- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-06-30
- Bylos Nr.
- 1-1954-1202/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00700-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- R. G.
- Nukentėjusysis
- T. V. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.11.2.2.1Viešas tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos skatinimas ar kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę ar asmenį (BK 170 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka (iš dalies naudojant „Zoom“ programą), išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirba, neteistas (Lietuvoje),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. G. viešai niekino žmonių grupę ir jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos, o būtent: jis, 2024 m. rugsėjo 20 d., 21.13 val., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio kompiuterio, jam priklausančioje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „R. G.“, kurios URL adresas yra (duomenys neskelbtini), pasidalino viešai publikuotu paskyros „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašu bei po juo parašė komentarą „Naikinti tokius kaip R., gejus, dalbajobus dvesta tegu ismatos kaip tas R.“, kuriuo viešai niekino žmonių grupę ir jai priklausantį asmenį (T. V. R.) dėl jų seksualinės orientacijos.
R. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 170 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. G. nurodė, kad kuo kaltinamas supranta, pripažįsta, jog taip parašė. Rugsėjo mėn. viskas buvo, namuose, pas mamą bute. Stebi „(duomenys neskelbtini)“, gal tuo metu buvo išgėręs. Gal iki galo nepaklausė, kas ten buvo kalbėta, gal per telefoną žaidimą žaidė. Išgirdo gal pavardę, dabar žino, jog jis R., o jis norėjo rašyti R. Supykęs, staigiai parašė komentarą nesiklausęs iki galo vaizdo įrašo. Pasidalino įrašu savo paskyroje ir po apačia parašė komentarą. Parašė komentarą, po to pasidalino. Susipyko gal su mama, gal su sese. Įsijungė telefoną, kompiuterį ir susinervinęs iš pykčio parašė komentarą. Sutinka, jog parašė komentarą, bet kreipinys buvo ne nukentėjusiajam. Neatsimena to vaizdo įrašo, neminėjo T. V. R., net nėra inicialų T. ar V, net nežinojo, jog jis V. Gal minėjo R. Galėjo pasižiūrėti per „Google“, įsivesti (duomenys neskelbtini) ir jam išmestų jo pilną vardą, ir būtų jį pažymėjęs, bet to nepadarė. Netradicinės orientacijos žmonės jam netrukdo, bet jam jie nepatinka. Prieš juos agresijos neturi ir jokios neapykantos, tegul gyvena kaip nori. Naikinti, tai ne tai, kad atsikratyti, bet valyti, jog jų mažiau būtų. Negalvodamas parašė, kas šovė į galvą, tą ir parašė. R. yra pilna, o neįvardijo būtent T. V. R.. Kalbėjo ne apie T. V. R., jam neapykantos neturi. Jo klasiokas buvo R., apie klasioką rašė komentarą. Jo klasiokas R., dabar kur jis yra nežino, linki, kad jo neliktų. Minimas buvęs bendraklasis buvo homoseksualus nuo mokyklos laikų. Mokėsi su juo, tuo metu (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, dabar (duomenys neskelbtini) progimnazija. Rašydamas komentarą galvojo apie jį, ne apie T. V. R.. Mėgsta dalintis informacija internete, kiekvieną dieną dalinasi muzika, pokštais ir nebūtinai „(duomenys neskelbtini)“. Gailisi ir atsiprašo, jei T. V. R. pagalvojo, jog komentaras buvo apie jį.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis T. V. R. nurodė, kad civilinį ieškinį dėl 400 Eur neturtinės žalos palaiko, nes jis tiesiogiai susijęs su kaltinamojo padarytais nusikalstamais veiksmais. Po įvykusio teismo posėdžio, kuriame jis buvo atsakovas dėl A. K. pareikšto civilinio ieškinio, internetinėje erdvėje buvo dalinamasi epizodais iš to teismo posėdžio. Dėl teismo posėdžio metu įvykusių incidentų šiuo metu taip pat yra vykdomas teisminis procesas. Stebėdamas internete viešąją erdvę pastebėjo, jog tais įrašais kaltinamasis pasidalino. Vaizdo įraše vaizduojamas jo santykis su kitu asmeniu, vaizdo įrašas išimtinai susijęs su juo. Pasidalinęs vaizdo įrašu, kaltinamasis parašė komentarą nurodydamas jo pavardę, kuriame yra skatinama su juo susidoroti ir smurtauti. Mano, jog tokie veiksmai sudaro nusikalstamos veikos sudėtį pagal BK 170 straipsnį, todėl pranešė teisėsaugos institucijoms apie šį incidentą. Po įvykusio teismo posėdžio patirto pažeminimo buvo nedarbingas kelias dienas, o kaltinamasis papildomi dalinosi vaizdo įrašais ir papildomai skatino smurtauti, tik dar labiau sustiprino neigiamas pasekmes. Kai buvo padarytas vaizdo įrašas dar buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įgaliojimai nutrūko 2024 m. lapkričio 12 d. Yra homoseksualios seksualinės orientacijos asmuo ir tai yra viešai visuomenėje žinomas faktas. Kadangi tikrindavo viešąją erdvę dėl jo viešų pasisakymų, profesinės veiklos, negali pasakyti ar pats rado ar (duomenys neskelbtini) patarėjas rado komentarą. Tačiau kadangi dažniausiai buvo vartojama jo pavardė, pagal raktažodį vardo ir pavardės ieško tinkamo įrašo, tiek žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose. Pagal tokį principą ir buvo identifikuotas įrašas. Mano, kad komentaras buvo apie jį, nes komentare yra tiesiogiai panaudota jo pavardė, taip pat dalijamasi vaizdo įrašu, kuriame aptarinėjama jo ir A. K. akistata, konfliktas. Komentare yra raginama tiesiogiai smurtauti prieš jį kaip asmenį, naudojant jo pavardę, kai nėra žinomas kaltinamojo įsitraukimas ar dalyvavimas grupuotėse, organizacijose, todėl iš komentaro negali pasakyti ar išėjęs į gatvę nesusidurs su realiomis, neigiamomis pasekmėmis. Todėl patyrė didelį stresą, nerimą ir pažeminimą, nes skatinama smurtauti dėl jo seksualinės orientacijos, o ne dėl išsakytos nuomonės ar panašių dalykų. Neturtinė žala pasireiškia per stresą, nerimą, sumažėjusį nedarbingumą, galimybę dalyvauti socialinėje, politinėje veikloje, nes neapykantos nusikaltimų toks ir yra poveikis, siekiama žmogų išvesti iš rikiuotės, būtent tokias pasekmes dėl šio komentaro ir patyrė. Vaizdo įraše buvo skleidžiama neigiamo pobūdžio informacija, nes jame buvo žeminami LGBT žmonės necenzūrine leksika, tokiu būdu buvo demonstruojama nepagarba ir pačiam teismui. Žodį „naikinti“ supranta kaip raginimą jį nužudyti.
2025 m. kovo 7 d. įtariamojo R. G. apklausos protokole nurodyta, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, savo kaltės visiškai neprisipažįsta dėl šios nusikalstamos veikos įvykdymo. Narkologo ir psichiatro įskaitose neregistruotas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų jis nevartoja, alkoholiniais gėrimais jis nepiktnaudžiauja. Alaus išgeria, nes jis jam kaip limonadas, jis jam skanus. Sunkių galvos traumų neturėjo. Parodymus duos lietuvių kalba. Jam gynėjas nereikalingas. Taigi, sutinka papasakoti viską, kas jam yra žinoma apie minėtą įvykį. Pamena, kad viskas buvo 2024 metais, tikslaus mėnesio ir dienos nurodyti, negali. Jis bendravo per „Facebook“ svetainę ir iš savo paskyros „R. G.“, kurios URL adresas yra (duomenys neskelbtini), pasidalino viešai publikuotu paskyros „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašu, su tuo sutinka. Bet patį komentarą jis rašė po pačiu „(duomenys neskelbtini)“ – K. pateiktu vaizdo įrašu. Jo vardą pavardę žino, nes jį stebi, žino, kad jis iš (duomenys neskelbtini). Jis sutinka su tuo, kad parašė komentarą „Naikinti tokius kaip R., gejus, dalbajobus dvesta tegu ismatos kaip tas R.“, taip, bet jis neįvardijo, kad šis komentaras yra skirtas (duomenys neskelbtini) T. V. R., dėl to visiškai nesutinka su tuo, kad viešai niekino žmonių grupę ir jai priklausantį asmenį (T. V. R.) dėl jų seksualinės orientacijos. Minėtą komentarą parašė būdamas namuose (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio kompiuterio. Be to, jis nurodė tik pavardę R., kurių yra daug ir tikrai jis neturėjo omenyje šio asmens, dėl to jo išsakyti kaltinimai yra nepagrįsti. O tai, kad jis menamai priskiria šią publikaciją sau, jis nėra kaltas, tai jau jo išsakyta nuomonė. Taip, turi savo nuomonę apie LGBT, bet jie jam netrukdo ir šios nuomonės jis neišreikš, nes ji nėra susijusi su šiuo tyrimu (b. l. 59-61).
2025 m. kovo 14 d. įtariamojo R. G. apklausos protokole nurodyta, kad įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, įtariamasis R. G. parodė, kad pripažįsta, kad parašė komentarą, tačiau nepripažįsta, kad adresavo konkrečiai T. V. R.. Teisės ir pareigos jam yra žinomos ir suprantamos, gynėjo dalyvavimo nepageidauja. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo nuorašas taip pat. Supranta, kuo yra įtariamas. Parodo, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyras turi tris pavadinimais „R. G.“, vienoje iš jų profilio nuotrauka yra dešinės rankos velnio tatuiruotė, o kita paskyra su profilio nuotrauka, kurioje yra su juodos spalvos švarku, tačiau prie šių paskyrų neturi jau prisijungimų, tad jos neaktyvios. Naudojasi šiuo metu paskyra pavadinimu „R. G.“, kurios URL (duomenys neskelbtini), kurios paskyros profilio nuotraukoje yra su juodos spalvos akiniais nuo saulės. Minėtoje paskyroje turi apie 2700 draugų, dalinasi viešai su draugais informacija su jam patinkančiu turiniu. Taip pat minėtoje paskyroje seka „(duomenys neskelbtini)“, palaiko jo skleidžiamas idėjas apie politikus, apie Ukrainos karą, už tai, kad niekina „vatnikus“, kurie palaiko rusus. Tačiau neturi nieko prieš kitos seksualinės orientacijos žmones, jam jie netrukdo, tik piktina, kad patys viešai skelbiasi apie savo orientaciją, tad išsakė savo nuomonę, kad jam netradicinės orientacijos asmenys nepatinka. Pažymi, kad vaizdo įrašo, kuriuo 2024 metais rugsėjo mėnesį pasidalino „Facebook“, paskyros autorius yra ne jis, jis tik išsakė savo nuomonę pasidalindamas vaizdo įrašu ir parašydamas komentarą po minėtu vaizdo įrašu, kaip savo nuomonę. Taip pat papildomai parodo, kad nėra rasistas. Savo nuomonės neišsakė tiesiogiai įtarime minam asmeniui, net nežinojo, kad jo antras vardas V. Tad pabrėžia, kad neturėjo tikslo viešai pažeminti įtarime minimą T. V. R. dėl jo orientacijos ir neminėjo jo vardo, nors ir žinojo, kad jis vardu T. Neprisimena jau koks pasidalinto „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašo turinys. Taip pat 2025 metų vasario mėnesį parašė komentarą savo socialinio tinklo paskyroje „Facebook“, kad T. R. yra gandonas ir dar kažką žeidžiančio, tuo metu turėjo tikslą jį įžeisti, nes, sužinojęs, kad jis parašė ant jo pareiškimą, labai susinervino ir supyko, nes, jo nuomone, jis parašė pareiškimą ant jo dėl nieko (b. l. 69-71).
2024 m. spalio 18 d. T. V. R. apklausos protokole nurodyta, kad jis nuo 2020 m. lapkričio 13 d. eina (duomenys neskelbtini) pareigas, todėl yra viešas asmuo. Yra homoseksualios orientacijos asmuo, todėl pasisako už lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių (LGBT) asmenų lygiateisiškumą ir nediskriminavimą. 2024 m. rugsėjo 20 d. socialiniame tinkle „www.facebook.com“ asmuo, kurio paskyra pavadinta „R. G.“, pasidalino paskyros „(duomenys neskelbtini)“ viešai 2024 m. rugsėjo 20 d. publikuotu vaizdo įrašu bei paliko po vaizdo įrašu komentarą, kuris skamba taip: „Naikinti tokius kaip R., gejus, dalbajobus dvesta tegu ismatos kaip tas R.“. Vaizdo įrašas buvo filmuotas 2024 m. rugsėjo 20 d., iškart po teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėta byla dėl A. K. – C. bei T. V. R. įvykusio incidento. Filmuota po teismo posėdžio, bet vis dar teismo salėje Vilniaus apylinkės teisme. Vaizdo įrašas yra 1.05 min. trukmės. Asmens, kurio profilis yra „R. G.“ paliktas komentaras neabejotinai kursto neapykantą ir ragina su manimi susidoroti kaip homoseksualios orientacijos asmeniu. Tokiais savo žodžiais komentaro autorius tyčiojasi, niekina ir diskriminuoja jį. Dėl tokių neapykantos žodžių jis buvo sukrėstas ir šokiruotas, dėl to patyrė neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų. Jo manymu, patalpintas įrašas ir komentaras yra nukreiptas prieš jį asmeniškai, todėl dėl aukščiau nurodytų motyvų ir argumentų turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo įtariamojo asmens, kurio socialinio tinklo „www.facebook.com“ paskyra pavadinta „R. G.“ atliktos veikos, kvalifikuotinos pagal BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalis. Asmeniškai asmens R. G. nepažįsta, su juo niekada nebuvo tiesiogiai bendravęs. Vaizdo įrašą pamatė tiesiogiai pats, paieškos lauke įvedęs savo vardą ir pavardę (b. l. 11-13).
2024 m. spalio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta socialinio tinklo „Facebook“ ekrano nuotraukos apžiūra, kurios metu užfiksuota, kad, apžiūrint ekrano nuotrauką, matomas R. G. publikuotas vaizdo įrašas, rugsėjo 20 d., 11.13 val. Virš vaizdo įrašo matomas užrašas parašytas R. G.: „Naikint tokius kaip R., gejus, dalbajobus dvesta tegu ismatos kaip tas R..“ Ant žemiau užrašo esančio vaizdo įrašo yra užrašyta žydros spalvos raidėmis „LAUKIAM A.“. Matoma, kiek trunka įrašas: 1.05 min. Po vaizdo įrašu yra užrašyta „A. neatvežė į teismą. Galimai teismas pabijojo A. K. ir V. T. R. akistatos“, rugsėjo 20 d., 09.51 val. (b. l. 24-25).
2024 m. lapkričio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta socialinio tinklo „Facebook“ vartotojo R. G. profilio apžiūra, kurios metu užfiksuota, kad, atliekant asmens R. G. profilio apžiūrą, jame matoma, kad 2024 m. spalio 23 d. R. G. pasidalina įkelta socialinio tinklapio „Facebook“ vartotojo, pasivadinusio „C.“ vardu, tiesiogine transliacija. R. G. socialinio tinklapio profilyje 2024 m. spalio 19 d. yra pasidalinta vartojo pasivadinusio „C.“ transliacija, kurią R. G. yra pakomentavęs, parašydamas žodžius: „Žiurkė dar kvėpuoja“. Peržiūrimoje transliacijoje matomas vaizdo įrašas, kuriame matomas (duomenys neskelbtini) V. L. (b. l. 29-32).
2025 m. kovo 14 d. apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta socialinio tinklo „Facebook“ profilio pavadinimu „R. G.“ apžiūra, kurios metu užfiksuota, kad, atidarius minėtą profilį pagal URL (duomenys neskelbtini), matoma profilio viršelio nuotrauka, kurioje užfiksuotas (duomenys neskelbtini). Pagrindinėje, t. y. profilio nuotraukoje, matomas apvalaus veido, trumpai kirptas ties viršutine plaukų linija praplikęs, tamsių plaukų vyras su juodais akiniais vilkintis juodos spalvos drabužius, trumpai apžėlusia barzda, nuotraukos fone matomas vandens telkinys bei sužaliavę medžiai. Peržiūrėjus profilio informaciją, matoma, kad asmuo profilyje nurodęs, kad yra gimęs (duomenys neskelbtini) d., mokėsi (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje, yra iš (duomenys neskelbtini), turi 2700 draugus, seka asmenį, kurio profilio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Peržvelgus socialinio tinklo „Facebook“ profilio pavadinimu „R. G.“ paskelbimus (dalinimąsi viešai informacija) pagal raktažodį „R.“, randamas 2024 m. rugsėjo 20 d., 21.13 val., profilio naudotojo „R. G.“ viešai paskelbtas komentaras „Naikinti tokius kaip R., gejus, dalbajobus dvesta tegu ismatos kaip tas R.“ bei pasidalintas socialinio tinklo paskyros pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 20 d., 19.51 val., įkeltas vaizdo įrašas, po kuriuo komentaras „A. neatvežė į teismą. Galimai teismas pabijojo A. K. ir V. T. R. akistatos“. 2025 m. vasario 7 d., 12.15 val., profilio naudotojas „R. G.“ viešai paskelbė įrašą su tekstu: „Gandodonaz T. R. Čiulpk bybi kol nepaspringsisi Valkata jibanas Merga susirask“. Peržvelgus socialinio tinklo „Facebook“ profilio pavadinimu „R. G.“ paskelbimus (dalinimąsi viešai informacija) pagal raktažodį „C.“, randami 25 vieši vaizdo įrašų pasidalinimai iš socialinio tinklo paskyros pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 9 d. iki 2025 m. kovo 6 d. (b. l. 33-36).
2024 m. spalio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta vaizdo įrašo, kuriuo pasidalino R. G. apžiūra, kurios metu užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, trukmė 1.04 min. Ant vaizdo įrašo yra žydros spalvos užrašas „LAUKIAM A.“. Matomas judantis filmuojamas vaizdas, matoma teismo posėdžių salė, asmenys, Lietuvos herbas ir Lietuvos vėliava. Filmuojamas televizoriaus ekranas, kuriame matoma teismo posėdžių salė. Po to užrašas ant vaizdo įrašo pasikeičia į „O JIS PASIRODO UŽ EKRANO PASLĖPTAS“. Vaizdai greitai keičiasi. Ant vaizdo įrašo buvo uždėta muzika. Muzikai nutilus, asmenys vaizdo įraše kalba. Girdisi ieškovo A. K. pasakymas: „Aš galvoju, V., čia gal specialiai padarėt šitą dalyką, ką? Kad neatvežtų manęs, gal bijot manęs?“ Stebėtojas A. L. prideda: „Negali kalbėt...“, toliau girdisi, kai posėdžio salėje žurnalistai apklausia proceso dalyvį T. V. R. ir jo advokatą dėl proceso dalyvių pasisakymų teismo salėje prieš T. V. R. (b. l. 26-28).
2025 m. kovo 14 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta vaizdo įrašų platinimo svetainėje „YouTube“ įkelto vaizdo įrašo pavadinimu „Teismo salėje – A. K. ir A. L. patyčios iš T. V.“ apžiūra, kurios trukmė 3.29 min. (b. l. 37-38).
2024 m. gruodžio 17 d. gauta Žurnalistų etikos tarnybos specialisto išvada Nr. EAN-42 nurodyta, kad komunikacijos aktu išreikštos idėjos, kurias galima suvokti kaip kurstymą smurtauti, fiziškai susidoroti ir su žmonių grupe, skiriama seksualinės orientacijos pagrindu, ir su konkrečius minimu asmeniu (naikinant tokius kaip R....), tačiau komunikacijos akto sėkmingumas labai abejotinas dėl kai kurių sėkmingo komunikacijos akto sąlygų dalinio tenkinimo, kylančio iš adresanto bei adresato hipotetiškumo ir raginimo veiksmo pobūdžio. Komunikacijos aktu išreikštos idėjos, kurias galima suvokti kaip niekinimą žmonių grupės ir jai priklausančio konkretaus minimo asmens dėl jų seksualinės orientacijos (b. l. 42-44).
2024 m. lapkričio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl R. G. duomenų, kuriame užfiksuota, kad prie pareiškimo buvo pateiktą nuorodą (duomenys neskelbtini), kurią atidarius, matoma informacija apie asmenį, asmuo savo socialinio tinklapio profilyje yra užsivadinęs kaip R. G., profilyje įkeltos nuotraukos, asmuo nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktą informaciją buvo patikrintas registras POLIS II, kur įvedus į paiešką vardą ir pavardę R. G., yra pateikiami 8 rezultatai. Peržiūrėjus pateiktus paieškos rezultatus, nustatyta, kad socialinio tinklapio www.facebook.com įkelta nuotrauka su asmens atvaizdu atitinka asmenį R. G. Pagal pateiktas nuotraukas sutampa veido bruožai, šukuosena, taip pat sutampa ir rando padėtis ant smakro (b. l. 49).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 170 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų. BK 170 straipsnyje įtvirtintas draudimas pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Papildomi objektai yra visuomenės saugumas, taip pat žmogaus gyvybė, sveikata, orumas. BK 170 straipsnio 2 dalyje numatyta veika reiškiasi vienu ar keliais alternatyviais veiksmais: a) tyčiojimusi iš tam tikros grupės ar jai priklausančio asmens; b) jų niekinimu; c) neapykantos jiems skatinimu; d) kurstymu juos diskriminuoti.
Šios veikos turi būti padarytos viešais pareiškimais plačiam neapibrėžtam žmonių ratui, nukreiptais prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Niekinimas – tai labai neigiamas nepagarbus atsiliepimas apie žmogų ar žmonių grupę, džiūgavimas dėl juos ištikusios nelaimės arba prieš juos padarytų nusikaltimų ir pan. BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali – ji laikoma baigta nuo viešo atitinkamų pareiškimų paskelbimo, nepriklausomai nuo padarinių. Veika padaroma tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad atlikdamas viešus pareiškimus viešai tyčiojasi, niekina, skatina neapykantą, kursto diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį, ir nori taip veikti.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. G. kaltinamas tuo, kad viešai niekino žmonių grupę ir jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos, kai 2024 m. rugsėjo 20 d., 21.13 val., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio kompiuterio, jam priklausančioje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „R. G.“, kurios URL adresas yra (duomenys neskelbtini), pasidalino viešai publikuotu paskyros „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašu bei po juo parašė komentarą „Naikinti tokius kaip R., gejus, dalbajobus dvesta tegu ismatos kaip tas R.“
Byloje nėra abejonių, kad aptariamą komentarą iš savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyros rašė kaltinamasis R. G.. Tokias aplinkybes jis pripažino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Tokios aplinkybės nustatytos ir jo socialinio tinklo „ Facebook“ paskyros apžiūros protokole. Visgi kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu neigė, kad analizuojamą komentarą rašė apie nukentėjusįjį T. V. R.
Žemesnės instancijos teismas
Apklaustas teisme kaltinamasis R. G. nurodė, kad komentaro rašymo metu galėjo būti išgėręs, ne iki galo įsigilino į vaizdo įrašo turinį, buvo blogos nuotaikos, gal susipykęs su šeimos nariais, todėl susinervinęs pasidalino vaizdo įrašu ir parašė komentarą. Komentare būtent T. V. R. neįvardijo, nes nėra jo inicialų, šio asmens komentare nepažymėjo, kreipėsi ne į T. V. R.. Galėjo minėti savo buvusį bendraklasį R., su kuriuo kažkada mokėsi, kuris buvo homoseksualus, todėl rašė komentarą apie jį. Su minėtu bendraklasiu nuo mokyklos laikų nebendrauja, bet rašydamas komentarą galvojo apie jį ir linkėjo, kad jo neliktų. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus R. G. laikėsi tokios pačios pozicijos, kad komentarą rašė ne apie T. V. R., bet versijos apie buvusį bendraklasį nenurodė.
Kaltinamojo teisme išsakyti teiginiai, kad neigiamo pobūdžio komentarą rašė ne apie T. V. R., o apie buvusį bendraklasį neįtikina teismo ir yra laikytini, iš esmės, tik kaltinamojo gynybine pozicija, kurios nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Pačiame kaltinamojo pasidalintame vaizdo įraše yra užfiksuotas T. V. R., nufilmuotas teismo posėdžio salėje, kai buvo nagrinėjama byla tarp jo ir A. K. ginčo. Byloje nustatyta, kad R. G. domėjosi ir dalinosi turiniu, kuris buvo talpinamas paskyroje „(duomenys neskelbtini)“, todėl su pasidalinto vaizdo įrašo turiniu ir susijusia situacija buvo susipažinęs. Prie pasidalinto vaizdo įrašo, R. G. nurodė komentarą, kuriame du kartus paminėjo R. pavardę, nurodydamas „Naikint tokius kaip R., gejus dalbajobus dvesta tegu išmatos kaip tas R.“. Taigi komentare prie vaizdo įrašo, kuriame vaizduojamas T. V. R., kaltinamasis specifiškai ir selektyviai nurodo nukentėjusiojo pavardę, o tai patvirtina frazės „tokius kaip R.“, „kaip tas R.“.
Nors teigia, kad rašydamas komentarą galvojo ne apie T. V. R., o apie buvusį klasioką R., tokia kaltinamojo versija yra nenuosekli ir nelogiška. Kaltinamasis teisme teigė, kad rašė apie buvusį bendraklasį su panašia pavarde, kuris buvo homoseksualios orientacijos, tačiau nurodė, kad nuo mokyklos su šiuo asmeniu nebendravo, nieko apie jį nežino, bet pasidalindamas ir rašydamas komentarą apie vaizdo įrašą, kuriame vaizduojamas T. V. R., galvojo, būtent, apie savo buvusį bendraklasį. Viešai pasidalindamas vaizdo įrašu, kuriame vaizduojamas T. V. R. ir komentare minėdamas jo pavardę, kaltinamasis pasisakė apie vaizdo įraše vaizduojamą asmenį, kuris yra žinomas visuomenėje. Nėra pagrindo išvadai, kad R. G. viešai dalinosi vaizdo įrašu ir rašė niekinančio pobūdžio komentarą apie savo buvusį bendraklasį, kuris niekaip nėra susijęs su vaizdo įrašo kontekstu. Tai, kad kaltinamasis nenurodė nukentėjusiojo vardo inicialų ar nepaminėjo jo vardo ar jo nepažymėjo komentare, nesudaro pagrindo išvadai, kad komentaras buvo rašomas ne apie T. V. R.. Teismui nekyla abejonių, kad komentaras buvo rašomas ne apie jokį kitą asmenį, o konkrečiai apie vaizdo įraše matomą T. V. R. ir asmenis pagal savo seksualinę orientaciją panašius į jį – homoseksualios orientacijos asmenis.
Byloje nustatyta, kad R. G. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, iš kurios pasidalino analizuojamu vaizdo įrašu ir komentaru, turi apie 2700 „draugų“, taigi viešai pasidalintas vaizdo įrašas su komentaru ir jame nurodytais viešais pareiškimais buvo paskleistas dideliam neapibrėžtam žmonių ratui. Vaizdo įrašo ir komentaro sklaidą patvirtina ir tai, kad R. G. pasidalintas turinys buvo prieinamas ilgą laiką. Antai 2025 m. kovo 14 d. atliktame socialinio tinklo „Facebook“ profilio pavadinimu „R. G.“ apžiūroje užfiksuota, kad pagal raktažodį „R.“ vis dar yra randamas kaltinamojo 2024 m. rugsėjo 20 d., 21.13 val. viešai paskelbtas komentaras ir vaizdo įrašas.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2024 m. gruodžio 17 d. išvadoje Nr. EAN-42, nurodoma, kad analizuojamu komentaru mintys reiškiamos šnekamąja kalba, homoseksualūs asmenys pavadinami niekinamai (dalbajobais, išmatomis), o svarstymo turinys implikuoja visos seksualinės mažumos antrarūšiškumą, menkumą – tai įžeidu. Niekinamąja leksika ir viešai paskleista negatyvia nuomone siekiama niekinti, skleisti neapykantą ir konkrečiai minimam asmeniui ir visuomenės grupei, skiriamai seksualiniu pagrindu. Išvadoje konstatuojama, kad komunikacijos aktu išreikšto idėjos, kurias galima suvokti kaip niekinimą žmonių grupės ir jai priklausančio konkretaus minimo asmens dėl jų seksualinės orientacijos.
Teismas, įvertinęs išvadoje pateiktus duomenis, analizuojamo komentaro turinį, jo parašymo aplinkybes, kaltinamojo poziciją (nurodė, kad nemėgsta homoseksualių asmenų, nors jie jam netrukdo), nukentėjusiojo paaiškinimus, daro išvadą, kad R. G. parašyto komentaro turinys yra prieštaraujantis moralei, neigiamo, niekinamo pobūdžio, nukreiptas prieš homoseksualius asmenis, o kaltinamasis savo saviraiškos laisvę įgyvendino netinkamai, pavartodamas neapykantos kalbą, viešai seksualinės orientacijos pagrindu niekino homoseksualių asmenų grupę ir jai priklausantį nukentėjusįjį T. V. R.
Kaip minėta, teismas nustatė, kad R. G. niekinamojo pobūdžio komentarą rašė apie T. V. R. ir homoseksualius asmenis, todėl neabejotina, kad rašydamas komentarą ir dalindamasis tokiu turiniu – kaltininkas suprato, kad atlikdamas viešus niekinamojo pobūdžio pareiškimus viešai niekino žmonių grupę ir jai priklausantį asmenį, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad R. G. veika yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 170 straipsnio 2 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 170 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.
Teismas, skirdamas bausmę R. G., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. G. padarė vieną tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
R. G. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. R. G. neteistas, administracine tvarka nebaustas. Niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Byloje nėra duomenų apie R. G. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs bausmės skyrimo pagrindus ir taisykles, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytą nusikaltimą R. G. paskyrus trečią pagal griežtumą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, švelnesne, nei laisvės apribojimas bausme nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Viešųjų darbų bausmė būtų akivaizdžiai per švelni bausmės rūšys ir reikšmingai nepaveiktų bausmę atlikusio asmens. Nors baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė kaltinamajam skirti 2700 Eur dydžio baudą, tačiau teismas su pasiūlyta bausmės rūšimi nesutinka. Iš byloje esančių duomenų ir paties kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad jis neturi jokių pajamų, gyvena su motina, o jo finansinė padėtis yra sunki. Nustatyta, kad paskutinį kartą oficialiai dirbo 2007 metais (b. l. 76), Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja nuo 2019 metų spalio (b. l. 77), duomenų apie asmens finansinę būseną, nėra (b. l. 79). Teisme paklaustas R. G. nurodė, kad gyvena iš mamos pensijos, pats jokių išmokų negauna. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra numatytos aplinkybės, kurias turi įvertinti teismas, skirdamas asmeniui bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – asmens turtinė padėtis šiame sąraše nenumatyta. Visgi, teismas vertina tai, kad R. G. negauna jokių oficialių pajamų ir paskyrus baudą, neturėtų jokių objektyvių galimybių ją sumokėti. Kadangi nurodė, kad gyvena iš motinos pensijos, neatmestina, kad paskyrus baudą, ją būtų bandoma sumokėti iš artimųjų gautomis lėšomis, o tai neatitiktų bausmės tikslų, nes padarinius už savo neteisėtus veiksmus turėtų pajausti pats kaltinamasis, o ne jo artimieji. Paskyrus švelnesnę nei laisvės apribojimas bausmės rūšį, šiuo atveju, nebūtų užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas, nes per švelni bausmė ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio bausmės tikslo. Areštas ir laisvės atėmimas, nagrinėjamu atveju, pirmą kartą teisiamam asmeniui būtų per griežta bausmė ir ja, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Taigi, už BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, R. G. skirtina 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytas bausmės dydis yra artimas bausmės rūšies sankcijos minimaliam dydžiui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatyta laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju R. G. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis neatitinka nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžio. Vietoje intensyvios priežiūros R. G. skirtini įpareigojimai: per pirmus keturis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius atlyginti T. V. R. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai
Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys – 2024 m. spalio 18 d. nukentėjusiojo T. V. R. civilinis ieškinys dėl 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 17). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis buvo sukrėstas, patyrė pažeminimą, neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, jautė baimę, emocinę įtampą, grėsmę gyvybei ir sveikatai. Nukentėjusysis T. V. R. teisme palaikė civilinį ieškinį ir patvirtino, kad neturinė žala pasireiškė per stresą, nerimą, sumažėjusį darbingumą, sutrikdytą galimybę dalyvauti socialinėje, politinėje, visuomeninėje veikloje.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Nustatyta, kad neturtinė žala kilo dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Tarp jo veiksmų ir nukentėjusiajam sukeltų neigiamų padarinių (išgyvenimų) yra priežastinis ryšys. Žmogaus orumas, jo teisės ir laisvės yra svarbios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl šių asmeniui svarbių dalykų, yra reikšmingi. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjęs patyrė išgyvenimus ir nepatogumus, vertinant R. G. viešai paskleisto komentaro turinį, neabejotina, kad nukentėjęs patyrė sukrėtimą ir pažeminimą. Neabejotina, kad nukentėjęs dėl patirtų išgyvenimų, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kaltinamasis nedirbantis, finansinė padėtis sunki, tačiau tai nesudaro pagrindo mažinti ieškiniu prašomą priteisti neturtinės žalos dydį. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Tais atvejais kuomet padaromas BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas, priteisiamos neturtinės žalos sumos svyruoja nuo 200 eurų iki maždaug 3000 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose 1A-452-898/19, 1A-35-562/16, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-489/2024 ir kt.). Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo veiksmų pavojingumą ir pobūdį, komentaro turinį, jo konkrečiais veiksmais padarytą neturtinę žalą, nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nėra per didelis ar neproporcingas padarytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms, todėl teismas civilinį ieškinį tenkina visiškai ir iš kaltinamojo R. G. nukentėjusiojo T. V. R. naudai priteisia 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2025 m. kovo 7 d. nutarimu (b. l. 62-63) R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Kaltinamasis R. G. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, procesinių išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esanti laikmena (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: per pirmus keturis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą (400 Eur) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Bausmės pradžią R. G. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
R. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo T. V. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. G. priteisti nukentėjusiajam 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esantį voką su 1 laikmena (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.