Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-08-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-244-885/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-11
Bylos Nr.
1S-244-885/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Nuteistasis
R. Š.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-244-885/2022
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š. (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 58-164 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. Š.“ (toliau – ir Nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Švedijos Karalystės Geteborgo m. apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžiu R. Š. nuteistas pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 3 ir 6 straipsnius. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi šis nuosprendis buvo suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) nuostatomis, veika kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nustatyta 8 (aštuonių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi R. Š. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių 18 (aštuoniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės.

2. Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu R. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, R. Š. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir jam paskirta 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta sudedant su iš dalies neatlikta bausme pagal Švedijos Karalystės 2009 m. birželio 17 d. nuosprendį ir R. Š. paskirta galutinė 6 (šešių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3. Bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. lapkričio 4 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 4 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus pusę laisvės atėmimo bausmės – 2020 m. kovo 19 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. birželio 10 d. – 1 (vieni) metai 1 (vienas) mėnuo 25 (dvidešimt penkios) dienos.

4. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2022 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 58-164 nutarė netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarime nurodyta, kad bausmės atlikimo metu yra pastebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys, tam tikro lygmens pastangos įsitraukti į resocializacijos procesą, visgi tam tikri kriminogeniniai poreikiai, apimantys gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis nėra visapusiškai koreguojami socialinės reabilitacijos tikslinių priemonių pagalba. Komisija pabrėžė, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis išlieka labiau orientuotas į pozityvaus užimtumo priemones ir veiklas.

5. Nesutikdamas su Komisijos sprendimu, nuteistasis R. Š. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi jo skundą atmetė bei paliko galioti Komisijos nutarimą.

II. Skundo prašymai ir argumentai

6. Skunde nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį ir užtikrinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

6.1. Teigiama, jog formalūs teismo nutarties motyvai tiesiogiai prieštarauja BK 41 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Nutarime pateiktas Komisijos nuteistojo asmenybės vertinimas sudaro prielaidas diskriminacijai, nes yra siūloma atsižvelgti ne į asmens elgesį, o į subjektyvų to asmens charakterio vertinimą. Kritikuotinas ir Komisijos pateiktas padaryto nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo laipsnio vertinimas, kadangi šias aplinkybes įvertino bausmę paskyręs teismas, o jų vertinimas dar kartą turi būti laikomas baudimu antrą kartą, kas aiškiai prieštarauja teismų praktikai.

6.2. Nuteistasis argumentuoja, kad pirmasis bausmės tikslas buvo pasiektas teismui R. Š. atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės vykdymo metu priimti sprendimai gali paneigti šio tikslo pasiekimą. Skunde pabrėžiama, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo atveju neįgyvendinti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2-4 punktuose. Teismas jam skyrė bausmę atsižvelgdamas į įstatyme esančią galimybę asmeniui būti lygtinai paleistam, todėl revizuoti galiojantį teismo sprendimą nėra jokio pagrindo. Taip pat nurodoma, kad paskyręs teisingą bausmę teismas iš esmės kartu įgyvendina BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą bausmės tikslą ir taip konkrečioje byloje užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

6.3. Cituodamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, nuteistasis teigia, kad teismas be jokio teisinio pagrindo neskyrė dėmesio reabilitacijos pažangai, jo elgesiui ir dominuojantiems jo charakterio bruožams, taip pat teismas neatsižvelgė į resocializacijos ir integracijos svarbą, t. y. kas padėtų lengviau adaptuotis visuomenėje. Teismas privalėjo atkreipti dėmesį, kad nuteistasis pripažįsta savo kaltę, visiškai prisiima atsakomybę ir turi aiškiai suformuotus tikslus ir siekius. Nors teismas skundžiamoje nutartyje atsižvelgė į jo teigiamą charakteristiką, tačiau priėmė priešingą ir nemotyvuotą nutartį.

6.4. Nuteistojo įsitikinimu, teismas savo nutartį grindė ne teisiniais, o psichologiniais motyvais apie pakartotinę vidutinę riziką, kas prieštarauja teisingumo sampratai. Teismo motyvacija neatitinka tikrovės, kadangi Vilniaus pataisos namuose objektyviai nebuvo galimybės dirbti, o nuteistojo darbinė veikla atsispindi nemokamuose darbuose. Teismo argumentai iš esmės yra labai abstraktūs, kadangi visos jo gautos nutartys tarpusavyje yra panašios, taigi galima išvada, kad teismas dirba „konvejeriniu“ principu, t. y. turi jau surašytus šablonus.

6.5. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad laisvėje taikomos probacijos tarnybos resocializacijos ir adaptacijos programos yra žymiai naudingesnės ir aktualesnės, nei tos, kurios yra taikomos pataisos namuose. Nors Komisija nustatė, kad nuteistasis įvykdė visas jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau taip ir nepaaiškino, kokius savo neigiamus bruožus ar savybes jis turi pakeisti tam, kad atitiktų kriterijus lygtinio paleidimo taikymui. Be to, 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija numato galimybę nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, jeigu jis atitinka formalius šio instituto pagrindus.

6.6. Skundžiama nutartis savaime yra nemotyvuota, kadangi teismas nepateikė jokių išdėstytų faktų analizės ar argumentų, o tai yra laikytina baigiamajam teismo aktui keliamo aiškumo reikalavimo pažeidimu. Tai yra neigiamas teismo precedentas, kuris pažeidžia motyvacijos ir teisinio aiškumo reikalavimus bei negali būti paliktas galioti. Iš skundžiamos nutarties visiškai neaišku, kokius dar kriterijus nuteistasis turi atitikti, kad būtų lygtinai paleistas.

6.7. Nuteistojo teigimu, pritaikius lygtinio paleidimo institutą bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas – paleidžiant nuteistąjį lygtinai gerėja jo socialinė aplinka, stiprėja socialinis ryšys ir motyvacija būti laisvėje, gerėja ne tik nuteistojo, tačiau ir valstybės ekonominiai reiškiniai. Lygtinio paleidimo institutas suteikia galimybę pačiam nuteistajam daryti išvadą, kad jis pradeda doro ir sąžiningo piliečio gyvenimą.

6.8. Cituodamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei nacionalinių teismų praktiką, nuteistasis pažymi, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo taikymo klausimas turi būti sprendžiamas įvertinus BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pabrėžia, kad lygtinis paleidimas buvo taikomas ir asmenims, kurie turėjo ne vieną galiojančią nuobaudą, tuo tarpu jis galiojančių nuobaudų šiuo metu neturi. Atsižvelgiant į skunde nurodytą teismų praktiką bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnį, nurodytos nutartys yra teismų precedentai, kurie yra galiojantys, darytina išvada, kad įvykus teismų precedentų kolizijai turi būti taikomas tas precedentas, kuris nuteistajam yra palankesnis.

6.9. Nuteistasis akcentuoja, kad Komisija priėmė neteisėtą ir nemotyvuotą nutarimą, o teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo šį nutarimą patvirtinti. Teismas nepaneigė faktų, kad šiuo atveju egzistuoja formalios lygtinio paleidimo sąlygos bei nenurodė nei vienos aplinkybės, pagrindžiančios teismo išvadą, kad nėra galimybių jo taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Be to, nuteistasis taip pat įsipareigoja vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo R. Š. skundas atmetamas

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba tie, kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kai yra sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bei svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada bei nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tačiau vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai yra svarbus ir materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo yra matyti, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Nuteistasis R. Š. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskiros laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (arba) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.

10. Teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį ir Komisijos nutarimą, įvertinęs pateikto skundo motyvus ir susipažinęs su nuteistojo asmens byla, sprendžia, kad Komisija 2022 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 58-164 pagrįstai ir teisėtai atsisakė R. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi, tinkamai išanalizavęs visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir R. Š. charakterizuojančią medžiagą, priėmė teisingą sprendimą atmesti nuteistojo skundą.

11. Pažymėtina, kad pirminio nuteistojo R. Š. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu, atlikto 2019 m. birželio 17 d. Marijampolės pataisos namuose, taikant „OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė (54 taškų) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išliko 2020 m. gegužės 12 d., 2020 m. gruodžio 9 d., 2021 m. birželio 8 d. ir 2021 m. rugsėjo 7 d., 2021 m. lapkričio 23 d. bei 2022 m. gegužės 20 d. atliktų įvertinimų metu. Taigi pakartotinių nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimų metu jokie reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nebuvo nustatyti, tačiau iš 2022 m. gegužės 20 d. socialinės tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo metu stebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys, taip pat tam tikro lygmens pastangos įsitraukti į resocializacijos procesą, visgi tam tikri kriminogeniniai poreikiai, apimantys gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų sritis, vis dar nėra visapusiškai koreguojami socialinės reabilitacijos tikslinių priemonių pagalba. Kaip yra matyti iš socialinių tyrimų išvadų turinio, R. Š. nusikalstamo elgesio rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurie iš esmės priklauso nuo pačio nuteistojo pasirinkto elgesio modelio pataisos įstaigoje, t. y. nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar yra galima, tačiau nuteistasis nededa maksimalių pastangų tai padaryti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne žemai grupei, yra jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Dėl šių priežasčių aukštesnysis teismas pritaria žemesniojo teismo vertinimui, jog nagrinėjamu atveju nėra abejonių nekeliančio pagrindo manyti, kad R. Š. jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai, taigi nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nėra teisinio pagrindo.

12. Šiame kontekste pabrėžtina, kad R. Š. atveju nustatyti penki apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, kurie būdingi didžiajai daliai nuteistųjų (past. – galimybė gyventi pasirinktoje vietoje ir įsidarbinimo po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinimas, geri tarpusavio ryšiai su artimaisiais, pastangos apgalvoti savo veiksmų pasekmes ir kryptinai siekti užsibrėžtų tikslų bei turimas išsilavinimas bei specialybė), kurie negali atsverti dviejų statinių bei septynių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo R. Š. nusikalstamą elgesį lemiantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su oficialios darbinės patirties stygiumi, lėšų valdymo sunkumais, nepakankamu savo veiksmų pasekmių įvertinimu bei turimu požiūriu į nusikalstamumą ir visuomenę, todėl nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog R. Š., būdamas laisvėje, ateityje pakartotinai nenusikals ir laikysis įstatymų.

13. Teismo vertinimu, nuteistojo R. Š. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu gali formaliai rodyti jo siekį keistis teigiama linkme – nuo 2016 m. gruodžio 23 d. jis buvo skatintas 8 kartus, laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 2019 m. birželio 22 d. įgijo II lygio staliaus kvalifikaciją, 2020-2021 m. mokėsi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje ir įgijo siuvėjo specialybę, atlieka gerbūvio darbus, taip pat vykdė 2017 m. lapkričio 6 d. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors šios aplinkybės iš esmės gali rodyti teigiamą laisvės atėmimo bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jos susijusios su kiekvieno nuteistojo asmens pareiga tinkamai atlikti jam nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, teismo vertinimu, jos nėra pakankamos siekiant konstatuoti, kad R. Š. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri nekeltų abejonių, kad jis nebus ateityje pavojingas visuomenei.

14. Nors nuteistasis skunde teigia, kad pritaikius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas, aukštesnysis teismas šiuos nuteistojo argumentus laiko subjektyvia jo nuomone. Vien tai, kad lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos jo gyvenimas pagerės ir stiprės motyvacija išlikti laisvėje, nepateisina savaiminio aptariamo instituto taikymo, nekreipiant dėmesio į šio klausimo sprendimui reikšmingų duomenų visumą. Taip pat pabrėžtina, kad praeityje R. Š. buvo pažeidęs taikyto lygtinio paleidimo sąlygas – lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu įvykdė naują nusikalstamą veiką, kas lemia itin atidų ir kritišką lygtinio paleidimo taikymo klausimo vertinimą nagrinėjamu atveju. 2022 m. gegužės 20 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo praeities nusikalstamumas buvo sietinas su finansinio atlygio motyvacija, geri santykiai su artimaisiais praeityje neapsaugojo nuo nusikalstamo elgesio, komunikacija su nusikalstamą patirtį turinčiais asmenimis taip pat gali būti siejama su R. Š. nusikalstamumu, be to nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumai nebuvo pakankami bei sąlygojo analogiškos nusikalstamos veikos atlikimo faktą. Teismo vertinimu, šios išvados tik pagrindžia manymą, kad nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės nėra pakankami nekvestionuotinai išvadai, kad nuteistasis ateityje pakartotinai nenusikals. Anksčiau paminėtų aplinkybių visuma iš esmės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad nagrinėjamu atveju R. Š. nėra padaręs akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.

15. Nuteistojo teigimu, vien tai, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu jam buvo paskirta bausmė, savaime reiškia, jog yra įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Su šiuo teiginiu neįmanoma sutikti, kadangi vien bausmės paskyrimas nuosprendyje, neužtikrinus tinkamo bei rezultatyvaus jos vykdymo, savaime neužtikrins minėtų tikslų pasiekimo. Vien tai, kad aptariamu atveju R. Š. nėra lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, nereiškia, kad tokį sprendimą priėmę subjektai kažkokiu būdu revizuoja nuteistojo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą ar, kad atkreipiant dėmesį į nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumą, jis baudžiamas antrą kartą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamoje nutartyje ši aplinkybė yra vertinama visų kitų nagrinėjamam klausimui reikšmingų duomenų visumoje ir tai leidžia daryti išvadas dėl nuteistojo asmenybės. Jokiais objektyviais duomenimis neparemti nuteistojo samprotavimai bei subjektyvi nuomonė nėra pagrindas laikyti, kad apylinkės teismas pažeidė įstatymų nuostatas ar priėmė nepagrįstą, neteisingą ir neteisėtą sprendimą aptariamu klausimu.

16. Skunde Vilniaus apygardos teismui nuteistasis R. Š. pabrėžia, kad teismo motyvai yra neatitinkantys tikrovės, kadangi pataisos įstaigoje jis neturėjo objektyvios galimybės dirbti, nes pataisos namuose nėra gamybinės zonos, taigi nėra ir galimybės dirbti. Teismo vertinimu, tokie nuteistojo teiginiai yra nepagrįsti. Vien tai, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu galimai nebuvo galimybės nuteistajam užsiimti jam priimtiniausia darbine veikla, neleidžia teigti, kad jis neturėjo objektyvios galimybės dirbti pataisos įstaigoje ir galėjo atlikti tik nemokamus darbus. Taip pat pabrėžiama, kad nuteistasis turi teisę ir pats reikšti iniciatyvą dėl darbo pataisos įstaigoje, tačiau nors nuteistasis buvo skatinamas įsidarbinti pataisos įstaigoje, oficialaus prašymo pataisos įstaigos administracijai jis nepateikė.

17. Skunde nuteistasis teigia, jog 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcijoje numatyta reali galimybė taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, jeigu jis atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Sutikti su šiais nuteistojo argumentais nėra jokio pagrindo, kadangi 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1818 84 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, jog BVK 157 straipsnio 1 dalies išdėstymas yra pakeičiamas į: „Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymu ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, tik formalus lygtinio paleidimo instituto taikymui keliamų reikalavimų atitikimas nėra laikomas imperatyvu visais atvejais automatiškai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Dėl to nuteistojo skunde pateikti motyvai yra atmetami kaip nepagrįsti.

18. Skunde nuteistasis pabrėžia ir tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė teismų praktika ir panašiose bylose priimtais sprendimais, t. y. nekreipė dėmesio į teismų precedentų privalomumą. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad vien tai, jog teismas priėmė priešingą nuteistojo lūkesčiams sprendimą nereiškia, kad priimta nutartis yra neteisinga, nepagrįsta arba prieštarauja teismų praktikai. Pritartina pirmosios instancijos teismo priimtai išvadai, jog kiekvienas lygtinio paleidimo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas, spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių.

19. Taip pat skunde teigiama, kad teismas nepakankamai gilinosi į jo skundo motyvus, o ankstesnės nutartys dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo tarpusavyje yra panašios ir abstrakčios, kas yra pakankama manyti, kad teismas savaime nevertina nuteistojo argumentų. Teismas neturi jokio pagrindo sutikti su šiais nuteistojo teiginiais. Pabrėžtina, kad nuteistasis R. Š. Komisijai yra pristatomas ne pirmą kartą, o jo skundus nagrinėjantys teismai iš esmės vertina to paties asmens elgesį charakterizuojančią medžiagą, taigi natūralu, kad teismų motyvai tarpusavyje gali būti panašūs. Tačiau tai savaime nereiškia, kad į nuteistojo skundo turinį nėra gilinamasi ir jame esantys argumentai nėra kiekvienu atveju analizuojami turimų duomenų visumoje. Vien tai, kad teismo galutiniai sprendimai yra tapatūs, t. y. nuspręsta netaikyti R. Š. lygtinio paleidimo instituto, nėra pagrindas teigti, kad jie yra nepagrįsti, nemotyvuoti ar kaip kitaip neteisingi.

20. Apibendrinant pažymima, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punktuose numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias bei nepalankias aplinkybes, priima sprendimą. Šiuo atveju aukštesnysis teismas visapusiškai pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau pabrėžiama, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad jis pateisins teismo išreikštą pasitikėjimą, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Bartkus