Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-07-24 · Administracinė byla Nr. P-756-153-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-24
Bylos Nr.
P-756-153-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 80.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P756-153/2009Procesinio sprendimo kategorija 80.8.; 80.11.; 80.13. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. liepos 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K., J. K., V. K. ir Č. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-1713/2008 pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja G. K. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 20-949 „Dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai“ ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V „Dėl detalaus planavimo projektų, įtrauktų į duomenų registrą, tvirtinimo“ individualiai statybai suformuotą ir pamatuotą sklypą. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji yra pretendentė į jos tėvo A. O. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą, esantį buvusiame Zastianki (Užusienio) kaime (pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą – Užsienio gatvėje, Vilniaus mieste). Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnyba 1995 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 607-184-1 atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į 0,20 ha ploto žemės sklypą ekvivalentine natūra, neatlygintinai suteikiant ne didesnį kaip 0,20 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai. Vilniaus miesto valdyba 1995 m. kovo 2 d. potvarkiu Nr. 534V patvirtino minėtą sprendimą. Šio potvarkio pagrindu 1995 metais buvo parengtas grąžintino sklypo raudonųjų linijų planas, 1995 m. birželio 22 d. atlikti grąžintino sklypo kadastriniai matavimai, kurie 1995 m. birželio 26 d. buvo suderinti su Naujininkų seniūnijos architektu, o 1996 m. birželio 27 d. – su Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos vyr. žemėtvarkininku. Vilniaus miesto valdyba 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtino Užusienio mikrorajono detalųjį planą, į kurį taip pat buvo įtrauktas pareiškėjai suformuotas sklypas. Tačiau sprendimas dėl šio sklypo grąžinimo iki šiol nepriimtas. Pareiškėja 2006 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apskrities viršininką, tačiau pastarasis 2006 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 20-949 atsakė, kad sklypo pareiškėjai suteikti negali, nes 2004 m. rugsėjo 3 d. įsigaliojus Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto pataisoms, rėžiniame kaime nuosavybės teisės atkuriamos proporcingai turėtam plotui bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais kaimo pretendentais. Pareiškėjos nuomone, toks atsakymas yra nepagrįstas. Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 2 punkte nustatyta, kad apskričių viršininkai iki 1997 m. gruodžio 31 d. privalo baigti forminti iki Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo įsigaliojimo dienos pamatuotus grąžinamus natūra žemės ir miško sklypus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į juos atkūrimo pagal galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostatas. Pareiškėjai grąžintinas žemės sklypas buvo pamatuotas iki įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ laikinojo sustabdymo, t. y. iki 1997 m. sausio 22 d., todėl sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šį sklypą turi būti priimtas vadovaujantis ne vėlesnių teisės aktų, o iki 1997 m. sausio 22 d. galiojusio įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ nuostatomis, ir šis klausimas turėjo būti išspręstas iki 1997 m. gruodžio 31 d. Tačiau nuosavybės teisių atkūrimo procedūras vykdančios institucijos vilkina šio klausimo sprendimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 2 punktas įpareigojo atsakovą iki 1997 m. gruodžio 31 d. atlikti nuosavybės teisių atkūrimo veiksmus – baigti forminti ir priimti sprendimus – tik tų žemės ir miško sklypų atžvilgiu, kurie yra grąžinami natūra. Tuo tarpu pareiškėjai Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 2 d. potvarkiu Nr. 534V bei Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1995 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 607-184-1 buvo pradėta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra grąžinant žemės sklypą ekvivalentine natūra. Nei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas nei Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 nenumato jokių išimčių žemės sklypams, grąžinamiems ekvivalentine natūra, todėl šie žemės sklypai turi būti grąžinami laikantis šiuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. įstatymas Nr. VIII-359) bei Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos reikalavimų. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad Vyriausybė 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1475 antruoju punktu nustatė, kad piliečiams, kuriems savivaldybių valdybų sprendimais nuosavybės teisės jau atkurtos, tačiau nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai nesuteikti, nauji žemės sklypai perduodami nuosavybėn neatlygintinai šių miestų teritorijose pagal piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. kovo 22 d. raštas Nr. S17-58 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006 m. liepos 20 d. raštas Nr. A63-4157-(15924)-4.4-PD-4) patvirtina, kad atsakovas yra įvykdęs Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatytą pareigą ir pateikęs Vilniaus miesto savivaldybės vykdomajai institucijai paklausimą dėl grąžintino žemės sklypo suformavimo (b. l. 79, 81), tačiau iki šiol Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nėra patvirtinęs sklypo plano. Pareiškėjos argumentus, kad žemės sklypas galėtų būti grąžintas pagal 1995 metais sudarytą ir su Vilniaus miesto Naujininkų seniūnijos valdybos vyr. architekto bei Vilniaus miesto žemėtvarkos tarnybos suderintą namų valdos žemės sklypo ribų planą (b. l. 17, 86), raudonųjų linijų planą (b. l. 87, 90) bei Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 33974 patvirtintus detalaus planavimo projektus (b. l. 18. 21), teismas pripažino nepagrįstais, kadangi pagal šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatas naujų sklypų formavimas, sklypo ribų, ploto ir kitų kadastrinių duomenų nustatymas pavestas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai. Nesant savivaldybės administracijos direktoriaus administracinio akto (įsakymo) dėl žemės sklypo suformavimo, ribų ir ploto nustatymo, nėra įstatyminio pagrindo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos G. K. apeliacinį skundą, 2008 m. spalio 13 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, jog pareiškėja 1995 m. sausio 10 d. savo prašyme nurodė, kad sutinka su nuosavybės teisiu atkūrimu ekvivalentine natūra. Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnyba 1995 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 607-184-1, kuriuo nusprendė atkurti pareiškėjai nuosavybės teisę į 0,20 ha ploto žemės sklypą ekvivalentine natūra, neatlygintinai suteikiant ne didesnį kaip 0,20 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai. Šis sprendimas atitinka pareiškėjos išreikšta valią, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Žemės sklypo formavimo procedūros, pradėtos Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1995 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 607-184-1, nebuvo užbaigtos ir sklypas pareiškėjai nebuvo suteiktas. Todėl pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį pareiškėjos prašymo nagrinėjimui taikytinos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 8 punkte nustatyta, kad šioje tvarkoje nagrinėjami nustatytąja tvarka ir tie prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, kurie buvo pateikti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“. Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1475 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo“ 2 punkte nustatyta, kad piliečiams, kuriems savivaldybių valdybų sprendimais nuosavybės teisės jau atkurtos, tačiau nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai nesuteikti, nauji žemės sklypai perduodami nuosavybėn neatlygintinai šių miestų teritorijose pagal piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą. Pareiškėjai nuosavybės teisė į žemės sklypą ekvivalentine natūra atkurtos suteikus sklypą Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 2.4-01-5882. Šiuo sprendimu buvo patenkinta pareiškėjos valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra perduodant sklypą individualiai statybai ir tuo buvo realizuotas Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1995 m. sausio 10 d. sprendimas Nr. 607-184-1. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitą dalį likusios žemės atkūrimo būdo būtina aiškintis, ar pareiškėja pasirinko per nustatytą terminą atkūrimo būdą, nes pareiškėjos prašyme atkurti nuosavybes teises nurodytas atkūrimo būdas – natūra, o vėliau buvo padarytas įrašas, kad sutinka su ekvivalentine natūra. Tik išsiaiškinus šią aplinkybę gali būti tęsiamas nuosavybės teisių atkūrimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, tinkamai vertino faktines ginčo aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

IV.

R. K., J. K., V. K. ir Č. S. prašo atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje ir skundą patenkinti – panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 20-949 ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V „Dėl detalaus planavimo projektų, įtrauktų į duomenų registrą, tvirtinimo“ individualiai statybai suformuotą ir pamatuotą sklypą. R. K., J. K., V. K. ir Č. S. nuomone, procesas šioje byloje atnaujintinas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 12 punktais. R. K., J. K., V. K. ir Č. S. nurodo, jog tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjai G. K. nuosavybės teisių atkūrimo klausimas spręstinas taikant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų“. Teismai konstatavo, kad žemės sklypo formavimo procedūros buvo pradėtos 1995 m. sausio 10 d. Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybai priėmus sprendimą Nr. 607-184-1. Byloje nustatytos aplinkybės, dėl kurių nėra ginčo, patvirtina faktą, kad sklypo formavimo procedūra buvo pradėta ir sklypas buvo pamatuotas 1995 metais. Todėl teismų išvada, kad procedūra baigtina taikant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrime įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, prieštarauja Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinime tvarkos ir sąlygų“ 2 punktui, nustatančiam apskričių viršininkų pareigą iki 1997 m. gruodžio 31 d. baigti forminti iki Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo įsigaliojimo dienos pamatuotus sklypus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į juos atkūrimo pagal galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostatas. Be to, nagrinėjamu atveju priimtas teismo sprendimas prieštarauja suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7 -1027/2006, ir 2007 m. spalio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A6-482/2007 konstatavo, kad sklypo atmatavimo iki 1997 m. sausio 16 d. (iki Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo įsigaliojimo dienos) faktas suponuoja pretendento teisę reikalauti, o nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos pareigą baigti pradėtas procedūras pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostatas, nuosavybės teisių atkūrimui suteikiant konkretų jau atmatuotą sklypą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad „Pagal materialinių teisės normų galiojimo laike taisykles teises nustatantys įstatymai taikomi teisiniams santykiams, kurie susiformavo šių įstatymų galiojimo laiku, taigi galiojusių įstatymų pagrindu atsiradusi asmens reikalavimo teisė turi būti ginama ir negali būti laikoma išnykusia dėl to, kad valdžios institucijos jos laiku ir tinkamai nerealizavo“. Minėtai praktikai prieštarauja ir teismo išvada, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 n balandžio 29 d. sprendimu Nr. 2.4-01-5882, kuriuo G. K. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį perduodant 0,1780 ha žemės sklypą individualiai statybai, buvo realizuotas Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1995 m. sausio 10 d. sprendimas Nr. 607-184-1. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką konkretaus, jau atmatuoto sklypo nesuteikimas laikytinas priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo nevykdymu. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 2.4-01-5882 G. K. buvo skirtas kitas sklypas, o ne pamatuotas 1995 metais. Todėl, R. K., J. K., V. K. ir Č. S. nuomone, procesas šioje byloje atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais. Be to, jų nuomone, procesas atnaujintinas ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi teismas nutartyje pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismo nutartis byloje buvo priimta 2008 m. spalio 13 d., posėdis byloje vyko 2008 m. spalio 1 d. Pareiškėja G. K. mirė 2008 m. rugsėjo 9 d. Jos teisių perėmėjai yra R. K., J. K., V. K. ir Č. S. Todėl byla turėjo būti sustabdyta, o paaiškėjus paveldėtojams, byla turėjo būti atnaujinta ir jie turėjo būti įtraukti į bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

R. K., J. K., V. K. ir Č. S. procesą administracinėje byloje prašo atnaujinti pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 12 punktus.

Procesas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktą gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatytina atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų teisinių santykių turinį.

Iš bylos matyti, kad į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 20-949 „Dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai“ ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V „Dėl detalaus planavimo projektų, įtrauktų į duomenų registrą, tvirtinimo“ individualiai statybai suformuotą ir pamatuotą sklypą kreipėsi pareiškėja G. K. Ji pateikė ir apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartis atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą priimta 2008 m. spalio 13 d. (teismo posėdis vyko 2008 m. spalio 1 d.). Iš prie prašymo atnaujinti procesą pateiktos mirties liudijimo kopijos matyti, kad G. K. mirė 2008 m. rugsėjo 9 d., t.y. iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio. Prie prašymo pridėta paveldėjimo teisės pagal įstatymą kopija patvirtina, kad pareiškėjos G. K. teisių perėmėjai yra jos vaikai: R. K., J. K., V. K. ir Č. S., kurie ir kreipėsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Pagal ABTĮ 55 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis), teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

Dėl išdėstytų aplinkybių galima daryti prielaidą, kad teismo procesinis sprendimas liečia R. K., J. K., V. K. ir Č. S. teises ir interesus. Įstatymo nustatyta tvarka nesustabdžius bylos mirus bylos šalimi buvusiam asmeniui kol paaiškės jo teisių perėmėjai ir neįtraukus šių asmenų į bylą, nebuvo sudaryta galimybė būti išklausytiems dėl pareiškėjos pateikto apeliacinio skundo. Todėl procesas administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu atnaujintinas.

Prašyme atnaujinti procesą taip pat nurodyta, kad teismai nagrinėjamam ginčui byloje išspręsti netinkamai taikė materialinės teisės normas, o priimti procesiniai sprendimai prieštarauja suformuotai Vyriausiojo administracinio teismo praktikai, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktų pagrindu. Teigiama, kad teismai padarė neteisingą išvadą, jog nuosavybės teisių atkūrimo klausimas pareiškėjai G. K. spręstinas taikant 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, o ne pagal anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostatas, kadangi pareiškėjai žemės sklypo formavimo procedūros buvo pradėtos ir sklypas atmatuotas 1995 metais. Anot prašymą atnaujinti procesą pateikusių asmenų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad sklypo atmatavimo iki 1997 m. sausio 16 d. (t.y. iki Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo įsigaliojimo dienos) faktas suponuoja pretendento teisę reikalauti, o nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos pareigą baigti pradėtas procedūras pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostatas, nuosavybės teisių atkūrimui suteikiant konkretų jau atmatuotą sklypą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1995 m. sausio 10 d. Nr. 607-184-1 sprendimu nuspręsta G. K. atstatyti nuosavybės teisę į turėtą 0,20 ha ploto žemės sklypą ekvivalentine natūra, neatlygintinai suteikiant ne didesnį kaip 0,20 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai, o Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 2 d. potvarkiu Nr. 534V minėtas sprendimas patvirtintas, Urbanistikos ir architektūros skyrius įpareigotas parinkti už žemę buvusiame Zascianki kaime ekvivalentine natūra neatlygintinai suteiktinus ne didesnius kaip 0,20 ha žemės sklypus individualiai statybai bei parengti ir pateikti svarstyti potvarkių dėl žemės sklypų suteikimo projektus (t. 1, b. l. 14, 15). Šie sprendimai atitiko Įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 18 straipsnio nuostatas. Todėl konkretaus žemės sklypo individualiai statybai nesuteikimas vertintinas kaip priimtų sprendimų neįvykdymas iki įsigaliojant Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo įsigaliojimo dienos piliečiams pamatuoti grąžinami natūra žemės ir miško sklypai baigiami forminti pagal galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostatas Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 2 punktas įpareigojo apskričių viršininkus iki 1997 m. gruodžio 31 d. baigti forminti iki Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo įsigaliojimo dienos pamatuotus grąžinamus natūra žemės sklypus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į juos atkūrimo pagal galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostatas.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja G. K. savo prašyme atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą 1995 m. sausio 10 d. išreiškė sutikimą dėl nekilnojamojo turto grąžinimo ekvivalentine natūra ir jai nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo pradėta grąžinant žemės sklypą ekvivalentine natūra. Todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl teismo išvados, jog minėtu Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 tokiam nuosavybės teisių atkūrimo būdui jokių įpareigojimų apskrities viršininko administracijai nebuvo nustatyta, ir ginčo sprendimui taikytinos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos, pagrįstumo. Šių materialinės teisės normų aiškinimas ir taikymas neprieštarauja ir prašyme nurodytoms Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartims (A-1027-2006 ir A-482-2007), juolab, kad tose nutartyse spręsti ginčai savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamo šioje byloje.

Pažymėtina, kad procesas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą gali būti atnaujinamas tuomet, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, dėl anksčiau išdėstytų priežasčių konstatuoja, kad akivaizdžių įrodymų, jog buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, ar nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos, teismui nepateikta. Todėl pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindu, teisinio pagrindo nėra.

Remiantis išdėstytais argumentais procesas atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, o byla perduotina Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 160 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-1713-2008 pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Perduoti bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasRičardas PiličiauskasVaida Urmonaitė-Maculevičienė