Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-01-21 · Byla Nr. ATP-43-211/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-21
Bylos Nr.
ATP-43-211/2016
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-01173-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laureta Ulbienė
Pažeidėjas
D. L.
NuorašasAdm. byla Nr. ATP-43-211/2016
Teisminio proceso Nr. 4-48-3-01173-2015-9 Procesinio sprendimo kategorija:
(S)2.1.2.; 2.4.12.;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L. (toliau – apelianto) apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria buvo paliktas nepakeistu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus Regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas, kuriuo D. L. nubaustas pagal LR ATPK 87¹ str. 2 d., panaikinimo, nustatė :

Aprašomoji dalis

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus Regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. inspektorius E. K. 2015-08-10 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. L. už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d., 15.30 val. neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žvejybos plotų naudotojas – kooperatinė bendrovė „Tž“, atstovaujamas direktoriaus D. L., žvejybos plotų pakrantėse, t.y. (duomenys neskelbtini) HE tvenkinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), nepastatė informacinių ženklų, kuriuose nurodyta vandens telkinio ir naudotojo pavadinimas, mėgėjų žvejybos leidimų įsigijimo sąlygos ir kita informacija. Tuo kooperatinė bendrovė „Tž“, atstovaujama direktoriaus D. L. pažeidė Mėgėjų žvejybos įstatymo 10 str. 2 d. 5 p. reikalavimus ir Leidimo naudoti žvejybos plotą, išduoto 2014 m. lapkričio 18 d., Nr. 1140655 2.5 p. sąlygų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. specialistė E. J. (toliau – Institucija) 2015-08-21 nutarimu Nr. 15173600 AM 118116 D. L. pripažino pažeidusiu Mėgėjų žvejybos įstatymo Nr.IX-2389, 10 str. 2 d. 5 p. reikalavimus ir Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Vilniaus skyriaus išduoto leidimo naudoti žvejybos plotą 2014-11-18 Nr.1140655, 2.5 p. reikalavimus, t.y. padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 87¹ str. 2 d. ir skyrė jam 100 eurų dydžio baudą.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu nubaustasis D. L. pateikė skundą Trakų rajono apylinkės teismui, kuris 2015-11-02 nutartimi pastarojo skundo netenkino, motyvuojant tuo, kad Institucijos 2015-08-21 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde apeliantas D. L. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad skundžiama nutartis priimta neatskleidus bylos esmės. Apeliantas teigia, savo skunde apylinkės teismui akcentavęs ne sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą priėmimo procedūros teisėtumą, o tai, kad pagal šį sprendimą apskritai joks patikrinimas atliktas nebuvo, todėl surašytas aktas neteisėtas, kaip ir protokolas bei nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo. Taip pat nurodo prašęs teismo išreikalauti dokumento, kurio pagrindu buvo organizuotas neplaninis patikrinimas, tačiau teismas to nepadarė. Taip pat visiškai ignoravo skunde nurodytą ir įrodytą esminę aplinkybę, jog valstybės institucija skyrė administracinę nuobaudą, neatlikusi privalomų procedūrų, t.y. patikrinimo vietoje, pažeidimo fiksavimo esant suinteresuotam asmeniui ir teisėto patikrinimo duomenimis pagrįsto akto surašymą.

Apeliantas nurodo, kad nutarimas, kuriuo paskirta administracinė nuobauda priimtas ne neplaninio patikrinimo akto pagrindu, o 2015-08-06 vykusio patikrinimo akto, apie kurį jokių duomenų byloje nėra. Tokiu būdu apeliantas teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime skirti administracinę nuobaudą nuorodos apie 2015-08-10, 15.30 val. vykdytą neplaninį patikrinimą (duomenys neskelbtini) HE tvenkinyje ir jo metu nustatytą pažeidimą, yra melagingi, tikrovės neatitinkantys, o tuo pačiu ir neteisėti duomenys, negalintys būti pagrindu pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną bei taikyti administracinę nuobaudą.

Skunde apeliantas teigia ir tai, kad nepagrįsta ir neatitinkanti tikrovės akto išvada, kad bendrovė prie (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio nepastatė informacinių ženklų, kadangi bendrovė, vykdydama jai priskirtus įpareigojimus, prie šio vandens telkinio buvo pastačiusi reikalaujamus informacinius ženklus. Nurodo to įrodymui pateikiantis Trakų rajono laikraščio „Galvė“ 2015-06-18 straipsnį su nuotraukomis, kuriame pateikiama informacija apie bendrovės „Tž“ įrengtus informacinius ženklus prie (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio ir įdėta tokio ženklo nuotrauka. Tokiu būdu teigia, kad patikrinimo akto išvada, jog bendrovė po leidimo gavimo nepastatė informacinių ženklų, neatitinka tikrovės, todėl, pasak apelianto, vien jau šiuo aspektu aktas negali būti teisėtu pagrindu skirti administracinę nuobaudą.

Pasak apelianto, iš straipsnio laikraštyje „Galvė“ turinio aišku, kad vietinių gyventojų sujudimas kilo būtent dėl atsiradusių informacinių stendų ir žymiai anksčiau nei straipsnis buvo publikuotas. Be to, vieno iš nepatenkintų gyventojų susibūrimo metu dalyvavo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento inspektorius V. M., kuris nefiksavo tokio pažeidimo, kaip informacinių stendų nebuvimas. Tokiu būdu, pasak apelianto, šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas įmonės, kuri tinkamai įvykdė valstybės nustatytas taisykles savo rūšies verslui, vadovas. Apeliantas teigia, kad (duomenys neskelbtini) apylinkių žmonių kilęs nepasitenkinimas nukrypo išimtinai į privatų ūkio subjektą, įvykdžiusi valstybės įpareigojimą. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė, būdama valstybės tarnautoja, ne tik kad nesiėmė priemonių žmonėms išaiškinti tokio veiksmo teisėtumą, o priešingai, kurstė žmones įvairioms sueigoms, smerkiant KB „Tž“ veiklą, kuri išimtinai buvo sąlygota imperatyvių valstybės institucijų nurodymų. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, kurios darbuotojas dalyvavo tose sueigose, puikiai žinodamas, kokį neigiamą ažiotažą sukėlė informaciniai ženklai, neparėmė ūkio subjekto, kuris veikė teisėtai, išaiškinant vietiniams žmonėms, kad tai visiškai atitinka nustatytą naudojimosi tvenkiniu tvarką. Todėl vienos valstybės institucijos kurstomi, kitos netramdomi vietiniai vandalai ėmėsi nusikalstamos veikos, naikinant informacinius ženklus. Apeliantas teigia, kad įmonės vadovas tokioje situacijoje pasielgė vieninteliu teisingu būdu, kreipdamasis į policiją, kad būtų nustatyti ženklus niokojantys asmenys, deja, policijos pareigūnai iki šiol nenustatė kaltų asmenų.

Apeliantas nurodo ir tai, kad savo paaiškinime taip pat buvo nurodęs, jog ženklai sunaikinti ir dėl to kreiptasi į policiją, tačiau, nežiūrint to, 2015-08-21 nutarimu buvo nubaustas, neva bendrovė apskritai nebuvo pastačiusi informacinių ženklų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Ričardas Lazarevičius (toliau – agentūra) prašo D. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2015-11-02 nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-45-983/2015. Nurodo, kad administracinis teisės pažeidimas buvo nustatytas 2015-08-06 aplinkosauginio reido metu, (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio pakrantės buvo fotografuojamos. Nustačius KB „Tž“ vykdomos veiklos pažeidimus, atsirado pakankamas pagrindas atlikti neplaninį įmonės veiklos patikrinimą, kurio metu buvo surašytas Patikrinimo aktas Nr. VR-7.7-107.

Taip pat nurodo, kad D. L. nepasinaudojo savo teise apskųsti priežiūrą atliekančio subjekto sprendimą atlikti neplaninį patikrinimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Iš teismui skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2015-08-21 nutarimu apeliantas D. L. 100 eurų administracine nuobauda nubaustas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d., 15.30 val. neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žvejybos plotų naudotojas – kooperatinė bendrovė „Tž“, atstovaujama direktoriaus D. L., žvejybos plotų pakrantėse, t.y. (duomenys neskelbtini) HE tvenkinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), nepastatė informacinių ženklų, kuriuose nurodyta vandens telkinio ir naudotojo pavadinimas, mėgėjų žvejybos leidimų įsigijimo sąlygos ir kita informacija. Tuo kooperatinė bendrovė „Tž“, atstovaujama direktoriaus D. L. pažeidė Mėgėjų žvejybos įstatymo 10 str. 2 d. 5 p. reikalavimus ir Leidimo naudoti žvejybos plotą, išduoto 2014 m. lapkričio 18 d., Nr. 1140655 2.5 p. sąlygų reikalavimus.

Apeliantas tiek pirmosios instancijos teismo, tiek skundu aukštesnės instancijos teismui prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 87¹ str. 2 d. sudėties.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas nesutinka su jo nubaudimu, teigia, kad patikrinimas buvo neteisėtas, o ir teisės aktų reikalaujamus informacinius ženklus bendrovė pastačiusi buvo, tik juos sunaikino vandalai, apie ką buvo pranešta policijai.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutartį, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus apelianto kaltei pagrįsti bei juos tinkamai įvertino. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė tam tikrais D. L. skunde keliamais klausimais, tačiau tai neturi įtakos jo nubaudimo pagrįstumui ir nelaikytina esminiu pažeidimu, o šis trūkumas ištaisytinas aukštesnės instancijos teisme.

LR ATPK 87¹ str. 2 d. numatyta, kad leidime naudoti žvejybos plotą numatytų sąlygų pažeidimas užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų. Mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389, 10 str. 2 d. 5 p. nustato, jog žvejybos ploto naudotojas žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame turi leidimą naudoti žvejybos plotą, privalo laikytis nustatytų specialiųjų vandens telkinių naudojimo sąlygų, žvejybos taisyklių, kitų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų, leidimo naudoti žvejybos plotą sąlygų ir reikalavimų. Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Vilniaus skyriaus 2014-11-18 išduotame KB „Tž“ leidimo Nr.1140655 naudoti žvejybos plotą 2.5 p. reikalavime nurodoma, kad naudotojas per mėnesį nuo šio leidimo gavimo turi pastatyti vandens telkinio pakrantėse informacinius ženklus su vandens telkinio ir naudotojo pavadinimais, mėgėjų žvejybos leidimų įsigijimo sąlygomis ir kita informacija, prireikus ženklus atnaujinti (b.l. 19-20).

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog D. L., būdamas Kooperatinės bendrovės „Tž“ direktoriumi, pažeidė Mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389, 10 str. 2 d. 5 p. reikalavimus ir Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Vilniaus skyriaus išduoto leidimo naudoti žvejybos plotą 2014-11-18 Nr.1140655, 2.5 p. reikalavimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialisto E. K. 2015-08-10 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad reido, vykusio 2015-08-06 metu buvo nustatyta, kad prie (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), pakrančių tiek iš šiaurinės pusės, tiek iš pietinės tvenkinio pusės, tiek iš vakarinės tvenkinio pusės nebuvo rasta nei vieno pastatyto vandens telkinio pakrantėse informacinių ženklų, kuriuose būtų nurodytas vandens telkinio ir naudotojo pavadinimas, mėgėjų žvejybos leidimų įsigijimo sąlygos ir kita informacija (b.l. 48). Taigi, nustačius KB „Tž“ vykdomos veiklos pažeidimus, atsirado pagrindas atlikti neplaninį bendrovės veiklos patikrinimą, kurio metu buvo surašytas Patikrinimo aktas Nr. VR-7.7-107 (b.l. 14-16). Dėl patikrinimo metu bei reido metu nustatytų pažeidimų KB „Tž“ direktoriui D. L. buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 87¹ str. 2 d. (b.l. 8), taip pat buvo įteiktas privalomasis nurodymas pastatyti (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio pakrantėse informacinius stendus, kuriuose būtų nurodytas vandens telkinio ir naudotojo pavadinimas, mėgėjų žvejybos leidimų įsigijimo sąlygos ir kita informacija (b.l. 17-18).

Nors apeliantas skunde teigia, kad nebuvo atliktas joks neplaninis patikrinimas, o Institucija nuobaudą skyrė neatlikusi tam tikrų privalomų procedūrų, atkreipiamas dėmesys, kad teisės aktuose nenumatyta pareiga priežiūrą vykdančioms institucijoms apie planuojamą atlikti neplaninį patikrinimą informuoti ūkio subjektą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 (Žin. 2011, Nr. 24-1192) patvirtinto Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašas). Minėta tvarka numato, kad tikrinamam ūkio subjektui būtų pateikta sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad apeliantui D. L. toks sprendimas buvo įteiktas pasirašytinai 2015-08-10 (b.l. 12-13), pastarasis pasirašė ir minėtame patikrinimo akte (b.l. 14-16). Esant tokioms aplinkybėms, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo abejoti Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2015-08-10 atlikto patikrinimo pagrindu surašyto patikrinimo akto teisėtumu.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36⁴ str. 15 d., numato, kad ūkio subjektas šio ar kitų įstatymų nustatyta tvarka gali skųsti priežiūrą atliekančio subjekto sprendimą atlikti neplaninį patikrinimą, tačiau apeliantas įstatymų nustatyta tvarka neskundė 2015-08-10 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atlikto neplaninio patikrinimo, todėl pastarojo skundo argumentas, kad minėtas patikrinimas atliktas neteisėtai, atmetamas kaip nepagrįstas.

Apeliantas tiek skunduose, tiek pasirašydamas Patikrinimo aktą, tiek savo paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad bendrovė įpareigojimus buvo įvykdžiusi ir prie (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio buvo pastatyti 6 informaciniai ženklai, tačiau jis 2015-07-01 kreipėsi su pareiškimu į Trakų rajono policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl birželio 26 d. – birželio 29 d. laikotarpiu 3 informacinių ženklų prie (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio dingimo, o 2015 m. rugpjūčio mėn. pradžioje dingo ir kiti trys ženklai. Apeliantas nurodo tikėjęsis, kad policijos pareigūnai nustatys asmenis, suniokojusius šiuos ženklus ir po to iš šių asmenų bus pareikalauta atstatyti ženklus arba sumokėti jų vertę, tačiau policija iki šiol kaltų asmenų nenustatė.

Kaip minėta, Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Vilniaus skyriaus 2014-11-18 išduotame leidimo Nr.1140655 naudoti žvejybos plotą 2.5 p. numato, kad naudotojas per mėnesį nuo šio leidimo gavimo turi pastatyti vandens telkinio pakrantėse informacinius ženklus su vandens telkinio ir naudotojo pavadinimais, mėgėjų žvejybos leidimų įsigijimo sąlygomis ir kita informacija, prireikus ženklus atnaujinti. Nors byloje esantis D. L. pareiškimas patvirtina, kad pastarasis 2015-07-01 kreipėsi į policiją dėl informacinių ženklų sunaikinimo (b.l. 21-23), tačiau tai neatleidžia apelianto nuo teisės aktais nustatytos tvarkos laikymosi bei įstatymų vykdymo. Esant aukščiau nurodytų tiesės aktų reikalavimams, apeliantas D. L., pastebėjęs, kad informaciniai ženklai iš tvenkinio pakrančių dingo, privalėjo nedelsiant pastatyti naujus informacinius ženklus. Tuo labiau, kad iki neplaninio patikrinimo praėjo nemažas laiko tarpas, kai buvo pastebėta, kad ženklai dingo. Jam to nepadarius, pastarasis pagrįstai buvo pripažintas pažeidęs Mėgėjų žvejybos įstatymo Nr.IX-2389, 10 str. 2 d. 5 p. reikalavimus ir Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Vilniaus skyriaus išduoto leidimo naudoti žvejybos plotą 2014-11-18 Nr.1140655, 2.5 p. reikalavimus bei padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 87¹ str. 2 d.

Vis tik, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad susiklostė apeliantui nepalanki situacija, kuomet informaciniai stendai galimai buvo sunaikinti vandalų, teismo vertinimu yra pagrindas taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti apeliantui nuobaudos.

LR ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nors apeliantas skunde nurodo ir tai, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė, būdama valstybės tarnautoja kurstė žmones įvairioms sueigoms, smerkiant KB „Tž“ veiklą, atkreipiamas dėmesys, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl šio argumento nepasisakys.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių Trakų rajono apylinkės teismo 2015-11-02 nutartis dalyje dėl administracinės nuobaudos D. L. keistina, apeliantui administracinės nuobaudos neskiriant.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutarė:

apelianto D. L. skundą tenkinti iš dalies.

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį pakeisti: D. L. už LR ATPK 87¹ str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobaudos neskirti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja (parašas) Laureta UlbienėNuorašas tikras:Teisėja Laureta Ulbienė