Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. T., jo atstovui advokatui Juozui Gabraičiui, institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui Mindaugui Akelaičiui, teismo posėdyje išnagrinėjusi A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde keliamos abejonės dėl to, ar G. V. turėjo teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar jis nėra nukentėjusysis šioje byloje, ar neturėjo pareigūnas nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.

Atsiliepimas byloje nebuvo pateiktas.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. V. nurodė, kad dienos neatsimena apie15 val, Šakių mieste Kęstučio gatvėje ties Šakių autobusų parko teritorija važiavo link Šakių miesto centro iš paskos pasivijo mikro autobusas Ford Transit. Važiavo kolona keturios ar penkios mašinos, kadangi vyko kelio remonto darbai prie „Senukų“ prekybos centro, todėl eismas sulėtėjęs. Visa ta kolona taip ir važiavo. Iš paskos važiuojantis mikroautobusas, pradėjo lenkti mašinas. Sankryžoje prieš pėsčiųjų perėją tarp kitų automobilių spraudėsi, kitus privertė stabdyti. Prie šviesoforo priartėjo prie to automobilio ir sustojo už jo. Degė raudona šviesoforo šviesa, jis išlipo iš automobilio ir priėjęs paprašė, kad už sankryžos leidžiamoje vietoj sustotų. Kai užsidegė žalia šviesoforo šviesa, priekyje stovinti mašina nevažiavo. Užsidegus raudonai, iš karto automobilis pardėjo judėti automobilis pasuko kairėn. Jam pavažiavus sankryžą prie „Gulbelės“ prekybos centro rado tą automobilį. Priėjo, prisistatė ir paklausė, ar skuba kur, kad taip lenkia. Tada paprašė atvykti policijos komisariatą, surašė protokolą. Asmuo išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kada buvo sutankinta, įspėjanti, kad bus pereita prie ištisinės, o kada prasidėjo ištisinė linija 1.1 važiuoti esant tai linijai priešpriešinio eismo juostoje yra draudžiama. Priešais tuo metu kai lenkė, automobilių nebuvo. O prie pėsčiųjų perėjos jau spraudėsi į koloną, nes atvažiavo automobilis iš priekio. Kad pravažiavo per raudoną šviesoforo signalą jis neigė, sakė, kad degė žalia. Toje gatvės vietoje yra leidžiama tik po vieną juostą važiuoti, tai yra dvipusis eismas turintis po vieną eismo juostą. Šitą kelių eismo taisyklių punktą vairuotojas supranta savaip ir mūsų situacijoje yra neteisingai. Prie šviesoforo degant raudonam signalui, jis nestabdė, tik priėjo ir pasakė sustoti leidžiamoje vietoje pravažiavus sankryžą. V. jums neskambino, tai skambino mano žmona. Skambinta buvo tik išsiaiškinti, ar buvo kažkokio policijos darbuotojo kažkas tai tarnybinės drausmės pažeidimas, ar būtent šitas atvejis, kuriame jis pats dalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

A. T. savo skunde nurodo, jog jam kelia abejonių tai, kad administracinio teisės pažeidimą surašė pareigūnas, kuris galbūt neturi tam įgaliojimų, taip pat manantis, jog G. V. yra pats šioje byloje nukentėjęs asmuo. Teismas mano, kad šie A. T. argumentai yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos policijos veiklos 2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2048, 18 straipsnio 1 d. 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę: pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti. Įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. T. lenkė transporto priemones neleistinoje vietoje ( šį pažeidimą pripažįsta pats pažeidėjas),šiuos jo veiksmus matė policijos pareigūnas G. V., todėl policijos pareigūnas turėjo teisę jam pranešti apie pažeidimą, surašyti protokolą, pristatyti į policijos komisariatą. Pažymėtina, kad policijos pareigūnas pristatydami A. T. į policijos komisariatą vadovavosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir pažeidimų nepadarė. (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio mėn. 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)195/2012).

Taip pat nepagrįstas argumentas, jog G. V. gali būti laikomas nukentėjusiu nuo šio pažeidimo. ATPK 273 str. nurodoma, kad nukentėjusysis yra asmuo, kuriame administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Šio pažeidimo nagrinėjimo metu nenustatyta, jog G. V. patyrė žalą. Pareigūnas pastebėjo asmenį, kuris darė administracinį teisės pažeidimą ir kaip policijos pareigūnas užkirto kelią daromam pažeidimui, tačiau tai nelaikytina, jog jam buvo padaryta žala. Akivaizdu, kad turtinė žala G. V. nepadaryta, o tai, kad A. T. aplenkė patį policijos pareigūną, negali būti aiškinama, kaip pareigūno įžeidimą ir tokiu būdu padaromą jam žalą. Toks asmens nukentėjimas nuo daromo pažeidimo, neatitinka protingumo kriterijų, nes policijos pareigūnas būdamas protingas žmogus, kitų asmenų daromų pažeidimų, nepriims, kaip asmeninio įžeidimo.

Tačiau teismas sutinka su A. T. nurodymais argumentai dėl ATPK 124 ² str. 1 d.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už dvi alternatyvias veikas:

1) transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui;

2) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra, privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Pirmuoju atveju, atsakomybė taikoma, jei vienu metu ar paeiliui yra padaromi du ar daugiau eismo taisyklių pažeidimų, kurie (ne mažiau dviejų) kelia grėsmę eismo saugumui. Jei vairuotojas padaro du ar daugiau KET pažeidimų, iš kurių tik vienas kelia grėsmę eismo saugumui, atsakomybė pagal aptariamą straipsnį neturėtų atsirasti. Pvz., vairuojamas automobilis be techninės apžiūros bei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir vairuotojas nesustoja prieš pėsčiųjų perėja, kad praleisti per ją einančius žmones. Šiuo atveju, vairuotojas turėtų būti traukiamas atsakomybėn už kiekvieną pažeidimą atskirai. Taip pat atsakomybei kilti būtina, kad keliantys grėsmę eismo saugumui KET pažeidimai būtų padaromi vienu metu arba paeiliui (vieno važiavimo metu), tai yra tokie pažeidimai turi būti neatsiejami vienas nuo kito laiko atžvilgiu.

Pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui, pobūdis gali būti vienodas (kelis kartus paeiliui nesustojama prieš pėsčiųjų perėjas) arba skirtingas (nesustojama prie pėsčiųjų perėjos, lenkiama kita transporto priemonė kertant ištisinę liniją ir pažeidžiamas ženklas „Įvažiuoti draudžiama“).

Pažymėtina, jog pagal ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad A. T. patrauktas atsakomybėn už tai, kad padarė paeiliui tris pažeidimus. Tačiau teismas konstatuoja, jog nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių A. T. kaltę. Iš skundo pamatyti, kad A. T. pripažįsta kaltę dėl padaryto KET 3 priedo Nr. 1.1. punktus, tai yra išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą esant įrengtai siaurai ištisinei horizontalaus ženklinimo juostai.

Tačiau teismas sutinka su skunde nurodytais argumentais, jog pažeidimas - sankryžoje sukliudė ta pačia krytimi važiavusiai transporto priemonei, neįrodytas. Administracinio teisės pažeidimo protokole deklaratyviai nurodoma, kad sankryžoje sukliudė ta pačia kryptimi važiavusiai transporto priemonei, tačiau nėra tiksliai nurodytos šio pažeidimo aplinkybės, tai yra kokiai transporto priemonei sutrukdyta vairuoti, kokiu būdu tai buvo padaryta. Nenurodžius padaryto pažeidimo aplinkybių, apribojama asmens teisė į gynybą. Kadangi šios aplinkybės nebuvo tiksliai nustatytos, teismas laiko, jog nenustačius pažeidimo požymių, neįrodytas ir pažeidimo padarymas. Taip pat teismas laiko, jog kyla pagrįstų abejonių ir dėl KET 78.11 p. numatyto pažeidimo padarymo, nes nėra surinkta pakankamai neabejotinų objektyvių duomenų. Šį pažeidimą įrodo tik pareigūno G. V. parodymai, tačiau teismas laiko, jog šių įrodymų nėra pakankamai. Administracinio teisės pažeidimo nutarime nurodoma, kad sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tačiau teismas konstatuoja, jog G. V. parodymai taip pat negali būti laikomi objektyviais, ir jais remiantis nubausti asmenį. A. T. pateikė duomenis, jog jis bandė ieškoti liudytojų išspausdindamas skelbimą laikraštyje ir jam buvo paskambinta iš G. V. žmonos mobilaus telefono, nurodant, kad moteris matė šį įvykį. Šių aplinkybių teismo posėdžio metu neneigė ir pats pareigūnas. Toks pareigūno šeimos narių įsikišimas į tiriamas bylos aplinkybes parodo pareigūno asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi, kas leidžia teismui suabejoti jo objektyvumu. Be to, suprantamas ir A. T. elgesys, tai yra žinodamas, jog yra stebimas policijos pareigūno, važiuoja degant raudonam šviesoforo signalui, ir šiek tiek pavažiavęs sustoja. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kurie patvirtintų A. T. padarytą pažeidimą, todėl visos abejonės aiškinamos kaltininko naudai.

Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog nesant pakankamai duomenų, įrodančių, jog A. T. padarė KET pažeidimus, numatytus KET 141.4 p., 78.11 p. , todėl darytina išvada, jog jo veiksmuose nėra ATPK 124 ² str. 1 d. požymių. Kaip matyti, A. T. įvykdė tik KET 3 priedo Nr. 1.1. punktą, už ką atsakomybė numatyta ATPK 124 ¹ str. 3 d.

Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skiriant A. T. nuobaudą atsižvelgtina į pavojingumo laipsnį; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę; į tai, kad asmuo sistemingai daro ATPK pažeidimus, todėl už padarytą pažeidimą skirtina maksimali sankcijoje numatyta nuobauda. Kadangi A. T. yra dirbanti, jo darbas susiję su vairavimu, skiriamas baudas sumoka, todėl jam skirtina baudos bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 str., 301 str., 302 str. 1 d. 1 p., 4 d. – 6 d., teismas

nutaria:

A. T. skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės AVPK Šakių rajono PK 2012 m. lapkričio 13 d. nutarimą.

A. T. pripažinti padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124 ¹ str. 3 d., ir paskirti 150 Lt baudą.

Nutartimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.