Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai Š. B., atstovei advokato padėjėjai Kristinai Varanavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, auginanti neįgalią dukrą, dirbanti vairuotoja ekspeditore, gyvenanti(duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. B. 2016-11-08 21.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga buvo neatidi, neatsižvelgė į vairuojamo automobilio gabaritus, nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Apie eismo įvykį nepranešusi policijai ar nukentėjusiajam asmeniui, nesupildžiusi eismo įvykio deklaracijos iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu sugadintas transportas. Šiais veiksmais Š. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus.

Š. B. atstovė advokato padėjėja Kristina Varanavičienė prašė bylą dalyje dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nutraukti arba taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti švelnesnę negu numatyta įstatyme nuobaudą arba iš vis jos neskirti. Atsižvelgiant į tai, kad Š. B. augina neįgalią dukrą, kuriai reikalingas gydymas ir kurią nuolatos reikia vežioti. Pažeidėja gyvena viena, šiuo metu ruošiami dokumentai dėl skyrybų.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimų padarymo aplinkybės (b. l. 1), papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurio matyti, kad automobiliui Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas užpakalinis bamperis, automobiliui Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintos priekinės kairės pusės durys (b. l. 3), tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis prie automobilio rado vizitinę kortelę su liudytojos telefono numeriu, dėl to kreipėsi į policiją (b. l. 4), liudytojos I. K. autoįvykio aprašymas, kuriama nurodyta, kad ji įvažiuodama į kiemą matė nugara išvažinėjančią mašiną Volkswagen (duomenys neskelbtini) ir dešiniu užpakaliniu savo automobilio kampu atsirėmė į automobilį (duomenys neskelbtini), automobilio signalizacija nesuveikė, nebuvo didelio smūgio. Automobilis (duomenys neskelbtini) stabtelėjo apsidairyti, iš automobilio neišlipo. Nuvažiavo gilyn į kiemą, automobilis grįžo, sustojo lygiagrečiai apgadinto automobilio. Vairuotoja išlipo iš automobilio, paklausė ką daryti ir pastebėjo pasakydama, kad automobilis (duomenys neskelbtini) neteisingai pastatytas. Jai nueinat pastebėjo, kad vairuotoja skambino telefonu. Grįžusi namo pažiūrėjusi pro langą, pamatė, kad minėtas automobilis išvažinėja iš kiemo. 2016-11-10 vakare paliko raštelį, kad galės informuoti dėl automobilio durelių (b. l. 6), įvykio vietos schema (b. l. 7), Š. B. paaiškinimas, kad ji nufotografavo ir paliko numerį už valytuvo, kad susisiektų ir galėtų susitarti, nukentėjusysis neskambino, ji pagalvojo, kad gal neturi pretenzijų (b. l. 8), V. M. paaiškinimas, kad 2016-11-10 prie automobilio rado raštelį užkištą už durų, kuriame pranešta apie įvykį ir paliktas liudytojo telefono numeris, prieš tai jis apgadinimo nepastebėjo (b. l. 9), fotonuotraukos (b. l. 24-25), raštelis su nurodyta informacija apie įvykį (b. l. 29), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 30), iš kurių matyti, kad Š. B., vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą.

Š. B. padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą).

Administracinis teisės pažeidimas Š. B. buvo inkriminuotas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl to, kad ji, nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens apie eismo įvykį nepranešusi policijai, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus. Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad Š. B. vairuodama automobilį nesiėmė visų atsargumo priemonių ir kliudė kitą stovėjusį automobilį. Grįžusi ir išlipusi iš automobilio bandė išsiaiškinti, kieno automobilį kliudė, kalbėjosi su liudytoja, nepavykus surasti savininko ir labai skubėjusi, nufotografavo ir paliko raštelį su nurodytu telefono numeriu, jį užkišusi už automobilio valytuvo ir nuvažiavo. Iš liudytojos I. K. paaiškinimo matyti, kad ji matė įvykį, kalbėjo su pažeidėja, nueidama matė, jog pažeidėja skambino telefonu. Grįžusi namo ir pamačiusi, kad pažeidėja išvažiavo iš kiemo, 2016-11-10 vakare paliko raštelį, kad galės informuoti dėl automobilio durelių.

Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Taigi, Š. B. veiksmai – nepranešė policijos pareigūnams ir nuvažiavo iš įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog eismo įvykio metu padaryti automobilių apgadinimai yra nežymūs. Š. B. parodė, kad po įvykio nepavykus surasti savininko, labai skubėjo, paliko ant apgadinto automobilio savo duomenis, nurodydama telefono numerį, tačiau kaip vėliau sužinojo, jos raštelio nebuvo, liudytoja raštelį paliko po kelių dienų, jos automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje nėra duomenų kad pažeidėja vairavo neblaivi, be to, iš karto po įvykio kalbėjo su liudytoja, todėl neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Iš byloje aukščiau aptartų įrodymų darytina išvada, kad Š. B. nevengė atsakomybės ar pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nepavykus rasti apgadinto automobilio savininko, ji paliko ant apgadinto automobilio raštelį su savo telefono numeriu, tačiau nukentėjusysis rado liudytojos raštelį. Pažeidėja buvo išlipusi, bendravo su liudytoja, kurios teigimu ji skambino telefonu, todėl šios aplinkybės nepaneigia, kad Š. B. paliko raštelį, kaip jis dingo nuo automobilio neaišku. Ji stengėsi bet kokiomis priemonėmis informuoti apgadinto automobilio savininką, jo atsiprašė, nukentėjusysis jai pretenzijų neturi, tai patvirtina nukentėjusiojo parašytas raštas.

Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad Š. B., nuvažiuodama iš įvykio vietos manė, kad apie įvykį pranešė tinkamai, t. y. nesuvokė, jog jos pasišalinimas prieštarauja kelių eismo taisyklių reikalavimams, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės.

Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog Š. B. veiksmuose tyčios, pasišalinant iš įvykio vietos, nėra, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ji neturi atsakyti (ATPK 250 straipsnio 1 punktas), teisena šioje dalyje nutrauktina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Š. B. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad pripažįsta pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkina aplinkybė, kad pakartotinai per vienerius metus padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, eismo įvykiu padarytus apgadinimus, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Skirtina bauda, atitinkanti ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą šios administracinės nuobaudos vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutaria:

Š. B. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas – skirti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą.

Administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK 16063165886.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.