Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ineto Volungevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, teistas:

1) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio1 dalį, 180 straipsnio1 dalį, 146 straipsnio2 dalį, 144 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalis nuteistas galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2) Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį 35 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 25 dienų laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip septynioms paroms, tęsti darbą ir per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti teismo priteistą žalą;

3) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį 40 parų arešto bausme, BK 64 straipsnio pagrindu bausmė subendrinta su 2012 m. spalio 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2015 m. lapkričio 11 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir/ar tęsti darbą, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmė atlikta;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. K. 2019 m. liepos 13 d., apie 18.03 val., apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia suėmęs rankomis už plaukų savo motiną L. K. tempė už plaukų į namo vidų, o kambaryje tyčia smogė nukentėjusiajai L. K. penkis smūgius džemperiu per dešinį žastą. Tokiais veiksmais kaltinamasis nukentėjusiajai L. K. sukėlė fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. K. parodė, kad 2019 m. liepos 13 d., tarpusavio konflikto su mama metu buvo neblaivus. Nežino kiek alkoholio buvo gėręs, bet jautėsi apsvaigęs. L. K. taip pat buvo neblaivi. Tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas, nes mama prašė cigarečių, alkoholio, buvo įkyri, kabinėjosi, vijo jį iš namų, keikė. Jis liepė mamai eiti į kambarį miegoti, bet ji neklausė. Jis dėl to susinervino ir rankomis sugriebęs mamą už plaukų nutempė į namą. Supranta, kad tempiant už plaukų mamai skaudėjo, nes ji keikėsi, rėkė. Kambaryje pagriebė juodos spalvos mamos džemperį su užtrauktuku priekyje ir juo stipriai smogė keletą kartų (nežino kiek) mamai per nugarą. Nematė kur pataikė. Galėjo pataikyti džemperiu ir per ranką. Mama keikėsi, šaukė, bet neverkė. Jis buvo susinervinęs, piktas. Po keleto smūgių džemperiu, atsitraukė nuo mamos ir išėjo į kiemą. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Vėliau su mama susitaikė, jos atsiprašė. Dėl nusikaltimo labai gailisi. Mamos atžvilgiu smurtavo pirmą kartą ( b. l. 78 – 80, 84 – 85).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. K. parodė, kad 2019 m. liepos 13 d. namo grįžo neblaivi. Namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), sūnus V. ir dukra G. gėrė alkoholį, kepė šašlykus. Ji su jais negėrė. Vakare ji išėjo į kiemą parūkyti. V. buvo neblaivus, jai liepė eiti į kambarį. Jai nesutikus, kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu, sūnus kieme griebė rankomis jai už plaukų pakaušio srityje ir įtempė į namo vidų. Kai sūnus tempė už plaukų, jai labai skaudėjo. Už plaukų įtempęs į kambarį, V. paėmė juodos spalvos džemperį užsegamą užtrauktuku priekyje ir džemperiu smogė gal penkis smūgius per dešinės rankos žastą. V. džemperį buvo apsivyniojęs ant rankos, smūgiai į dešinę ranką buvo užtrauktuku, todėl labai skaudėjo dešinę ranką. Dėl rankos sumušimo į medikus nesikreipė, niekur nesigydė, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako, civilinio ieškinio nereiškia. Dėl fizinio skausmo sukėlimo sūnui V. pretenzijų neturi, su juo susitaikė (b. l. 19 – 21, 23 – 24).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo ir nukentėjusiosios parodymų įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo J. P. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. liepos 13 d. apie 18.03 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), V. K., būdamas akivaizdžiai neblaivus (girtumą tikrintis atsisakė), sudavė nenustatytą skaičių smūgių su sportinio džemperio užtrauktuku savo motinai L. K. ir taip sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 4).

Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta – gyvenamasis namas ir jo kiemas, adresu (duomenys neskelbtini). Sodybos kieme ant stalo rasta alkoholio, kambaryje ant lovos rastas ir paimtas juodos spalvos džemperis su užtrauktuku (b. l. 6 – 7).

Daiktų apžiūros metu apžiūrėtas įvykio vietoje paimtas džemperis (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. K., būdamas neblaivus, tempdamas savo motiną L. K. už plaukų į namo vidų, o namo viduje su tyčia smogdamas nukentėjusiajai L. K. mažiausiai penkis smūgius džemperiu per dešinį žastą, jai sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. K. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y., kad jis 2019 m. liepos 13 d. būdamas neblaivus, konflikto metu tyčia sugriebęs rankomis motinai L. K. už plaukų nutempė ją namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidų ir kambaryje pagriebęs juodos spalvos džemperį su užtrauktuku priekyje, juo stipriai smogė keletą kartų mamai per nugarą. Kur pataikė nežino, galėjo pataikyti džemperiu ir per ranką ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški. Nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. K., būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu, griebė rankomis jai už plaukų pakaušio srityje ir įtempė į namo vidų ir viduje paėmęs juodos spalvos džemperį užsegamą užtrauktuku priekyje, juo smogė gal penkis smūgius per dešinės rankos žastą. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 13 d. apie 18.03 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), V. K., būdamas akivaizdžiai neblaivus (girtumą tikrintis atsisakė), sudavė nenustatytą skaičių smūgių su sportinio džemperio užtrauktuku savo motinai L. K. ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. K. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. K. dėl fizinio skausmo sukėlimo motinai L. K., pasitvirtino.

Kaltinamasis V. K., būdamas neblaivus, tarpusavio konflikto metu su motina L. K., sąmoningai pagriebęs rankomis nukentėjusiajai už plaukų, nutempė ją į namo vidų ir džemperiu sudavė mažiausiai penkis smūgius jai per dešinį žastą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusiąją atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta tempiant už plaukų ir suduodant smūgius), veiksmų intensyvumą (suduoti mažiausiai 5 smūgiai, stipriai). Nukentėjusioji nurodė, kad kai ją tempė už plaukų, jai labai skaudėjo, suduoti smūgiai į dešinę ranką buvo užtrauktuku, todėl labai skaudėjo dešinę ranką, pats kaltinamasis parodė, jog suprato, kad tempiant už plaukų mamai skaudėjo, nes ji keikėsi, rėkė. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą. Kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai, jo smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė motinai fizinį skausmą. Konstatuojama, kad L. K. patirtas fizinis skausmas yra V. K. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pats kaltinamasis nurodė, jog susinervinęs tarpusavio konflikto metu pagriebęs motiną už plaukų nutempė ją iš kiemo į namo vidų ir pagriebęs džemperį juo sudavė į nugarą smūgius, todėl tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajai ir tempdamas už plaukų, tai darė gan intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau elgėsi pavojingai, taip sąmoningai leido padariniams atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Teismas, įvertinęs tokius prieš nukentėjusiąją atliktus veiksmus, neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamojo veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. V. K. yra nukentėjusiosios sūnus, t. y. jis yra nukentėjusiosios šeimos narys, todėl pripažintina, kad kaltinamasis atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Teismas konstatuoja, kad V. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 88, 89).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius V. K. – teistas (b. l. 32 – 37,39 – 46, 47 – 50, 51 – 53, 54 – 56, 57 – 58), ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 59 – 63), dirbantis UAB „Transdifis“ (b. l. 65 – 68), psichologo – narkologo įskaitoje neįrašytas (b. l. 69). Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bei prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimą – per bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog V. K. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas V. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 13 d. 18.30 val. iki 2019 m. liepos 14 d. 11.05 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 71, 72).

Teismas paskiria kaltinamajam V. K. BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

V. Kiti proceso klausimai

Kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86 – 87) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir V. K. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę V. K. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. liepos 13 d. 18.30 val. iki 2019 m. liepos 14 d. 11.05 val. (viena para), išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti kaltinamąjį V. K. per 8 (aštuonių) mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesį keičiančiose programose.

Palikti galioti V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį V. K. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam V. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalua, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.