Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-06-19 · Civilinė byla Nr. 2A-954-513/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-19
Bylos Nr.
2A-954-513/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-03988-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj (pirm.), Albina Pupeikienė, Aušra Maškevičienė
Ieškovas
V. R.
Atsakovas
UAB „Baltaura“
Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2A-954-513/2013Teisėja Giedrė Seselskytė (Proceso Nr. 2-06-03988-2012-4)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 11.9.10; 14.3.16.4; 121.13; 121.18; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui UAB „Baltaura“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 542,90 Lt (atskaičius mokesčius arba į rankas) neišmokėto darbo užmokesčio, sprendimo dalį neviršijant ieškovo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (670 Lt su mokesčiais) nukreipiant vykdyti skubiai; 99,38 Lt (atskaičius mokesčius arba į rankas) delspinigių už vėlavimą sumokėti darbo užmokestį ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais; 154,90 Lt (su mokesčiais) neišmokėtą piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; 30,97 Lt (su mokesčiais) neišmokėtą vidutinį vienos dienos darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo ieškovo atleidimo iš darbo (2009-10-09) iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos; 3 000 Lt neturtinės žalos, 800 Lt už advokato pagalbą. Ieškinyje nurodė 2006-09-12 tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Baltaura“ buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas į darbą UAB „Baltaura“ vadybininko pareigose. Darbo sutarties 3 punktu atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti ieškovui 890 Lt darbo užmokestį du kartus per mėnesį iki 10 ir 25 kito mėnesio dienos banko pavedimu į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą. Darbo sutarties 9 punktu šalys taip pat buvo susitarusios dėl 300 Lt kompensacijos mokėjimo ieškovui už kilnojamąjį darbo pobūdį, nustatant, kad tokiu atveju komandiruotės išlaidos nemokamos. UAB „Baltaura“ direktoriaus 2007-03-30 įsakymu buvo pakeistas ieškovo darbo sutarties 3 punktas ir padidintas darbo užmokestis, nustatant, kad nuo 2007-04-01 ieškovui mokamas 1 500 Lt darbo užmokestis ir 300 Lt kompensacija už kilnojamąjį darbą (tuo atveju komandiruotės išlaidos nemokamos). UAB „Baltaura“ direktoriaus 2009-01-30 įsakymu nuo 2009-02-01 buvo sutrumpinta ieškovo darbo laiko trukmė ir sumažintas darbo užmokesčio dydis, nustatant jam 30 valandų per savaitę darbo laiko režimą, 670 Lt mėnesinį darbo užmokestį ir 225 Lt kompensaciją už kilnojamąjį darbo pobūdį. Dėl šalies ūkį ištikusios krizės nuo 2009 m. pradžios darbo užmokesčio ieškovui mokėjimas sutriko, darbdavys pradėjo mokėti tik dalį darbo užmokesčio, o nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. darbo užmokesčio mokėjimas buvo apskritai nutrauktas, nors ieškovas dirbo darbo sutartimi sulygtą darbą. Dėl to ieškovas 2009-10-09 pareiškimu išėjo iš darbo bendrovėje UAB „Baltaura“ savo paties noru, tačiau atsakovė neatsiskaitė su ieškovu jo paskutinę darbo dieną visiškai ir liko jam skolinga 5 542, 90 Lt sumą (atskaičius mokesčius arba „į rankas“) neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už kilnojamąjį darbo pobūdį, ką patvirtina į bylą pateikta lentelė, sudaryta ieškovo pusės. Šioje lentelėje nurodomos visos sumos, darbo santykių metu išmokėtos ieškovui per banką (31 544 Lt), grynaisiais pinigais (1 692, 24 Lt) ir išskaitant baudas antstoliams (1 662, 94 Lt), taigi, pagal lentelės duomenis ieškovui per visą darbo laikotarpį buvo išmokėta 34 899, 37 Lt suma ir ginčo dėl išmokėtos sumos dydžio byloje nėra. Tačiau ieškovas nesutinka su atsakovės į bylą pateiktais įrodymais – darbo užmokesčio suvestinėmis už 2006, 2007, 2008 ir 2009 metus dalyje dėl to, kokio dydžio darbo užmokestis ir kitos išmokos priklausė ir atitinkamai turėjo būti priskaičiuotas ieškovui, ir dėl šios priežasties mano, kad atsakovė skolinga jam didesnę sumą nei 3 356, 94 Lt suma („į rankas“), su kuria atsakovė sutinka, nes ieškovui nebuvo priskaičiuota visa priklausanti kompensacija už kilnojamąjį darbo pobūdį, nors darbo santykių metu ieškovas būdavo siunčiamas į tarnybines komandiruotes užsienyje, jis dažnai darbines funkcijas vykdydavo ne darbo sutartyje sulygtoje darbo vietoje, kelionėje ir už tai darbo sutartyje jam buvo numatytas kompensacijos už kilnojamą darbo pobūdį mokėjimas – po 300 Lt mėnesiui, o nuo 2009-02-01 – po 225 Lt (DK 216 str.). Tačiau atsakovė nepriskaičiavo ir dėl šios priežasties neišmokėjo ieškovui dalies jam priklausančios kompensacijos už kilnojamąjį darbo pobūdį, nors ieškovas vykdavo į tarnybines komandiruotes, ką patvirtina į bylą pateikti įrodymai – UAB „Baltaura“ įsakymai dėl ieškovo siuntimo į komandiruotes ir 2007-2009 darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, taip pat darbines funkcijas vykdydavo ne darbo sutartyje sulygtoje darbo vietoje, kelionėje. Nepriskaičiuota ir dėl šios priežasties ieškovui neišmokėta trūkstama kompensacijos už kilnojamąjį darbo pobūdį suma sudaro 2 752, 02 Lt. Vadovaujantis DK 141 str. nuostatomis, 5 542, 90 Lt (atskaičiavus visus mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už kilnojamąjį darbo pobūdį suma turėjo būti apskaičiuota ir sumokėta ieškovui paskutinę jo darbo dieną, 2009-10-09, tačiau to nebuvo padaryta, todėl ieškovas prašo priteisti šią sumą iš atsakovės, sprendimo dalį dėl ieškovo 1 mėnesio VDU (670 Lt) priteisimo nurodant vykdyti skubiai (DK 299 str.). Ieškovui atleidimo iš darbo dieną (2009-10-09) turėjo būti sumokėta ir piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (DK 141 str. 2 dalis, 175 str.). Tačiau su ieškovu nebuvo atsiskaityta visiškai, t.y. ieškovui nebuvo išmokėta 154,90 Lt piniginė kompensacija už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovas nepraleido bendrojo 3 metų ieškinio senaties termino, todėl jam turi būti priteisti delspinigiai: 99, 38 Lt delspinigių už vėlavimą sumokėti darbo užmokestį ir kompensaciją už kilnojamojo darbo pobūdį. Neišmokėto darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimas nekompensuos ieškovo patirtos neturtinės žalos, todėl byloje pakanka aplinkybių, kurios didina ieškovo reikalaujamą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui V. R. iš atsakovo UAB „Baltaura“ 3356,94 Lt darbo užmokesčio skolą, 99,38 Lt delspinigių, 154,90 Lt piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 2010 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, 800 Lt advokato pagalbos išlaidų. Teismas remdamasis byloje pateikta 2006-09-12 darbo sutartimi padarė išvadą, kad šalys susitarė, jog kompensacija už kilnojamąjį darbo pobūdį mokama tuo atveju, kai komandiruotės išlaidos nemokamos. Teismas pripažino, kad ieškovas vykdavo į tarnybines komandiruotes, todėl padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimas dalyje dėl 2 752,01 Lt kompensacijos už kilnojamąjį darbo pobūdį yra nepagrįstas. DK 141 straipsnio 1 dalies pagrindu tenkino reikalavimą dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kurią sudaro 3356,94 Lt. Teismas nurodė, kad ieškovui atleidimo iš darbo dieną (2009-10-09) turėjo būti sumokėta ir piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (DK 141 straipsnio 2 dalis, 175 straipsnis). Tačiau su ieškovu nebuvo atsiskaityta visiškai, t.y. ieškovui nebuvo išmokėta 154,90 Lt piniginė kompensacija už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis sudaro 30,98 Lt, neišmokėta piniginės kompensacijos dalis sudaro 154,90 Lt (30, 98 Lt x 5 k. d. = 154, 90 Lt). Teismas nurodęs, kad atsakovo prašymas dėl 6 mėnesių senaties termino prieštarauja DK 27 straipsniui, konstatavo, jog ieškovas nepraleido bendrojo 3 metų ieškinio senaties termino, todėl priteistini delspinigiai pagal ieškovo paskaičiavimą, kuriuos sudaro 99,38 Lt. Teismas, remdamasis bylos aplinkybėmis bei vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, padarė išvadą, kad vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už visą uždelstą atsiskaityti laiką būtų neadekvati sankcija atsakovo padarytam teisės pažeidimui, todėl ieškovui iš atsakovo už uždelsimą atsiskaityti priteisė 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoką, t. y. 2010 Lt (670×3) (neatskaičius mokesčių). Be to teismas nurodė, kad byloje nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. R. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui iš atsakovo 5 542,90 Lt (atskaičius mokesčius arba į rankas) neišmokėto darbo užmokesčio, sprendimo dalį neviršijant ieškovo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (670 Lt su mokesčiais) nukreipiant vykdyti skubiai; 99,38 Lt (atskaičius mokesčius arba į rankas) delspinigių už vėlavimą sumokėti darbo užmokestį ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais; 154,90 Lt (su mokesčiais) neišmokėtą piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; 30,98 Lt (su mokesčiais) neišmokėtą vidutinį vienos dienos darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo ieškovo atleidimo iš darbo (2009-10-09) iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos; 3 000 Lt neturtinės žalos, 800 Lt už advokato pagalbą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, dėl ko atsisakė priteisti visą ieškovo prašomą 5 542,90 Lt dydžio neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už kilnojamąjį darbo pobūdį. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kuriuose buvo išsamiai išdėstytos visos svarbios faktinės bylos aplinkybės, liečiančios atsakovo skolos dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už kilnojamojo darbo pobūdžio paskaičiavimą5 542,90 Lt sumoje. Ieškovas teigia, kad jam nebuvo priskaičiuota visa priklausanti kompensacija už kilnojamąjį darbo pobūdį, nors darbo metu ieškovas būdavo siunčiamas į tarnybines komandiruotes užsienyje. Darbo sutartyje buvo numatyta kompensacija už kilnojamąjį darbo pobūdį – po 300 Lt mėnesiui, o nuo 2009-02-01 – po 225 Lt. Tačiau atsakovas nepriskaičiavo ir neišmokėjo ieškovui dalies jam priklausančios kompensacijos už kilnojamąjį darbo pobūdį. Nepriskaičiuota ir dėl šios priežasties ieškovui neišmokėta trūkstama kompensacijos už kilnojamąjį darbo pobūdį suma sudaro 2 752,02 Lt. Apeliantas teismo prašo pripažinti darbo sutartyje sulygtą kompensaciją – po 300 Lt mėnesiui, o nuo 2009-02-01 – po 225 Lt mėnesiui būtinąją darbo sutarties sąlygą, kuri turėjo būti vykdoma kas mėnesį, tačiau atsakovas jos nesilaikė, todėl šioje dalyje liko skolingas bendrą 2 752,02 Lt. Teismui atsisakius tenkinti šį prašymą, atsakovas nepriskaičiavo ieškovui kompensacijos už tuos mėnesius, kuriais ieškovas vyko į komandiruotes užsienyje. Viso trūkstama nepriskaičiuotos kompensacijos dalis sudaro 633,67 Lt sumą, kuri turi būti priteista ieškovui. Apeliantas pažymi, kad dėl jam nepagrįstai prirašytų pravaikštų, atsakovas neišmokėjo 1 603,64 Lt. Atsakovas darbo užmokesčio suvestinėse už 2006-2009 metus demonstruoja neteisingą mokesčių skaičiavimą, kuris nulėmė ieškovui nepriklausančių sumų priskaičiavimą. Ieškovui trūkstama neišmokėta dalis 587,88 Lt (atskaičiavus visus mokesčius). Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino šių faktinių aplinkybių ir remdamasis nepagrįstais argumentais, konstatavo, kad atsakovas ieškovui skolingas tik 3 356,94 Lt darbo užmokesčio skolą, nors pagal byloje pateiktus įrodymus akivaizdu, jog atsakovas yra skolingas ieškovui 5 542,90 Lt. Ieškovas nurodo, kad teismas priteisdamas tik 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoką, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vilkino civilinės bylos nagrinėjimą bei galutinį atsiskaitymą su ieškovu. Dėl to atsakovui turi tekti viso neigiamos vilkinimo teisinės pasekmės, tai yra vidutinio darbo užmokesčio sankcija – po 30,98 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną už visą uždelsimo atsiskaityti laiką nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat teismas nepagrįstai atsisakė priteisti iš atsakovo ir 3 000 Lt neturtinės žalos dydį. Atsakovo neteisėti veiksmai, tai yra darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio nesumokėjimas ieškovui darbo sutartyje numatytu laiku, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, delspinigių, kitų išmokų nesumokėjimas sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, stresą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ir šeimos ateitimi.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Baltaura“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas dėl darbo užmokesčio priteisimo yra pagrįstas ir motyvuotas, kadangi ieškovas neįrodė, jog atsakovo pateikti duomenys apie neišmokėto darbo užmokesčio sumą, yra neteisingi. Ieškovas ir jo atstovė bylos nagrinėjimo metu nepanaikino prieštaravimų tarp nuolat tikslinamo neišmokėto darbo užmokesčio sumos. Atsakovo byloje pateikta pažyma apie neišmokėto darbo užmokesčio dydį yra teisinga ir atitinka faktinius ieškovo darbo apskaitos duomenis. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo bei neturtinės žalos yra taip pat pagrįsta ir motyvuota.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad 2006-09-12 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 48, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas į darbą UAB „Baltaura“ vadybininko pareigose. Darbo sutarties 3 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 890 Lt darbo užmokestį du kartus per mėnesį iki 10 ir 25 kito mėnesio dienos banko pavedimu į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą; darbo sutarties 9 punktu šalys susitarė dėl 300 Lt kompensacijos mokėjimo ieškovui už kilnojamąjį darbo pobūdį, nustatant, kad tokiu atveju komandiruotės išlaidos nemokamos. UAB „Baltaura“ direktoriaus 2007-03-30 įsakymu Nr. 09/2007 buvo pakeistas ieškovo darbo sutarties 3 punktas ir padidintas darbo užmokestis, nustatant, kad nuo 2007-04-01 ieškovui mokamas 1 500 Lt darbo užmokestis ir 300 Lt kompensacija už kilnojamąjį darbą (tuo atveju komandiruotės išlaidos nemokamos). UAB „Baltaura“ direktoriaus 2009-01-30 įsakymu Nr. 01/2009 nuo 2009-02-01 buvo sutrumpinta ieškovo darbo laiko trukmė ir sumažintas darbo užmokesčio dydis, nustatant jam 30 valandų per savaitę darbo laiko režimą, 670 Lt mėnesinį darbo užmokestį ir 225 Lt kompensaciją už kilnojamąjį darbo pobūdį. Ieškovas su šiuo įsakymu ir darbo sutarties pakeitimu buvo supažindintas pasirašytinai. Ieškovas 2009-10-09 pareiškimu Nr. 22/2009 išėjo iš darbo bendrovėje UAB „Baltaura“ savo paties noru, darbo sutarties nutraukimo priežastimi ieškovas nurodo tai, kad jam nebuvo mokamas darbo užmokestis.

DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką yra papildomas atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas, jei darbdavys netinkamai vykdytų pareigą laiku atsiskaityti, šios normos paskirtis yra dvejopa: pirma, joje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2007; 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; kt.). Nurodyti normos tikslai gali būti pasiekti tik tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nepažeis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį, būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-365/2010; Nr. 3K-3-247/2011; Nr. 3K-3-179/2012 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas 2009-10-09 pareiškimu savo noru išėjo iš darbo UAB „Baltaura“. Atsakovas byloje pateikė darbo užmokesčio suvestinę 2006-2009 metams, iš kurios matyti, kad ieškovui už visą darbo laikotarpį UAB „Baltaura“ turėjo būti sumokėta 37 656,31 Lt, tačiau atsakovas ieškovui sumokėjo 34 299,37 Lt (30 944,19 Lt į SEB banko kortelę, 1692,24 Lt grynais iš kasos ir 1662,94 Lt antstoliams). Atsakovas neginčija fakto, kad neišmokėtas darbo užmokestis ieškovui sudaro 3 356,94 Lt (t. 1, b. l. 196). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kuris taikydamas DK 141 straipsnį, atsižvelgė į faktą, kad ieškovui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, todėl pagrįstai rėmėsi atsakovo pateikta 2006-2009 m. darbo užmokesčio suvestine. Atsižvelgiant į tai, apeliantui iš atsakovo pagrįstai priteista 3 356,94 Lt (37 656,31 Lt – 34 299,37 Lt = 3 356,94 Lt) neišmokėto darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės darbdavį, jam pažeidus pareigą atleidimo dieną pilnai atsiskaityti su darbuotoju, atleisti nuo DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytų pasekmių, išskyrus, jei pareigą pilnai atsiskaityti darbdavys neįvykdė dėl darbuotojo kaltės, kas šiuo atveju nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad DK 141 str. 3 d. numatytų pasekmių už darbo pareigų pažeidimą nustatymas atlieka dvejopą funkciją. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, šioje normoje kartu nustatyta sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad vidutinio darbo užmokesčio išieškojimas už visą uždelsimo laiką gali reikšti neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taikymą tik tada, jei atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis darbo užmokesčio. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į byloje nustatytas svarbias šiam klausimui teisingai išspręsti faktines aplinkybes bei trumpą darbo santykių trukmę tarp šalių, konstatuodamas, kad, darbo užmokesčio priteisimas už visą uždelstą atsiskaityti laiką būtų neadekvati sankcija atsakovo padarytam teisės pažeidimui, todėl pagrįstai ieškovui iš atsakovo už uždelsimą atsiskaityti priteisė 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoką.

DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, kuris konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą); 2) darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių. DK nepateikia priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, jų svarba kiekvienu konkrečiu atveju vertintina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą, tenka darbuotojui (ieškovui) (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005). Iš byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad ieškovui 2008 m. spalio mėn. 24-31 d. (6 darbo dienos), 2008 m. lapkričio mėn. 24-28 d. (5 darbo dienos), 2008 m. gruodžio mėn. 1-15 d. (11 darbo dienų), 2009 m. kovo 16 d. (1 darbo diena) įrašytos pravaikštos, už kurias atsakovas neskaičiuoja darbo užmokesčio ieškovui. Atsakovas byloje turėjo pateikti įrodymus, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tačiau įrodymų dėl drausminių nuobaudų skyrimo ir tai, jog ieškovas nurodytomis datomis iš tikrųjų be svarbių priežasčių visą dieną nebuvo darbe, atsakovas byloje nepateikė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepriskaičiavo už nurodytas dienas ieškovui priklausančios darbo užmokesčio dalies, todėl už šias dienas ieškovui turėjo būti priteista 712,54 Lt (23 darbo dienos x 30,98 Lt) darbo užmokesčio.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai jam nepriteisė 2 752,02 Lt kompensacijos už kilnojamąjį darbo pobūdį bei 633,67 Lt kompensacijos už tarnybines komandiruotes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš tarp šalių sudarytos 2006-09-12 darbo sutarties Nr. 48 matyti, kad šalys susitarė, jog kompensacija už kilnojamąjį darbo pobūdį mokama tuo atveju, kai komandiruotės išlaidos nemokamos (t. 1, b. l. 160-162). DK 216 straipsnis numato, kad darbuotojams, kurių darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos. Byloje nustatyta, kad ieškovas darbo metu dažnai buvo siunčiamas į tarnybines komandiruotes užsienyje, ieškovas dažnai darbines funkcijas vykdydavo ne darbo sutartyje sulygtoje darbo vietoje ir už tai darbo sutartyje jam buvo nustatytas kompensacijos už kilnojamąjį darbo pobūdį mokėjimas – po 300 Lt mėnesiui, o nuo 2009-02-01 – po 225 Lt. Kolegijos vertinimu, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nepatvirtina, kad ieškovui buvo išmokėtos nustatyta tvarka apskaičiuotos komandiruotės išlaidos, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja sumokėti sutartimi nustatytą kompensaciją už kilnojamojo darbo pobūdį. Ieškovo paskaičiavimu už 2006 m. neišmokėta kompensacijos dalis yra 394,74 Lt (1200 Lt – 805,26 Lt), už 2007 m. – 300 Lt (neišmokėta už 2007 m. gruodžio mėn.), už 2008 m. – 1 574,35 Lt (3 600 Lt – 2 025,65 Lt), už 2009 m. – 482,93 Lt (2 175 Lt – 1 692,07 Lt). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui darbo sutartyje sulygtos kompensacijos už kilnojamąjį darbo pobūdį, nors ieškovas vykdavo į tarnybines komandiruotes užsienyje, ką patvirtina ir byloje esantys įrodymai – atsakovo įsakymai dėl ieškovo siuntimo į tarnybines komandiruotes (t. 1, b. l. 163-196), 2007-2009 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nepriskaičiuota ir dėl šios priežasties ieškovui neišmokėta trūkstama kompensacijos už kilnojamąjį darbo pobūdį suma sudaro 2 752,02 Lt (394,74 Lt + 300 Lt + 1 574,35 Lt + 482,93 Lt).

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo jam priteisti 3 000 Lt neturtinės žalos dydį. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis CK. Taigi neturtinės žalos dydžio klausimą įstatymų leidėjas perduoda konkrečią bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o DK 250 straipsnis yra blanketinė norma, įpareigojanti neturtinės žalos darbo teisiniuose santykiuose atlyginimo klausimus spręsti vadovaujantis atitinkamomis CK normomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008). Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai asmens teisės pažeidžiamos taip, kad patiriami rūpesčiai, nepatogumai, kitokie neigiami išgyvenimai peržengia įprastai tam tikrose situacijose patiriamų neigiamų išgyvenimų ribas, ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens ir garbės pažeidimo, kiti panašūs padariniai. Dėl to, spręsdamas neturtinės žalos, esant darbo teisiniams santykiams, atlyginimo klausimą, teismas turi apsvarstyti, ar asmens teisės buvo pažeistos tokiomis aplinkybėmis ir taip, kad proporcingumo aspektu būtina taikyti atsakovui turtinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma. Ieškovas kaip neturtinę žalą nurodo aplinkybes, kad atleidus jį iš darbo, patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ir šeimos ateitimi. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal bylos įrodymus negalima daryti išvados apie tai, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą, įvertintiną pinigais, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.), nes jo patirtų neigiamų fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimų nepagrindžia byloje surinkti įrodymai. Kaip matyti, ieškovas, būdamas profesionalūs sportininkas, dirbdamas UAB „Baltaura“ nesiekė jokių darbo rezultatų, darbo laiką naudojo treniruotėms, stovykloms, gaudavo darbo užmokestį ne tik iš atsakovo, bet ir iš Kūno kultūros ir Sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Taigi, byloje esantys įrodymai neįrodo, jog ieškovui buvo padaryta neturtinės žalos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, iš atsakovo ieškovo naudai turėtų būti priteisiamos jo bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Ieškovas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą priteisti jiems iš atsakovo bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, tačiau jis nepateikė įrodymų, apie turėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, todėl tokios išlaidos jam nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Prašymas priteisti papildomas išlaidas dėl informacijos iš Juridinio asmenų registro pateikimo į bylą netenkintinas, nes šios išlaidos nėra būtinos (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 180 str.).

Iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei, žyminis mokestis už turtinio pobūdžio reikalavimus, nuo kurių ieškovė yra atleista. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies keisdamas priimtą sprendimą, ieškovo reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia jo naudai 3 464,56 (2 752,02 Lt + 712,54 Lt), taip pat paliktinas nepakeistas sprendimas dėl 3 356,94 Lt darbo užmokesčio skolos, 99,38 Lt delspinigių, 154,90 Lt piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 2 010 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, todėl nuo bendrai priteistos 9 085,78 Lt sumos priteistina iš atsakovo žyminis mokestis, iš viso – 272,57 Lt valstybės naudai (CPK 93 straipsnis). Kiti turtinio pobūdžio reikalavimai yra atmesti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą iš atsakovo UAB „Baltaura“ ieškovo V. R. naudai darbo užmokesčio skolą padidinti iki 4 069,48 Lt.

Priteisti ieškovui V. R. iš atsakovo UAB „Baltaura“ 2 752,02 Lt kompensaciją (mokesčiai neatskaičiuoti) už kilnojamąjį darbo pobūdį.

Priteisti iš atsakovo UAB „Baltaura“ 272,57 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Irma ČuchrajKolegijos teisėjos Albina PupeikienėAušra Maškevičienė