Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-06-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1781-861/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-05
Bylos Nr.
e2S-1781-861/2025
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06532-2025-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
I. S.
Atsakovas
O. H.
Civilinė byla Nr. e2S-1781-861/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06532-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3. 5.1; 3.5.26 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės I. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui O. H. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui O. H. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:

2.1 Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal teismų praktiką kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turi būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija;

2.2 Nagrinėjamu atveju, ieškovė pareiškė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, t. y. šalių ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl, vadovaujantis Mediacijos įstatymo nuostatomis, turi būti taikoma privalomoji mediacija. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė 2024 m. balandžio 5 d. pažymą dėl privalomosios mediacijos atlikimo, kurioje nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. kovo 20 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti Tarnybai rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymą ir 2024 m. balandžio 3 d. buvo gautas atsakovo nesutikimas dėl privalomosios mediacijos teikimo. Teismas iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, jog ieškovė dėl privalomosios mediacijos kreipėsi 2024 m. kovo 14 d., ieškinį teismui ieškovė teikia tik 2025 m. balandžio 11 d., t. y. praėjus daugiau nei metams laiko po to, kai buvo kreiptasi dėl privalomosios mediacijos. Teismo vertinimu, teikiama pažyma yra neaktuali, kadangi nuo kreipimosi dėl privalomosios mediacijos yra praėjęs ilgas laiko tarpas ir šalių interesai nuo to laiko galėjo iš esmės pasikeisti (galimai šalys tęsė šeimyninį gyvenimą, galimai pasikeitė aplinkybės, lėmusios atsakovo poziciją nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimu, ir pan.). Byloje nėra pateikta aktualių duomenų, kad atsakovas nesutinka taikiai spręsti ginčo, atsisako privalomosios mediacijos ar kt.;

2.3 Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje nesant duomenų apie mediatoriaus rašto dėl mediacijos vykdymo įteikimą atsakovui, ar nepateikus teismui kitų duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovui nepriimtinas mediacijos procesas (pavyzdžiui, SMS, el. paštu pateiktas atsisakymas ir pan.), ar kad atsakovas nesutiko spręsti ginčą mediacijos būdu, teismui kilo pagrįstų abejonių, ar realiai atsakovas buvo informuotas apie privalomą mediaciją ir sąmoningai nesutiko su privalomąja mediacija;

2.4 Teismas pažymėjo, kad ieškovė turi dėti visas pastangas, kad realiai įgyvendinti privalomosios mediacijos institutą ir bandyti realiai susisiekti su atsakovu;

2.5 Teismas išaiškino, kad dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo ginčo šalys arba viena iš ginčo šalių su prašymu gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, taip pat tiesiogiai į mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Atskiruoju skundu ieškovė I. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartį ir grąžinti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1 Nurodo, jog teismas neturi jokio teisinio pagrindo nurodyti ieškovei iš naujo inicijuoti mediacijos procesą. Nėra jokio teisinio pagrindo, kuris nustatytų mediacijos pažymos galiojimo, terminą;

3.2 Ieškovė pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad ieškovė įvykdė įstatymo nuostatas bei iniciavo mediacijos procesą. Atitinkamai, teismo nutartis neturi jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys atsisakytas priimti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

6. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pateiktas ieškinys, pareiškimas, skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui, ir specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 111–115, 135, 510 straipsniai). Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.

7. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimi ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Taigi, teisinis reglamentavimas numato, kad teismas atsisako priimti pateiktą ieškinį, kai nustatomos dvejopo pobūdžio sąlygos: 1) ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka; 2) ieškovas nesilaikė nustatytos ginčo sprendimo tvarkos.

8. Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus minėtame punkte aptartus smurto artimoje aplinkoje atvejus.

9. Įrodymu, jog šalis pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

11. Ieškovė, paduodama ieškinį, teismui pateikė 2024 m. balandžio 5 d. pažymą dėl privalomosios mediacijos atlikimo, kurioje nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. kovo 20 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti Tarnybai rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymą ir 2024 m. balandžio 3 d. buvo gautas atsakovo nesutikimas dėl privalomosios mediacijos teikimo.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymu, jog šalys pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas. Šiuo atveju ieškovės kartu su ieškiniu pateikta 2024 m. balandžio 5 d. pažyma dėl privalomosios mediacijos atlikimo, kurioje nurodyta, kad Tarnyba patvirtina, jog ieškovė pasinaudojo privalomąja mediacija prieš kreipiantis į teismą dėl šio ginčo sprendimo. Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė tinkamai įvykdė nustatytą privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką.

13. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovė į teismą kreipėsi 2025 m. balandžio 11 d., nors aktuali Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma datuota 2024 m. balandžio 5 d., taip pat nėra pagrindas teigti, jog ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminio ginčo sprendimo tvarkos. Įstatyme nėra nustatyto termino, per kurį šalis, po neįvykusios arba nerezultatyvios mediacijos, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu.

14. Pažymėtina, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje tik patikrina, ar su ieškiniu į teismą besikreipianti šalis pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Jei bylos nagrinėjimo metu atsakovas išreikštų norą ja pasinaudoti, teismas gali pasiūlyti ginčo šalims bandyti civilinį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ir vykstant bylos nagrinėjimui (Mediacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu teismo reikalavimas iki ieškovės kreipimosi į teismą pakartotinai pasinaudoti privalomosios mediacijos institutu užkerta kelią operatyviam ir ekonomiškam procesui šioje byloje.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas dėl ieškinio priėmimo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Donata Kravčenkienė