- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-07
- Bylos Nr.
- 2A-1706-258/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-11044-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis, Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- D.K.
- Ieškovas
- S. V.
- Advokatai
- Diana Balčiūnienė
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės,
kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D.K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui D.K. dėl vaiko išlaikymo dydžio padidinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti išlaikymo dydį, priteisiant iš tėvo D.K. dukters R. V. išlaikymui periodines išmokas kiekvieną mėnesį po 400 Lt iki jos pilnametystės, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos, šia sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant lėšomis uzufrukto teise disponuoti R. V. motinai S. V..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pakeitė Kupiškio rajono apylinkės teismo 2005-04-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-64-100/2005 priteisto išlaikymo nepilnametei R. V. dydį ir nustatė, kad atsakovas D.K., (duomenys neskelbtini), teikia nepilnametei R. V., (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300 Lt (trijų šimtų litų) dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-11-03) iki R. V. pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę S. V. nepilnametei R. V. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo D.K. į valstybės biudžetą 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminį mokestį ir 13,89 Lt (trylika litų 89 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas). Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo skubaus vykdymo.
Teismas nurodė, kad šalių nepilnametės dukters R. poreikiai per penkerių metų laikotarpį nuo 2005-04-21, kai buvo nustatyta tėvystė ir priteistas išlaikymas, pasikeitė - žymiai išaugo. Keturiolikmetės R. išlaikymui, lavinimui ir tinkamo vystymosi užtikrinimui reikia didesnių lėšų nei 2005 metais. Nepilnametė R. mokosi Vilniaus Taikos pagrindinės mokyklos 8 klasėje, jokių būrelių nelanko dėl lėšų stokos, mokykloje gauna nemokamą maitinimą. Teismas padarė išvadą, kad mergaitei būtina suteikti tinkamas sąlygas vystytis, socializuotis ir lavintis, bei tenkinti jos protingus poreikius. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Ieškovės turtinė padėtis yra pablogėjusi, ji pragyvena tik iš gaunamų 766,50Lt. darbo užmokesčio pajamų, moka būsto nuomos, vartojamosios paskolos įmokas. Ieškovė nurodo, kad jai ir dukteriai nuolat trūksta lėšų, kurios turėtų būti skiriamos būtinų dukters poreikių patenkinimui. Nepilnametės R. būtinas išlaidas sudaro išlaidos už jai perkamą maistą, drabužius, avalynę, mokymosi priemones, išlaidos įvairioms rinkliavoms mokykloje, išlaidos vaiko pramogoms ir laisvalaikiui ir kitos, tokio amžiaus paauglės pragyvenimo išlaidos. R. turi ir specialiųjų poreikių lankyti mokamus būrelius mokykloje, tačiau dėl lėšų stygiaus ji to daryti negali. Nors mergaitei nėra diagnozuota chroniškų susirgimų, tačiau ir įprastinės medicininės vaiko priežiūros bei gydymo paslaugos reikalauja pastovių išlaidų. Atsakovas rūpinosi dukterimi, tik mokėdamas jai priteistą 100Lt mėnesinio dydžio išlaikymą, jokių papildomų lėšų mergaitei nėra skyręs, daugiau nei penkerius metus nėra su ja bendravęs. Atsakovo mėnesinis darbo užmokestis siekia 1000 Lt, atskaičius mokesčius. Atsakovas nuo 1996-08-31 gyvena santuokoje, šeimoje auga 1997-03-24 gimusi duktė K. ir 2001-09-19 sūnus T.. Atsakovo sutuoktinė V. K. dirba AB „Panevėžio pienas“ ir gauna 900 Lt mėnesį uždarbį, jos vardu VĮ Registrų centras įregistruota nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini), kuriame šeima gyvena, kas mėnesį už būstą mokėdama šildymo laikotarpiu - 500 Lt, o kitu laikotarpiu -300 Lt. Atsakovas turi nekilnojamųjų daiktų - pastatus (duomenys neskelbtini), turi kreditorių AB banką Swedbank, kuriam kas mėnesį moka 300 Lt kredito grąžinimą ir palūkanas.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį nustatė, kad abiejų šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, nėra vienodos. Ieškovė ir atsakovas yra sveiki ir darbingi asmenys, atsakovo šeima gyvena nuosavame būste, ieškovė nuomojasi būstą, abu turi kreditorius. Išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Teismas padarė išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas būdami darbingi asmenys, turi visas galimybes prisidėti prie augančių dukters R. poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis. Teismas įvertindamas nepilnametės R. amžių (15 metų), sprendė, kad atsakovas dukters R. išlaikymui turėtų skirti ne mažiau 300 Lt kas mėnesį, o ieškovė skirtų kitą dalį, ir toks išlaikymas būtų proporcingas vaiko poreikiams ir šalių turtinei padėčiai. Atsakovo siūlomas išlaikymas po 150 Lt per mėnesį realiai nebūtų pakankamas, atsižvelgiant į vaiko poreikius, todėl padidino priteisto išlaikymo dydį iki 300 Lt, atsižvelgdamas ir į tai, kad šiuo metu atsakovas teikia išlaikymą dar dviem nepilnamečiams vaikams. Teismas, spręsdamas išlaikymo nepilnamečiam šalių vaikui padidinimo klausimą vadovavosi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.). Teismas sprendė, kad šalys neįrodė, jog maksimaliai išnaudojo visas galimybes surasti gerai apmokamą darbą bei turėti iš darbo santykių nuolatines ir būtinas pajamas. Teismas sprendė, kad nustačius, jog atsakovas moka išlaikymą nepilnametei R. 300 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, CK 3.192 str. įtvirtintas nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011-01-21 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros R. V. išlaikymui 150 Lt dydžio išlaikymą, mokamą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Apeliantas nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, skelbianti, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis ( LAT CBS teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008 .). Teismas teisingai nustatė, kad apeliantas yra trijų nepilnamečių vaikų tėvas, kad jo pajamos, atskaičius privalomus mokesčius yra apie vieną tūkstantį litų, kad privalo kas mėnesį gražinti 300 Lt. kreditą su palūkanomis, t.y. jam lieka vos 700 Lt, kad turi simbolinį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), deklaravo, kad visi vaikai turi vienodą teisę į išlaikymą, tačiau visa tai ignoravo, vienam vaikui priteisdamas 300 Lt išlaikymą, kitiems gi dviem faktiškai nepalikdamas nieko. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad apeliantas iš gaunamų pajamų turi bent minimaliai išgyventi, todėl ši suma dalintina keturiems asmenims. Mano, kad realus išlaikymo padidinimas, kaip ir siūlė, neturėjo viršyti 150 Lt. Teismas konstatuodamas, kad minimalus vaiko išlaikymo dydis mėnesiui negali būti mažesnis kaip viena minimali mėnesinė alga, t.y. 800 Lt ir, kad tokią praktiką suformavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra neteisus. Minimali alga 800 Lt yra nurodyta neatskaičius mokesčių. Realiai ji yra tik nežymiai didesnė už 650 Lt. Todėl tokio dydžio pinigų suma teismas privalėjo operuoti, jeigu jis nusprendė, kad išlaikymas negali būti mažesnis už vieną MMA. Padaręs išvada, kad ieškovė pajėgi teikti likusią sumą, t.y. po 500 Lt mėnesiui, pridėjus apelianto siūlomus 150 Lt, tokia suma - minimali mėnesinė alga ir išeina. Tačiau, priešingai negu teigė teismas, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad MMA dydžio išlaikymas yra tik orientacinis, šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas atsižvelgiant į konkrečios bylos individualias faktines aplinkybes. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams formaliai yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Teismas, teisingai konstatuodamas prioritetinį vaiko teisių ir interesų principą, šiuo sprendimu, tikėtina, kad net nepastebėjo, jog šį principą pažeidė. Priteisus tokią suma vienam vaikui, lieka nuskriausti kiti du nepilnamečiai apelianto vaikai. Neatkreiptas dėmesys ir į tai, kad tėvams neišgalint tinkamai išlaikyti savo vaikų, įsijungia valstybinės paramos šeimai mechanizmas. Valstybės parama skaičiuojama ne nuo to, kiek vaikas gaus iš apelianto realiai, bet nuo priteistos sumos, t.y. nuo 300 Lt, ir jis gaus mažiau, negu būtų priteista apelianto gaunamas pajamas atitinkanti suma.
Teismas nenagrinėjo atsakovo argumentų, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovo sutuoktinė su analogišku ieškiniu kreipsis dėl išlaikymo priteisimo kitiems dviem nepilnamečiams vaikams. Koks bus priimtas sprendimas, nesunku prognozuoti. Atsižvelgiant į tai, kad iš darbo užmokesčio negali būti išskaičiuojama daugiau kaip 50 procentų sumos, vėlgi gausis, kad kiekvienam vaikui teks apie 150 Lt., t.y. tiek, kiek apeliantas ir siūlo. Ne nuo atsakovo priklauso, kad gyvename krizės sąlygomis ir jo gaunamas tūkstančio litų atlyginimas jau laikomas patenkinamu, o kai kam netgi geru. Tokiu būdu, teismo priteistas išlaikymo dydis visiškai neatitinka jo turtinės padėties ir yra nerealus. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, leidžiančios pakeisti išlaikymo dydį - po išlaikymo priteisimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, byloje nėra nustatyta, todėl apskritai, jos nenustačius, išlaikymo dydžio peržiūrėjimas negalimas.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti sprendimą arba padidinti išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo dukters R. V. išlaikymui periodines išmokas kiekvieną mėnesį po 400 Lt iki jos pilnametystės. Nurodo, kad apeliantas tiesiog tyčiojasi iš savo dukters prašydamas nustatyti tokio dydžio išlaikymą. Pinigai, kuriuos Teismas priteisė yra skirti apelianto dukters išgyvenimui. Ieškovė mano, kad šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus proceso dalyvis ir turi teisę išeiti už ieškinio ir apeliacinio skundo ribų vaiko interesų labui ir nustatyti dar didesnį išlaikymo dydį - po 400 Lt per mėnesį. Ieškovė viena išlaiko ir auklėja dukterį, nes atsakovo šiuo metu skiriamas 100 Lt išlaikymas yra itin mažas, kad dukra galėtų gyventi gyvenimą artimą pilnaverčiam. Atsakovas visiškai nebendrauja su savo dukra ir nesirūpina nei jos auklėjimu, nei jos auginimu. Atsakovas gyvena su šeima, todėl jo šeimoje vaikų maitintojų yra du (atsakovas ir jo sutuoktinė), šeimoje auginantiems vaikams abiejų tėvų skiriamo išlaikymo pasiskirstymas nėra vienas ir tas pats, kas vienai mamai auginti vieną vaiką ir gauti iš vaiko tėvo išmoką. Šeimoje dviem tėvams visuomet lengviau išlaikyti vaikus, nei vienai mamai, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai siekiama suvienodinti visų trijų atsakovo vaikų išlaikymo galimybes. Civilinio kodekso 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi. Išsaugant protingą tiek vaiko interesų, tiek jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą, išlaikymo dydis, toks, koki skiria atsakovas (po 100 Lt) ar toks, kokį nori skirti atsakovas (po 150 Lt), nėra proporcingas nepilnametės dukros poreikiams bei būtinybei užtikrinti būtinas ir elementarias jai vystytis sąlygas. Šios bylos prioritetas yra ne tėvo norai ir galimybės, o vaiko poreikiai ir jo teisė išgyventi už skiriamą išlaikymą. LAT formuodamas teismų praktiką nurodė, kad aiškindami ir taikydami teisės normas, kurios reguliuoja klausimus, susijusius su vaiko teisėmis, taip pat ir jų išlaikymu, teismai pirmiausia turi vadovautis vaiko interesais (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr.35 2 punktas). Tai reiškia, kad išlaikymo dydis, jo būdai parenkami ar keičiami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko reikmių požiūriu svarbius, rūpimus ir vaikams naudingus dalykus. Tinkamo išlaikymo negavimas ar pilnos pareigos išlaikyti nevykdymas neatitinka vaikų interesų ir negali būti toleruojamas. Teismai, spręsdami nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimus, vadovaujasi analogija, CK 6.461 straipsnio 2 dalimi, kur sakoma, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (kuri šiuo metu - 800 Lt). Apeliantas be pagrindo kalba apie būtinybę iš šios sumos minusuoti mokesčius. 800 Lt suma yra minimalus vaiko pragyvenimo krepšelis, kuri turi užtikrinti abu tėvai, todėl tėvo noras į šį krepšelį įdėti 150 Lt iš savo gaunamo 1000 Lt ir siūlymas ieškovei, gaunančiai 800 Lt, vaikui skirti visą likusią dalį, yra amoralus tėvo siūlymas savo dukrai. Nei ieškovei, nei Teismui neturi rūpėti apelianto norai imti paskolas, gerintis savo gyvenimą, ignoruojant savo dukters teisę išgyventi, įstatymas nesuteikia galimybių vienam iš tėvų, kuris neskiria pakankamo išlaikymo, net jeigu jis neturi darbo, vengti įstatyminės pareigos skirti vaikui reikiamą išlaikymą. Apelianto pareiga tinkamai rūpintis tiek tuo savo vaiku, kuris yra su juo kasdien (šeimoje), tiek tuo, kuris negyvena su juo. Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dukra jau yra paauglė, moksleivė, šiuo vystymosi laikotarpiu ji greitai auga, todėl nauji rūbai ir avalynė jai reikalingi kiekvienam metų laikui (apranga greitai išaugama arba yra sunešiojama). Dukra noriai sportuoja, dalyvauja veikloje po pamokų. Vadovėliams, pratyboms ir kitoms raštinės reikmenims per mokslo metus susidaro gana didelė suma. Auginant vaikui kas mėnesį didėja išlaidos maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, kitiems poreikiams. Dukra tarp bendraamžių turi teisę jaustis ori ir pilnavertė, nes priešingu atveju visa tai atsilieps visam jos likusiam gyvenimui. Reikalaujama išlaikymo suma, kurią atsakovas turi mokėti išlaikymui padengtų tik dalį vaikui skirtinų lėšų. Mergaitė yra gabi ir imli mokslui. Tokio amžiaus moksleiviui jau reikalingas personalinis kompiuteris, kad galėtų sistemiškai kaupti žinias, ruošti įvairią medžiagą pamokoms, galvoti apie ateitį. To siekdama, ieškovė reiškė ieškinį, kurį grindė tuo, kad norint realiai apsaugoti dukters minimalius interesus ir suteikti vaiko išlaikymui didesnį garantą yra būtina dukros naudai ir išlaikymui teismo priteistą išlaikymą iš jos tėvo padidinti ir priteisti periodines išmokas kas mėnesį ne mažiau kaip po 400 Lt iki dukros pilnametystės, o teismo posėdžio metu sutiko sumažinti prašomą išlaikymo sumą tik vardan kompromiso.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 2011-01-21 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros R. V. išlaikymui 150 Lt dydžio išlaikymą, mokamą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.
LR CK 3.201 str. 1 d. numatyta, kad teismas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį gali sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismu sprendimu padidintas išlaikymo dydis, priteistas iš atsakovo jo dukrai R. V. nesudaro pusės šiuo metu galiojančios minimalios mėnesinės algos. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau priteista 100 Lt išlaikymo per mėnesį suma, atsižvelgiant į mergaitės amžiaus, vaikui būtinus elementarius poreikius, yra akivaizdžiai per maža ir negali užtikrinti net būtiniausių vaiko poreikių (maistui, pragyvenimui, drabužiams/avalynei, mokymosi priemonėms). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, abiejų tėvų (ieškovės ir atsakovo) materialinė padėtis nėra vienoda. Ieškovės gaunamos mėnesinės 766,50 Lt dydžio pajamos neleidžia prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo didesne dalimi, be to vaiko motinai tenka rūpintis kasdienine dukros priežiūra, jos auklėjimu, ieškovė taip pat užtikrina vieną iš pagrindinių vaiko teisių į būstą. Atsakovas papildomai prie dukros išlaikymo neprisideda, nebendrauja su dukra, nedalyvauja jos auklėjime (b.l.46). Ieškovė jokio turto neturi. Atsakovo mėnesinis darbo užmokestis siekia 1000 Lt, atskaičius mokesčius. Atsakovas iki išlaikymo dukrai R. priteisimo (2005 04 21d., b.l.7) pagal paveldėjimo teisės liudijimą buvo įgijęs Panevėžio rajone gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, 1996-08-31 įregistravęs santuoką, turėjo 1997-03-24 gimusią dukrą K., 2001-09-19 gimusį sūnų T.. Šiuo metu atsakovo darbo užmokesčio pajamos siekia 1000Lt., jo sutuoktinės - 900Lt. Byloje esantys Būsto draudimo liudijimų nuorašai tvirtina faktą, jog atsakovo D.K. vardu registruota nuosavybės teisė į baigtos statybos nuolat gyvenamus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra pastatų draudimo vertė (2011m.) yra 177 800Lt, namų turto- 7000Lt vertė. Atsakovo sutuoktinės vardu įregistruota nuosavybės teisė į 64,85 kv.m. butą (duomenys neskelbtini), kuriame šeima gyvena ir kurio bendra buto draudimo vertė yra 222 000Lt, namų turto draudimo suma- 65 000Lt. Atsakovas, kartu su sutuoktine įvertinę savo materialinę padėti 2008 05 09d. būsto remontui yra paėmę kreditą ir kaip nurodė atsakovas kas mėnesį sumoka 300 Lt kredito grąžinimą ir palūkanas. Gyvybės draudimo sutarties išrašas tvirtina, jog atsakovo šeima yra yra pajėgi mokėti mėnesines 43,56Lt sutuoktuvinio draudimo įmokas dukros K. K. naudai , taip pat mokėti už papildomo ūgdymo “Sportinio turizmo”, “Žaidimai anglų kalba” būrelius T. K., Gitaristų ansamblį- K. K..
Įvertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, Teisėjų kolegija daro išvadą, jog vaiko poreikiai didėja jam augant, atsakovo materialinė padėtis yra pagerėjusi, todėl atsakovas didesne dalimi privalo prisidėti prie savo nepilnametės dukros R. V. išlaikymo. Atsakovo nurodyti teiginiai dėl jo sunkios turtinės padėties yra paneigiami esančiais byloje įrodymais. Atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, geros sveikatos, turėdamas vertingo nekilnojamojo turto yra pajėgus teikti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą vaiko išlaikymo dydį. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bei juos auklėti įtvirtinta tiek LR Konstitucijos 38 str., tiek LR CK 3.192 str., todėl aplinkybės, kad atsakovas turi kitus du nepilnamečius vaikus, kreditą būsto remontui, grąžinamos ir mokamos periodinės įmokos patvirtina jo turto gerinimą, gausinimą, bei asmens turtinės padėties gerėjimą. Atsakovo nurodyti argumentai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžio mažinimui ar galimybei nukrypti nuo proporcingumo principo teikiant išlaikymą.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo D. K. ir priteistina 8,50 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš D.K., (duomenys neskelbtini), 8,50 Lt pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).