- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-1592-479/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01265-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- N. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. P. ir atsakovo N. P. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013-06-12 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui N. P. dėl tėvystės nustatymo, vaikų pavardės pakeitimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
ieškovė R. P. 2012-08-31 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui N. P. dėl tėvystės nustatymo, vaikų pavardės pakeitimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino 2003 m., bendravimas tęsėsi iki 2008 m. spalio mėnesio, kuomet atsakovas pakvietė ieškovę atvykti į Angliją. Ten atsakovas dirbo. Grįžusi iš kelionės ieškovė sužinojo, kad ji yra nėščia. Ieškovė nutarė gimdyti vaikus ir (duomenys neskelbtini) gimė ieškovės bei atsakovo vaikai A. P. ir M. P.. Šalys buvo susitarusios, jog atsakovas mokės kas mėnesį po 1 500 Lt vaikams išlaikyti. Atsakovas vaikus aplankė tik 2011-02-19 ir tada atsakovas prašė sumažinti vaikų išlaikymą iki 1 000 Lt kas mėnesį dėl jam iškilusių finansinių sunkumų. Pagerėjus atsakovo pajamoms jis pažadėjo vykdyti ankstesnį įsipareigojimą ir mokėti vaikams po 1 500 Lt. Atsakovas lėšas vaikams išlaikyti pradėjo mokėti nuo 2011 metų kovo mėnesio, pervesdamas jas į ieškovės sąskaitą banke. Nors atsakovas atliko veiksmus, patvirtinančius tėvystę, tačiau jis nesutiko pripažinti tėvystės laisva valia, nesutiko vaikams suteikti jų tėvo pavardę. Dėl to vaikai šiuo metu turi ieškovės pavardę. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos turtinė padėtis yra sunki, ieškovė registruota darbo biržoje, nedarbo draudimo išmoka sudarė 650 Lt per mėnesį, iš Rietavo savivaldybės gavo po 52 Lt už kiekvieną nepilnametį vaiką, kitų pajamų ieškovė neturėjo. Be to, ieškovė išlaikė kitus du vaikus: T. P., kuris mokosi Šiaulių universitete, ir M. P., besimokantį gimnazijoje. Kadangi atsakovas išlaikymą vaikams pradėjo teikti nuo 2011 metų kovo mėnesio, atsakovui susidarė išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2009-08-08 iki 2011-03-29, iš viso 38 000 Lt, skaičiuojant po 1 000 Lt vaikui kas mėnesį. Ieškovės ir atsakovo vaikai gyvena su ieškove, ieškovė rūpinasi vaikų auklėjimu, jų gyvenimo sąlygomis, atsakovas vaikus aplankė tik vieną kartą ir nesiekia toliau su jais bendrauti bei dalyvauti vaikų gyvenime. Ieškovė prašė teismo nustatyti, kad atsakovas N. P. yra vaikų M. ir A., gimusių 2009-06-19, tėvas, suteikti vaikams tėvo pavardę, priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis po 1 000 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, paskiriant ieškovę uzufrukto teise tvarkyti šias lėšas, priteisti iš atsakovo 38 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-08-08 iki 2011-03-29, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2013-06-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė, kad atsakovas N. P. yra vaikų A. ir M. tėvas, suteikė vaikams atsakovo pavardę, nustatė vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo vaikų išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį kiekvienam nuo 2012-08-31 iki vaikų pilnametystės, priteisė iš atsakovo 19 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą, paskyrė ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja, priteisė iš atsakovo 862 Lt žyminio mokesčio valstybei ir 3 305,65 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei, o kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad atlikus ekspertizę buvo patvirtinta, jog atsakovas yra vaikų tėvas, nesant ginčo teismas vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Teismas konstatavo, kad tikslinga vaikams suteikti atsakovo pavardę, nes biologinio tėvo pavardės suteikimas vaikams atitiks jų teisėtus interesus. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgė į tai, kad ieškovė nedirbo, išlaiko dar du vaikus, turi butą ir du žemės sklypus, o atsakovo pajamos yra didesnės. Teismas nurodė, kad atsakovas, būdamas vaikų tėvu, pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaiką vykdė nereguliariai, atsakovas tik nuo 2011-03-29 teikė išlaikymą, mokėdamas periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Dėl to teismas konstatavo, kad iki tol vaikų poreikiai nebuvo didesni nei jiems patenkinti lėšų skyrė atsakovas, ir įvertinęs šią aplinkybę priteisė iš atsakovo 19 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-08-08 iki 2011-03-29.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. P. prašė pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-06-12 sprendimo dalį, kurią ieškinys atmestas, padidinti priteistą sumą vaikų išlaikymui iki 1 000 Lt kiekvienam ir padidinti priteistą išlaikymo įsiskolinimą iki 38 000 Lt. Ieškovė nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su vaikų išlaikymui reikalinga suma. Teismas į atsakovo mokėtinus mokesčius įskaičiavo mokėtiną 7 699,74 svarų sumą, dėl to buvo nepagrįstai sumažintos atsakovo realiai gaunamos pajamos, kurios yra ne 12 000 Lt, o 19 000 Lt. Teismas negalėjo remtis atsakovo pateikta nekilnojamojo turto dovanojimo dukrai sutartimi kaip įrodančia atsakovo turtinės padėties pablogėjimą. Teismas, nustatydamas vaikų poreikius, neįvertino vaikams būtinų išlaidų. Teismas neatsižvelgė, jog dėl vaikų dažnų susirgimų ieškovė negali dirbti pagal darbo sutartį ir ji negali teikti vaikams reikiamo išlaikymo. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad vaikams augant jų poreikiai nuolat didėja ir teismo priteista suma yra per maža. Teismas nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimo sumą nustatė tik 19 000 Lt, nes vaikų poreikių patenkinimui reikėjo didesnės sumos nei 500 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui.
Atsakovas N. P. pateikė apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo sprendimo ir prašė panaikinti sprendimo dalis, kuriomis vaikams suteikta atsakovo pavardė bei priteistas išlaikymo įsiskolinimas, šias ieškinio dalis atmesti, sumažinti priteistą išlaikymą vaikams nuo 800 Lt iki 500 Lt kiekvienam vaikui bei panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimo. Atsakovas nurodė, kad teismas priteisė per didelę išlaikymo sumą, nes neįvertino aplinkybės, jog jis išlaiko savo dukrą ir nedirbančią sutuoktinę, teismas nepagrįstai vaikų išlaikymo pareigą nustatė tik atsakovui. Teismas neįvertino aplinkybės, kad būsto nuomai atsakovas išleidžia apie 4 000 Lt kas mėnesį ir šių išlaidų teismas neįskaičiavo į būtinas atsakovo išlaidas. Atsakovas nurodė ir tai, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį. Atsakovas nurodė, jog ieškovė iki ieškinio pareiškimo nereikalavo suteikti vaikams atsakovo pavardę, tik reikalavo sumokėti išlaikymą. Kadangi vaikai nuo gimimo turėjo ieškovės pavardę, gyvena su ieškove, todėl nėra tikslinga pakeisti dabartines vaikų pavardes. Atsakovas nesutiko su teismo priteista išlaikymo įsiskolinimo suma, nes atsakovas visą laiką teikė vaikams išlaikymą. Teismas neįvertino aplinkybės, jog priteistas išlaikymo įsiskolinimas atsakovui sukels neigiamas pasekmes, dėl tokio įsiskolinimo priteisimo nukentės kitų atsakovo šeimos narių teisėti interesai gauti išlaikymą iš atsakovo. Atsakovas skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas, nes DNR ekspertizė buvo atliekama abiejų šalių susitarimu, teismas ieškovei priteisė per dideles išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovė R. P. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas N. P. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo prašė apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti jo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės R. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė gaunamų pajamų dydį neįvertindamas atsakovui sugrąžintų mokestinių įmokų dydžio. Su šia apeliacinio skundo nuostata sutikti negalima. Byloje pateiktoje pažymoje (b. l. 83, t. 1) yra nurodyta, kad atsakovas 7 699 svarų mokesčių yra sumokėjęs 2011- 2012 metais. Taigi 7 699 svarų suma patvirtina atsakovo pajamų sumažėjimą. Būtina įvertinti ir tai, kad mokesčių grąžinimas nėra vykdomas periodinėmis išmokomis, tačiau mokesčiai yra grąžinami vienkartinėmis išmokomis ir už praėjusį laikotarpį. Byloje pateiktoje pažymoje nurodyta, kad atsakovui įvykdytas mokesčių grąžinimas 2013-01-31 už ankstesnį mokestinį laikotarpį, tai yra 2011- 2012 metus. Būtina įvertinti ir tai, kad sprendimą dėl mokesčių grąžinimo priima kompetentingos valstybinės institucijos ir atsakovas gali tik prognozuoti mokesčių grąžinimo procedūros atlikimą ir dalies išlaidų grąžinimą. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi neginčijamais faktais, tai yra atsakovo sumokėtų mokesčių dydžiu, teismas teisingai atsižvelgė į atsakovo sumokamų mokesčių dydį ir nepažeidė įstatymo reikalavimų įvertindamas atsakovo galimybę sumokėti išlaikymą vaikams iš atsakovo gaunamų lėšų.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad teismas negalėjo vadovautis atsakovo pateikta nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi kaip aplinkybe, patvirtinančia atsakovo turtinės padėties pablogėjimą. Ši apeliacinio skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Atsakovas nekilnojamąjį turtą savo dukrai M. P. perleido 2011-02-17 dovanojimo sutartimi (b. l. 175, t. 1), tai yra iki ieškovės R. P. ieškinio pareiškimo teisme. Tai patvirtina, kad atsakovas, nesant atsakovui pritaikytų turtinių apribojimų, teisėtai perleido turtą savo dukrai. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad atsakovas 2012-03-23 deklaravo išvykimą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę (b. l. 23, t. 1). Taigi atsakovas, išvykdamas iš Lietuvos, turėjo teisėtą tikslą nepalikti Lietuvoje nekilnojamojo turto, kuriam reikia nuolatinės priežiūros. Perleidus turtą atsakovo dukrai, situacija pasikeitė, šio turto išlaikymu bei priežiūra turi teisę pasirūpinti Lietuvoje gyvenantys artimieji, tai yra ir atsakovo bei jo žmonos giminaičiai. Nekilnojamojo turto perdavimas vaikui gali turėti teigiamos įtakos atsakovo dukrai sugrįžti į Lietuvą, kur atsakovo dukra yra gimusi ir praleido dalį vaikystės. Dėl to nekilnojamojo turto perleidimo dukrai teismas pagrįstai neįvertino kaip atsakovo nesąžiningo elgesio siekiant išvengti išlaikymo mokėjimo ieškovės ir atsakovo vaikams.
Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė ir tai, kad teismas neatsižvelgė į svarbias bylos aplinkybes, tai yra jog vaikams augant jų poreikiai nuolat didėja, vaikams būtini atskiri baldai, ieškovės pajamos nėra didelės ir teismo priteistas išlaikymas yra per mažas. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Bylos medžiaga patvirtina tai, kad vaikai yra gimę 2009 metais, tačiau ieškovė į teismą dėl tėvystės nustatymo bei išlaikymo priteisimo kreipėsi tik 2012 metais. Nors atsakovas teikė išlaikymą iki kreipimosi į teismą nereguliariai, tačiau ši aplinkybė taip pat nebuvo priežastimi ieškovei nedelsiant po vaikų gimimo kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl vaikams reikalingų ir nemažas lėšas kainuojančių baldų, išaugusių vaikų poreikių nėra pagrįstos. Teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad vaikai yra gabūs, tačiau šiuo metu vaikų lavinimui, jų turimų gabumų ugdymui papildomos lėšos nėra būtinos, vaikai dar yra per maži lankyti papildomus užsiėmimus. Taigi didesnio išlaikymo poreikis ieškovės nebuvo įrodytas (LR CPK 178 str.). Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovė buvo atleista iš darbo 2012-06-19 pagal LR DK 127 str., tai yra jos pačios prašymu. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovės nurodyto išlaikymo suma yra per didelė.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai priteisė 19 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo sumą, nes vaikų poreikiams patenkinti reikėjo didesnės sumos nei 500 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. LR CPK 177 str. yra nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, patvirtinantys įrodinėtinas byloje aplinkybes. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė aplinkybes, kurias taip pat galima pripažinti įrodymais civilinėje byloje. Taigi ieškovė apeliaciniame skunde pripažino, jog ji nedrįso kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo vaikams nuo pat vaikų gimimo, nes ieškovė jautėsi morališkai sužlugdyta ir tikėjosi, jog atsakovas laisva valia pradės teikti išlaikymą. Ieškovė pripažįsta, kad ji su atsakovu bendravo ir po vaikų gimimo, atsakovas ieškovę bei vaikus aplankė 2011-02-19. Akivaizdu ir tai, kad atsakovas išlaikymą pradėjo teikti laisva valia nuo 2011 metų kovo mėnesio ir vaikams mokėjo po 1 000 Lt per mėnesį. Ieškovė ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pateikė teismui tik 2012-08-31. Visos šios aplinkybės patvirtina tai, kad ieškovė gimus vaikams nebuvo morališkai sužlugdyta, ieškovė bendravo su atsakovu, iki kreipimosi į teismą ieškovės ir atsakovo vaikams atsakovas laisva valia teikė išlaikymą. Ieškovės kreipimasis į teismą praėjus ilgam laikotarpiui po vaikų gimimo taip pat patvirtina, kad ieškovė pripažino pakankamu nuo 2011 metų kovo atsakovo teikiamą išlaikymą po 1 000 Lt per mėnesį abiem vaikams. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad teismas pagrįstai nepriteisė didesnio išlaikymo, nei jis buvo teikiamas iki ieškovės kreipimosi į teismą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų neatitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, netinkamą įstatymo taikymą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.
Atsakovo N. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas priteisė per didelį išlaikymą vaikams, nes teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas išlaiko savo dukrą ir nedirbančią sutuoktinę, teismas neatsižvelgė į tai, kad būsto nuomai atsakovas išleidžia apie 4 000 Lt kas mėnesį ir šių išlaidų teismas neįskaičiavo į būtinas atsakovo išlaidas. Atsakovas nurodė ir tai, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį. Su šiomis apeliacinio skundo nuostatomis galima iš dalies sutikti. LR CK 3. 192 str. yra nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Taigi ta aplinkybė, jog atsakovo pajamos yra didesnės, nenustato besąlygiškos atsakovo pareigos teikti didesnį išlaikymą. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-534/2013). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė iki kreipimosi į teismą ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį gavo iš atsakovo 1 000 Lt dydžio išlaikymą vaikams ir šį išlaikymą pripažino pakankamu vaikų poreikiams patenkinti. Galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė aplinkybių dėl atsakovo teikiamo išlaikymo esminio padidinimo, tai yra nenustatytas brangesnio ar ilgesnio vaikų gydymo išlaidų būtinumas, vaikams dėl jų amžiaus nėra reikalingos didesnes lėšos jų gabumams ugdyti, juos lavinti. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas gyvena užsienio valstybėje, jo išlaidos gyvenamojo būsto nuomai, turto išlaikymui yra didesnės, atsakovas turi nepilnametę dukrą Mariją, visos šios aplinkybės patvirtina atsakovo nuostatą, jog atsakovo iki ieškinio pareiškimo teikto išlaikymo dydis neturi iš esmės skirtis nuo teismo priteisiamo išlaikymo dydžio. Būtina įvertinti ir tai, jog ieškovė ieškinyje pripažino, jog šalių susitikimo metu 2011-02-19 atsakovas nurodė apie finansinius sunkumus ir negalėjimą mokėti didesnį išlaikymą vaikams, ieškovė su šiomis atsakovo nuostatomis sutiko ir ieškovė iki 2012-08-31, tai yra iki ieškinio pareiškimo teisme, didesnio išlaikymo iš atsakovo nereikalavo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas turėtų mokėti panašaus dydžio išlaikymą palyginti su tuo, kuris buvo teikiamas iki ieškinio pareiškimo, ir pirmosios instancijos teismo nustatyta išlaikymo suma vienam vaikui mažintina iki 600 Lt per mėnesį.
Atsakovas skunde nurodė, jog ieškovė iki ieškinio pareiškimo nereikalavo suteikti vaikams atsakovo pavardę, o tik reikalavo mokėti išlaikymą, vaikų pavardžių pakeitimas nėra tikslingas. Su šia apeliacinio skundo nuostata taip pat galima sutikti. Kadangi LR CK 3. 167 str. nenurodyti pavardės pakeitimo kriterijai, teismas, spręsdamas dėl vaikų pavardės pakeitimo, turi vadovautis LR CK 1.5 str. 3 d. nustatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad vaikų pavardė pakeičiama siekiant išsaugoti su vaikų šeima susijusius ryšius. Sprendžiant dėl vaikų pavardės būtina atsižvelgti į tai, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog vaikai gimė ne šalių santuokoje, atsakovas turi kitą šeimą. Taigi vaikų pavardės pakeitimas nenulems nei ieškovės, nei atsakovo šeimos ryšių pagerėjimo.
Be to, LR Konstitucijos 38 str. yra nustatyta, kad valstybė saugo ir globoja šeimą. Šis pagrindinio įstatymo reikalavimas yra svarbus nagrinėjamai bylai. Kaip atsakovas nurodė savo skunde, vaikų pavardės pakeitimas turės neigiamos įtakos atsakovo šeimai, vaikų pavardės pakeitimas gali nulemti atsakovo šeimos iširimą. Taigi atsakovo nuostatos išsaugoti jo šeimą yra teisėtos ir teismo turi būti įvertintos. Akivaizdu ir tai, kad atsakovui gyvenant užsienio valstybėje, atsakovui esant santuokoje ir turint santuokoje gimusį vaiką, ieškovės ir atsakovo vaikų pavardės pakeitimas neturi didesnės įtakos vaikų individualumui ir vaikų pavardės pakeitimas neatitiktų protingumo kriterijaus.
Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovas buvo vaikus aplankęs tik vieną kartą ir neketina su vaikais bendrauti ateityje. Taigi tarp atsakovo ir vaikų nėra jokio ryšio, kurį reikėtų išsaugoti, patvirtinti ir kuris turėtų teigiamą įtaką vaikams ateityje. Atsižvelgtina ir į tai, kad šiuo metu vaikai turi jų motinos pavardę ir tai patvirtina vaikų individualumą. Be to, ieškovė turi dar du vyresnius vaikus, kurie taip pat turi ieškovės pavardę. Taigi skirtingų pavardžių suteikimas ieškovės vaikams nulemtų neigiamas pasekmes visų ieškovės vaikų bendravimui, pašaliniams asmenims būtų patvirtinama skirtinga ieškovės vaikų tėvystė ir tai gali turėti neigiamos įtakos ieškovės vaikams bendraujant su kitais asmenimis. Ieškovės šeimos vientisumo išsaugojimas patvirtintų teisingumo principo taikymą nurodytoje byloje, o vaikų pavardės pakeitimas neatitiktų įstatymo reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad vaikų pavardė pakeista nepagrįstai (LR CPK 178 str.).
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, nes ieškovė turėjo teisę kreiptis dėl išlaikymo priteisimo nuo vaikų gimimo momento, tokios išlaikymo skolos priteisimas neigiamai atsilieptų atsakovo šeimos interesams. Ši apeliacinio skundo nuostata nėra pagrįsta. LR CK 3. 200 str. yra nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi ta aplinkybė, kad ieškovė nesikreipė į teismą dėl išlaikymo priteisimo nuo vaikų gimimo, nepašalina ieškovės teisės reikalauti išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus iki ieškinio pareiškimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog išlaikymą vaikams iki 2011 metų kovo mėnesio teikė tik ieškovė, išlaikymas vaikams buvo būtinas ir atsakovas pareigos išlaikyti vaikus nevykdė be teisėto pagrindo. Atsakovo atsakomybės nepašalina aplinkybė, kad išlaikymo įsiskolinimo suma yra didelė, nes įstatymas nenumato galimybės atleisti asmenį nuo pareigos sumokėti išlaikymo įsiskolinimą. Taigi išlaikymo įsiskolinimas teismo priteistas pagrįstai.
Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 3 305,65 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Su šia skundo nuostata galima iš dalies sutikti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 905,65 Lt išlaidų tėvystės nustatymo ekspertizės išlaidoms atlyginti, nes šias išlaidas nulėmė nepagrįstas atsakovo reikalavimas atlikti ekspertizę. Atsakovas iki ieškinio pareiškimo teikė išlaikymą vaikams, tai yra pripažino tėvystę, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas sutiko su ekspertizės atlikimu tėvystei nustatyti. Taigi šias išlaidas nulėmė atsakovo sutikimas dėl ekspertizės paskyrimo, ekspertizės išvados patvirtino ieškovės nuostatas dėl to, jog atsakovas yra ieškovės ir atsakovo vaikų tėvas, todėl teismas pagrįstai ekspertizės atlikimo išlaidas pripažino būtinomis ir teisėtai jas priteisė iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, tai yra priteista ½ dalis ieškovės reikalauto išlaikymo įsiskolinimo, netenkinamas ieškovės reikalavimas dėl vaikų pavardės pakeitimo, išlaikymas vaikams priteisiama iš esmės ½ dalis ieškovės ieškinyje nurodyto išlaikymo dydžio, visa tai patvirtina, kad tenkinama iš esmės ½ dalis ieškovės reikalavimų. Taigi šalims sumokėjus panašaus dydžio lėšas atstovavimo išlaidoms atlyginti, tikslinga atstovavimo išlaidų, sumokėtų žyminių mokesčių iš šalių nepriteisti (LR CPK 98 str.).
Įvertinęs atsakovo apeliacinio skundo motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (LR CPK 326 str. 3 p.).
Teismas atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 862 Lt žyminio mokesčio valstybei, tačiau įvertinus sumažintą išlaikymo sumą iki 600 Lt kiekvienam vaikui, 19 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą, valstybei sumokėtina mokesčio suma sudaro 1 002 Lt (432 Lt + 570 Lt = 1 002 Lt). Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo sumokėtiną žyminį mokestį nustatė klaidingai. Taigi iš atsakovo priteistina įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio suma (LR CPK 80, 85, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-06-12 sprendimo dalį dėl pavardės „P.“ suteikimo A. P. ir M. P. bei šią ieškinio dalį atmesti.
Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-06-12 sprendimo dalį dėl priteisimo iš atsakovo N. P. išlaikymo vaikams A. P. ir M. P. po 800 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2012-08-31 ir išlaikymo dydį nuo 800 Lt sumažinti iki 600 Lt kiekvienam vaikui.
Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-06-12 sprendimo dalį dėl 862 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo N. P. valstybei ir žyminį mokestį nuo 862 Lt padidinti iki 1 002 Lt, iš atsakovo N. P. priteistas ieškovei R. P. bylinėjimosi išlaidas nuo 3 305,65 Lt sumažinti iki 905,65 Lt.
Kitas Plungės rajono apylinkės teismo 2013-06-12 sprendimo dalis palikti nepakeistas.