Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei R. B., kaltinamajam D. V., jo įstatyminei atstovei E. M., jo gynėjui advokatui K. D., nukentėjusiajam D. R., jo įstatyminei atstovei M. R., nukentėjusiajam L. S., jo įstatyminei atstovei S. D., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie LR SADM atstovams A. U., E. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini), nedirba, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka arešto bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2021 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 178 str. 1 d. Paskirta bausmė - areštas 15 p. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti 10 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. bausmės vykdymą atidėti 5 mėnesiams;

2) 2022 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos 140 str. 2 d. Paskirta bausmė 6 mėn. laisvės apribojimas, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu. Baudžiamojo poveikio priemonė dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant 6 mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

2023 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti 45 (keturiasdešimt penkiomis) paromis arešto bausme,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. kaltinamas tuo, kad 2022 m. lapkričio 24 d., apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), patalpose, pirmojo aukšto fojė, nepaisydamas visuotinai priimtų elgesio normų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką, t. y. būdamas viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, tyčia sudavė ne mažiau trijų smūgių kumščiu nukentėjusiajam - nepilnamečiui L. S., gim. (duomenys neskelbtini) į galvos, sprando sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajam L. S. fizinį skausmą.

2023 m. vasario 14 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), koridoriaus patalpose, panaudojo fizinį smurtą nepilnamečio D. R., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, tai yra tyčia ranka apglėbė iš už nugaros nukentėjusiojo kaklą ir jį spaudė, tuo sukėlė nukentėjusiajam D. R. fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. V. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad galimai 2022 m. lapkričio mėnesį, tiksliai datos neprisimena, ryte nuėjo į (duomenys neskelbtini), kurioje mokėsi. Žinojo, kad L. S. skriaudžia jo brolį E. P.. Pamatęs L. S. susinervino ir norėjo suduoti kelis smūgius, tačiau nepataikė, sudavė tik vieną smūgį į striukės užtrauktuką ir nukentėjusysis iš mokyklos pabėgo. Po to atvyko pareigūnai. Nepripažįsta sudavęs smūgių nukentėjusiajam.

Nukentėjusysis L. S., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2022 m. lapkričio mėnesį, tiksliai datos neprisimena (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas tarp jo ir kaltinamojo. Konfliktų buvo ir anksčiau. D. V. pribėgęs sugriebė jį už striukės, už peties, laikė, jis buvo pasilenkęs. Kaltinamasis jam kumščiu sudavė į kaklą ir galvą 3-4 smūgius, nuo smūgių nenukrito. Jis iš D. V. ištrūko ir pabėgo, iškvietė pareigūnus. Ant kūno buvo paraudimai. Jis pajuto fizinį skausmą. Viskas vyko mokyklos pirmo aukšto fojė, prieš pamokas, buvo daug moksleivių.

Liudytoja S. D., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad ji yra L. S. globėja. 2022 m. lapkričio 23 d. iš L. S. sužinojo, kad buvo susidūrimas su kaltinamuoju. Matė paraudimus ant veido. D. V. nuolatos telefonu grasindavo L. S.. Priekabiavimo priežastys išgalvotos, nebuvo jokio rimto preteksto.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2022 m. lapkričio 24 d. apžiūrėta (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto fojė. Fojė užfiksuoti minkštasuoliai. Nurodyta, kad įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūros metu nieko nepaimta (1 t., b. l. 39-45).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas pateikė tyrimui vaizdo įrašą (1 t., b. l. 53-55).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, paimtas 2022 m. lapkričio 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Vaizdo įraše užfiksuota, kad įrašai yra 2022 m. lapkričio 24 dienos. Įrašo pradžia 08:04:30. Vaizdo įrašo trukmė 1:41 min. Vaizdo įraše fiksuojama (duomenys neskelbtini) fojė, kurioje matome stovinčius ir kalbančius du vaikinus, iš bendrų bruožų panašius į D. V. ir L. S. (toliau D. V., L. S.). Šalia jų ant suoliuko sėdi dvi merginos, netoliese stovi dar du vaikinai. D. V. ir L. S. kalbasi. D. V. laiko kairėje rankoje daiktą, panašų į mobiliojo ryšio telefoną. L. S. vis tiesia prie D. V. ranką, tarsi jo kažko prašydamas. D. V. kelis kartus rodo L. S. ranka link išėjimo, tarsi kviesdamas išeiti. D. V. ir L. S. pasitraukus link salės vidurio, D. V. apsidairęs, kažką sakydamas L. S. du kartus smūgiuoja dešine ranka L. S. iš nugaros: pirmas smūgis suduotas panašu, kad į galvos sritį, antras smūgis suduotas panašu, kad į apatinę galvos dalį, ar kaklą - iš vaizdo įrašo neaišku. D. V. smogia trečią kartą kaire ranka, tačiau nepataiko. Suduodant smūgius D. V. pasilenkia vengdamas smūgius. L. S. truputi pabėgus link išėjimo ir sustojus, D. V. eina paskui, priėjęs jis kaire ranka tarsi suima L. S. už drabužių - iš vaizdo įrašo neaišku ir tuo pačiu metu dar kartą smūgiuoja vieną smūgį dešine ranka L. S. panašu, kad į kaklą, arba truputį žemiau, galimai į nugarą, ar į petį - iš vaizdo įrašo neaišku, L. S. pasilenkia vengdamas smūgių, bei D. V. iškarto antrą kartą smūgiuoja kaire ranka, tačiau nepataiko. L. S. išbėga iš fojė į lauką. D. V. lieka fojė. Vaizdo įrašas įrašytas į kompaktinį diską (1 t., b. l. 56-57).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 2 straipsnio 4 dalies baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Šioje byloje tyčinis smurto naudojimas prieš nukentėjusįjį vertintinas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Nustatyta, kad D. V. elgesys buvo įžūlus ir juo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamasis mokyklos fojė, kitų moksleivių akivaizdoje, - viešoje vietoje - tyčia sudavė ne mažiau trijų smūgių kumščiu nukentėjusiajam į galvos, sprando sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajam L. S. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

Būtent kaltinamojo įžūlų elgesį viešoje vietoje patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, liudytojos parodymai, vaizdo medžiaga, teismas konstatuoja, kad D. V. veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį teisingai ir pilnai įrodyta.

Kaltinamasis D. V. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad su D. R. kartu gyveno (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 14 d. tarp jų kilo žodinis konfliktas, tada D. R. išėjo į savo kambarį. Maždaug po 5 min. jis nuėjo pas nukentėjusįjį paprašyti elektroninės cigaretės, konfliktas tęsėsi toliau. Jis išėjo į lauką, o kai grįžo D. R. sutiko koridoriuje, paėmė už peties ir prisitraukė prie savęs. Nukentėjęs buvo nugara į jį, kita ranka apglėbė kaklą, t. y. pusiau smaugė ir maždaug po 4 s paleido, nes D. R. pradėjo verkti. D. R. nuėjo į savo kambarį. Taip elgėsi, nes norėjo parodyti, kas stipresnis.

Nukentėjusysis D. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad kaltinamasis jo draugas. 2023 m. vasario mėnesį abu gyveno (duomenys neskelbtini). Kadangi įvykis buvo seniai, nieko neprisimena. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsinami nukentėjusiojo D. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Vaikų namuose gyvena ir D. V.. Jį pažįsta nuo 6-7 metų, dar kai gyveno šeimose. Santykiai tarp jų visada buvo normalus, tačiau 2023 m. vasario 14 d. susipyko. Tą dieną prieš pietus buvo savo kambaryje. Į kambarį atėjo D. V., jie dažnai būna jo kambaryje bendrauja. Tuo metu kambaryje buvo dviese. D. V. paprašė jam duoti elektroninę cigarete parūkyti. Elektroninę cigaretę buvo nusipirkęs per draugą, kurio vardo nesakys. Pinigus davė mama su seserimi gimtadienio proga. Jis cigaretę, kuria turėjo tik vieną dieną, padavė D.. Jis pasakė, kad cigaretės negrąžins ir išėjo iš kambario. Rašė D. V. per „messenger“ programėlę, kad jis grąžintu jam cigaretę, vartodamas jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Maždaug po 20 min. išėjo į koridorių kuriame buvo D. V., kuris, kaip suprato, užpyko, kad jį negražiai vadino. D., stovėdamas jam už nugaros abejomis rankomis apglėbė kaklą ir suspaudė, nuo ko jautė fizinį skausmą apie 5 balus (pagal skalę nuo 0 iki 10). Suspaudęs kaklą D. V. palaikęs apie 1 sekundę jį paleido. Tuo metu koridoriuje buvo socialinė darbuotoja vardu A. (pavardės nežino). Ji pasakė D. V. trauktis, ir jis pasitraukęs išėjo. Jis (D. R.) tuomet paskambino sesei ir pasakė, apie įvykį. D. V. jam cigaretės taip ir negrąžino. Su juo kalbėjo maždaug po dvejų dienų po įvykio, D. V. atsiprašė kad „atkirto“ ir kad atėmė cigaretę. D. V. pasakė, kad tai už tai, kad jis (D. R.) kažką buvo pasakęs dėl jo draugo, tačiau ką, kur ir kam buvo ką sakęs - neatsimena. D. atleido, jam pretenzijų neturi. Tai pirmas kartas kai D. jo atžvilgiu smurtavo. Kai D. V. buvo suėmęs jam už kaklo, kažką sakė, bet ką, tiksliai neprisimena, jo žodžius suprato, kad jis kažką jam padarys, tačiau ką, neprisimena. Po įvykio praėjus apie 15 min., jam išėjus į lauką, prie vaikų namų sutiko D. V.. Jis (D. R.) jam kažką įžeidžiančio pasakė ir D. V. jį pastūmė abejomis rankomis stovint priešais jį. Tačiau jam neskaudėjo (1 t., b. l. 111-114).

Liudytoja A. K., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 14 d. apie pietus koridoriuje susitiko D. R., D. V., M. ir ji. D. V. pradėjo koneveikti D. R., tuo pačiu jį ir pastumdamas. Po to ranka per alkūnę suspaudė D. R. kaklą. Reikėjo fizinės jėgos, kad išlaisvintų D. R.. Pastarasis apsiverkęs pabėgo į savo kambarį. Atrodo, kad konfliktas kilo dėl elektroninių cigarečių. D. V. nukentėjusįjį nusivijo, fizinio smurto daugiau nebuvo, toliau tęsėsi žodinis konfliktas. Mano, kad D. R. verkė iš skausmo. Kaltinamojo ir D. R. santykiai, bendravimas pagrįsti baime.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2023 m. vasario 21 d. apžiūrėta įvykio vietą - (duomenys neskelbtini), patalpos. Tyrimui reikšmingų duomenų negauta (1 t., b. l. 98-101).

Įrodymų vertinimas

BK 140 straipsnio 1 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.

Atsižvelgiant į surinktų įrodymų visetą, teismas mano, kad D. V. veika pilnai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kad jis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tai yra tyčia ranka apglėbė iš už nugaros nukentėjusiojo kaklą ir jį spaudė, tuo sukėlė nukentėjusiajam D. R. fizinį skausmą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. D. V. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str.), administracine tvarka baustas (2 t. b. l. 54-91), VŠĮ Jonavos PSPC PSC gyd. psichiatro, medicinos psichologo ir soc. darbuotojo konsultacijoms epizodiškai lankosi nuo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. v46-47), teistas 2 kartus (2 t. b. l. 92-96). (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas neigiamai (2t. b. l. 40-42). Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. V. atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Nusikaltus antrą kartą, buvo nubaustas laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus, tačiau nepateisino teismo pasitikėjimo ir bausmė buvo sugriežtinta, t. y. pakeista areštu.

Teismas atsižvelgęs į visas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje bus pasiekti paskiriant arešto bausmę, terminą skaičiuojant artimą minimaliam.

Daiktiniai įrodymai elektroninė laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Iki bausmės vykdymo pradžios kardomoji priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n usprendė:

D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir nubausti 20 (dvidešimt) parų arešto.

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1,4 dalimis bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto, bausmę atliekant kalėjime.

ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo jis privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, adresu Kaunas, Technikos g. 34, Kaunas, atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefono Nr. 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Iki bausmės vykdymo pradžios D. V. kardomosios priemonės neskirti.

Daiktinius įrodymus elektroninę laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu ir nurodant dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.