Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuviene, gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui, nuteistajam M. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. ir Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl 2009-04-10 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135str.1d. laisvės atėmimo bausme 2 metams. Vadovaujantis BK 92str.1d. ir 2d., M. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 12 mėnesių paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas – būti namuose nuo 0:00 iki 6:00 val. ir tęsti mokslą. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš M. J. priteista Valstybinės ligonių kasos naudai 5172 Lt D. M. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo žmogų, tai yra 2008-06-14, apie 02 val., prie suoliukų, esančių (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė D. M. į pilvo sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. M. kiauryminį pilvo sienelės pažeidimą su plonųjų žarnų sužalojimu, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. M. J. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135str.1d.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad kitoje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. J. kaltinamas vieno apysunkio nusikaltimo pagal BK 181str.1d. ir dviejų sunkių nusikaltimų pagal BK 181str.2d. padarymu, t.y. kaltinamas prievartavęs turtą iš nepilnamečių asmenų.

Taip pat nurodoma, kad 2008-04-29 M. J. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam buvo paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą. Tačiau ši priemonė jam teigiamo poveikio nepadarė, nes M. J. pakartotinai darė apysunkius ir sunkius smurtinius nusikaltimus, t.y. BK 80 str. numatyta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtis nebuvo pasiekta. Be to, M. J. buvusios mokymo įstaigos apibūdinamas neigiamai, o naujosios mokymo įstaigos tik patenkinamai.

Teismo posėdyje nuteistasis M. J. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o prokuroras prašė nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti prokuroro apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. J. ir Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl M. J. apeliacinio skundo.

Nors nuteistasis M. J. nurodo, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, nes nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė peržengdamas būtinosios ginties ribas, tai yra nors ir panaudodamas peilį veikė neproporcingai užpuolimo grėsmei, bet tai darė gindamasis nuo realaus pavojaus būti sumuštam D. M. ir dar kelių su juo buvusių vaikinų, tačiau toks nuteistojo apeliacinio skundo motyvas atmestinas kaip nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto tarp M. J. ir D. M. metu vyko susistumdymas, kas rodo, kad abu vaikinai rodė agresiją vienas kito atžvilgiu ir abi pusės vadovavosi agresyviais, puolamaisiais interesais, pasireiškiančiais ne gynybos, o puolimo tikslais. Todėl nei M. J., nei D. M. nebuvo iškilęs realus pavojus bet kokiomis įmanomomis priemonėmis gintis nuo realaus, akivaizdaus ir pavojingo kėsinimosi.

Nuteistasis M. J. nurodė, kad, bijodamas būti sumuštas D. M. ir jo draugų, panaudojo peilį kaip gynybos priemonę, tačiau tokia nuteistojo pozicija vertinama kaip bandymas sušvelninti savo kaip nuteistojo teisinę padėtį ir siekį išvengti griežtesnės bausmės. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. J. baimė būti sumuštam buvo visiškai nepagrįsta, nes pats nuteistasis taip pat bandė naudoti jėgą prie nukentėjusįjį, t.y. teisme jis nurodė, kad D. M. pastūmus jį abiem rankom į krūtinę, M. J. bandė tai padaryti ir D. M., išreikšdamas tai kaip atsaką į pastarojo jėgos panaudojimą. Be to, greta M. J. konflikto metu buvo ir jo draugai, kas rodo, jog nuteistasis įvykio metu buvo ne vienas, todėl pastarojo nurodyta baimė būti sumuštam ne tik D. M., bet ir su juo buvusių draugų, tik rodo, kad M. J. siekia bet kokiomis priemonėmis pateisinti savo neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į M. J. asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, nekyla abejonių, kad nuteistasis panaudojo peilį, neturėdamas pagrindo tikėtis realaus, akivaizdaus ir pavojingo kėsinimosi bei tariamos ginties atveju panaudojo peilį dėl nepagrįsto įtarumo ir baimės. Iš to seka, kad realaus, pavojingo ir akivaizdaus kėsinimosi, kas yra būtina būtinosios ginties atveju, M. J. veiksmuose nebuvo, o nesant būtinajai ginčiai, negali būti svarstomas klausimas ir dėl jos ribų viršijimo.

Įvertinus tai, konstatuotina, kad M. J. veiksmuose nėra aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad nuteistojo veiksmuose buvo būtinoji gintis, kurios ribas M. J. viršijo, todėl, vadovaujantis BK 59str.1d.9p., pripažinti tai kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 135str.1d. ir dėl to sušvelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad, spręsdamas M. J. bausmės klausimą ir įvertinęs tai, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir galisi dėl to), nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nusikalto pirmą kartą, tai padarė būdamas nepilnametis, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas patenkinamai, teismas parinko teisingą ir pakankamai švelnią laisvės atėmimo bausmę, kuri yra gerokai mažesnė nei numato nusikaltimo pagal BK 135str.1d. sankcijos vidurkis. Be to, atsižvelgęs į M. J. charakterizuojančius duomenis bei tai, kad nuteistojo tėvai ėmėsi priemonių pakeisti aplinką, kuri galėjo neigiamai įtakoti M. J. (pakeitė jo mokslo ir gyvenimo vietas), teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai M. J. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir, pritaikęs BK 92str. nuostatas, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pagrįstai atidėjo maksimaliam įstatymo numatytam laikotarpiui (trejiems netams), kurio metu 12 mėnesių laikotarpiui paskyrė jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą (būti namuose nuo 0:00 iki 6:00 val. ir tęsti mokslą).

Iš to seka, kad teismo pagal BK 135str.1d. paskirta bausmė yra teisinga ir pagrįsta, todėl švelninti ją, t.y. pagal BK 135str.1d. paskiriant laisvės atėmimo bausmę 1 metams bei vadovaujantis BK 92str.1d., 2d. ją atidedant 1 metams ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – tęsti mokslą, įvertinus visas bylos aplinkybes bei atsižvelgus į M. J. apeliacinio skundo motyvus, nėra pagrindo.

Dėl prokuratūros apeliacinio skundo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11str.5d.), tačiau šį nusikaltimą įvykdė būdamas neteistas, administracine tvarka nebaustas, būdamas nepilnametis. Nors nusikaltimas pagal BK 135str.1d. įvykdytas praėjus tik pusantro mėnesio po 2008-04-29 teismo sprendimo, kuriuo, vadovaujantis BK 93 str., M. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už keturių apysunkių nusikaltimų padarymą, tačiau įstatymo leidėjas nereikalauja, kad, taikant nepilnamečiui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nepilnametis būtų teisiamas pirmą kartą, t.y. galima taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir tada, jei nepilnametis už neatsargaus arba nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Be to, M. J. pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų duomenų taip pat matyti, kad M. J. atsiprašė nukentėjusiojo, o pastarasis jam jokių pretenzijų nereiškia, taip pat nukentėjusysis nepareiškė ir civilinio ieškinio šioje byloje.

Prokuratūra savo apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad pirmosios mokymo įstaigos (M. R. J. gimnazijos) M. J. charakterizuojamas neigiamai, tačiau iš vėlesnės nuteistojo charakteristikos, kurią pateikė Panevėžio „S.“ vidurinė mokykla, matyti, kad nuteistasis turi aiškią mokymosi motyvaciją, siekia žinių, yra pažangus, mokytojai nusiskundimų dėl jo neturi, nors M. J. ir vengia įsipareigojimų bei retai pasirodo klasės valandėlėse. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad M. J. tėvai ėmėsi priemonių pakeisti nepilnamečio aplinkai, nes pakeitė jo mokslo ir gyvenimo vietas, kas galimai įtakojo jo nusikalstamo elgesio motyvaciją. Todėl, įvertinus visą tai, prokuratūra savo apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodė, kad teismas BK 92 straipsnio taikymą motyvavo tik nuteistojo teigiamais socialiniais ryšiais, o neatsižvelgė į esminius požymius, iš kurių gali spręsti apie M. J. polinkius nusikalsti.

Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad 2008-04-29 M. J. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam buvo paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą, o ši priemonė jam teigiamo poveikio nepadarė, nes M. J. pakartotinai prasikalto. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad teismo paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą, M. J. vykdė, kadangi byloje nėra duomenų, jog jis šiuo metu nesimokė.

Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, jog kitoje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. J. kaltinamas vieno apysunkio ir dviejų sunkių nusikaltimų padarymu, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, šis apeliacinio skundo motyvas yra nepakankamas daryti išvadą, kad teismas M. J. nepagrįstai taikė BK 92str. nuostatas ir atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Įvertinus visas aukščiau pateiktas aplinkybes ir faktus darytina išvada, kad teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai M. J. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl pagrįstai pritaikė BK 92str.1d. ir 2d. ir M. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Todėl tenkinti prokuratūros apeliacinį skundą ir pakeisti 2009-04-10 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį, panaikinant nuosprendžio dalį, kurioje M. J., pritaikius BK 92 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, o bausmės vykdymo atidėjimo metu 12 mėnesių laikotarpiui paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 0:00 val. iki 6:00 val. ir tęsti mokslą, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. J. ir Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus atmesti.