nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už fizinio asmens dokumento – A. B. vardu išduoto Lietuvos Respublikos piliečio paso laikymą neturint teisėto pagrindo, ko beje neginčija ir pats apeliantas, be to ši aplinkybė objektyviai nustatyta ir kita bylos medžiaga: asmens kratos, apžiūros protokolais, asmens dokumento išrašu, akistatos, atliktos tarp A. B. ir K. S., metu užfiksuotais duomenimis. Todėl išteisinti šį nuteistąjį iš kaltinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu K. S. yra nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, kurios pagal įstatymą priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 str. 4 d.). Reikia pažymėti ir tai, kad šios, pastarajam inkriminuotos veikos, nebuvo atsitiktinės – K. S. jau buvo 15 kartų teistas, ir iš esmės už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, naujus nusikaltimus pastarasis padarė praėjus vos mėnesiui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, būdamas darbingas, ilgą laiką niekur nedirba, darbo biržoje, kaip ieškantis darbo, neregistruotas. Taipogi, K. S. ne kartą yra baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, be to, sprendžiant iš bylos duomenų, pastarasis yra linkęs piktnaudžiauti narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, ne kartą buvo sulaikytas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (1 t. b. l. 115-122, 168-172, 176).

Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, pripažintą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką vagystės epizode ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, šių aplinkybių kiekį, jų pobūdį ir tarpusavio santykį, pagrįstai pastarajam paskyrė straipsnio sankcijose už jo padarytas veikas numatytą laisvės atėmimo bausmę, kadangi kitos rūšies bausmių K. S. kriminaliniams polinkiams pakeisti, nebepakanka. Apeliantui paskirta bausmė, kaip ir numato BK 61 straipsnis, savo dydžiu nesiekia sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkio, o subendrinant pastarajam paskirtas bausmes, buvo taikytas ir palankesnis bausmių subendrinimo, t. y. dalinio sudėjimo būdas. K. S. paskirtą bausmę tiek už atskiras veikas, tiek ir subendrintą, vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nenurodžius jokių pagrįstų argumentų, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti.