Kauno apygardos teismo sprendimas

2021-05-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-296-397/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2021-05-20
Bylos Nr.
AN2-296-397/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00218-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Gytis Večerskas (pirm.)
Pažeidėjas
E. T.
Institucija
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-296-397/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00218-2021-8Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
Kaunoapygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. nutarties jo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. T. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. (toliau – Institucija) 2021 m. sausio 4 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje už tai, kad jis 2020 m. sausio 16 d. 14.08 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, tarp vietos, kuri yra numatyta šeimų automobilių statymui ir vietos, kuri yra numatyta neįgalių vairuotojų automobilių statymui, užimdamas dalį neįgaliųjų vairuotojų automobilių statymui skirtos vietos, pastatė automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais veiksmai E. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.10 ir 152 punktų reikalavimus ir už tai jam paskirta 30 eurų bauda.

Šalies argumentai

2. E. T. nesutikdamas su Institucijos 2021 m. sausio 4 d. nutarimu skundu prašė Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 23 d. nutartimi skundą atmetė ir paliko galioti Institucijos nutarimą.

3. Apeliaciniu skundu E. T. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį, Institucijos 2021 m. sausio 4 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kelių eismo taisyklių 153 punkte, kaip ir Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte imperatyviai nenurodoma, kad transporto priemonė negali kirsti siaurų ištisinių horizontaliojo ženklinimo linijų, bet priešingai, leidžia jas kirsti stovėjimo vietoje viršijant automobilio gabaritams šių linijų ribas. E. T. automobilio ratas buvo tik užvažiavęs ant siauros horizontaliojo ženklinimo linijos, bet jos nekirto. Siaurą horizontaliojo ženklinimo liniją kirto tik automobilio kėbulas dėl savo gabaritų ir tai labai minimaliai, tai yra maksimaliai centimetrą ar kelis. Automobilis buvo pastatytas tvarkingai, tai yra tiesiai per siaurų horizontaliojo ženklinimo linijų centrą, ne kažkaip atmestinai ar chuliganiškai. Vieta, kurioje E. T. pastatė automobilį, neišsiskyrė iš daugumos šio prekybos centro automobilių stovėjimo vietų, kurios įprastai būna pažymėtos tik siauromis horizontaliojo ženklinimo linijomis. Didžioji dauguma šios aikštės automobilių stovėjimo vietų, kurios, kaip ir vieta, kurioje buvo paliktas automobilis, nepažymėtos atitinkamais ženklais „P“, o stovėjimo vietą nurodo tik siauromis baltomis ištisinėmis juostomis. Kelių eismo taisyklėse taip pat nenurodyta, kad stovėjimo vieta turi būti nurodyta „P“ ženklu. Taip pat vieta, kurioje E. T. pastatė automobilį, nepažymėta jokiais išskirtiniais ženklais ar ženklinimu, kuris nurodytų draudimą toje vietoje statyti automobilį. Kelių eismo taisyklių 1.4 bei 1.27 punktai nurodo, kad draudžiamos sustoti vietos žymimos siauromis geltonomis linijomis. Skundo autorius pažymi, jog dėl šių priežasčių jis savo viduje (psichiniame santykyje) buvo giliai įsitikinęs, kad šis siauromis baltomis ištisinėmis juostomis pažymėtas stačiakampis nurodo automobilio parkavimo vietą. Jei būtų tuo neįsitikinęs, būtų automobilį pastatęs šalia, kadangi prie pat buvo daug laisvų, nurodančių automobilio stovėjimo vietą siauromis baltomis ištisinėmis juostomis.

3.2. Skundo autorius pažymi, kad skundžiama teismo nutartis prieštarauja teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas pabrėžė, kad kelio ženklai ir jų ženklinimas turi būti pakankamai aiškūs vairuotojams, kad jie galėtų greitai, akimirksniu suprasti draudžiamo ir leistino elgesio ribas. Jokiais kitais požymiais, ši vieta daugiau neišsiskyrė nuo bendrinės daugumos prekybos centro automobilių parkavimo vietų. Dėl šių priežasčių apdairiam, atidžiam žmogui nėra galimybių suvokti, dėl kokių priežasčių būtent šioje vietoje negalima statyti automobilio ir šį suvokimą, apskaičiavimus statant automobilį, įvardyti kaip lengvabūdiškus neteisinga. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pasisakoma, kad bet kokios valstybės institucijos padarytos klaidos riziką turi prisiimti pati valstybė ir kad tokios klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita (pvz., 2014 m. spalio 21 d. sprendimas byloje D. K. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34911/06; 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41248/06; 2008 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Xheraj prieš Albaniją, peticijos Nr. 37959/02). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat formuoja praktiką, pagal kurią administracinė atsakomybė neturi būti taikoma asmeniui, kuris sąžiningai stengėsi išvengti neteisėto elgesio, tačiau nenuoseklų teisinį reguliavimą suprato kitaip nei atskiras valstybės institucijos pareigūnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-44-976/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-35-788/2017).

3.3. Skundo autorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog akivaizdžiai į šią parkavimo vietą neužvažiuodamas ant linijų netilptų nei vienas standartinio pločio automobilis. Tačiau E. T. pažymi, jog nemaža dalis automobilių, pavyzdžiui, Opel Corsa, Suzuki Swift, Ford Fiesta, šioje vietoje tilptų neužvažiuodami ant linijų, kadangi gerokai didelis E. T. automobilis tik kelis centimetrus buvo užvažiavęs ant linijos ir tai ant vieno jos krašto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

E. T. apeliacinis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje E. T. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir palikdamas galioti Institucijos jam priimtą nutarimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis, teismų praktika ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimą E. T. veikoje.

8. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Kelių eismo taisyklių 150.10 punkte numatyta, kad draudžiama sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdytų kitam asmeniui įvažiuoti į stovėjimo vietą. Taip pat Kelių eismo taisyklių 152 punkte nurodyta, kad greta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtų transporto priemonių savąją transporto priemonę vairuotojas privalo pastatyti taip, kad netrukdytų įlipti (išlipti) neįgaliesiems.

9. Nagrinėjamu atveju matyti, kad E. T. automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė tarp dviejų stovėjimo vietų – skirtų neįgaliesiems ir šeimoms. Nors E. T. nurodo, kad jis manė, jog tai yra stovėjimo vieta, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad ši vieta yra žymiai siauresnė nei įprasta parkavimo vieta, be to, greta esančios stovėjimo vietos yra aiškiai pažymėtos atitinkamais ženklais „P“ su papildomomis lentelėmis, kuriose pavaizduoti neįgaliojo ir šeimos simboliai. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas pastatė savo automobilį ne parkavimui skirtoje vietoje, bet vietoje, kuri yra skirta neįgaliam asmeniui įlipti ir išlipti iš automobilio, tą darant patogiai. Nors E. T. nurodo, kad jo automobilio tik nedidelė dalis buvo pastatyta ant neįgaliesiems skirtos stovėjimo vietos, tačiau vis dėlto automobilis patenka į neįgaliųjų stovėjimo vietos ribas ir taip atima galimybę iš neįgalaus asmens ne tik patogiai išlipti, bet ir toje vietoje apskritai pastatyti automobilį. Priešingai nei teigia E. T. apeliaciniame skunde, net ir nesant atskiro kelio ženklo ar ženklinimo, draudžiančio stovėjimą, kiekvienas asmuo privalo ir gali suprasti, kad vieta esanti šalia neįgaliesiems skirtos stovėjimo vietos yra ne automobilio statymui skirta vieta, todėl privalėjo suprasti, kad automobilio palikimas šioje vietoje pažeis teisės aktų reikalavimus. Be to, iš byloje esančių nuotraukų akivaizdu, kad ši vieta yra žymiai siauresnė nei įprasta parkavimo vieta ir joje neužvažiuodamas ant linijų netilptų nei vienas standartinio pločio automobilis. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog mažesni automobiliai už E. T. automobilį galėtų tilpti toje vietoje neužvažiuodamas ant linijų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad E. T. automobilis „Mercedes-Benz“ nėra nestandartinis automobilis, kuriam būtų reikalinga speciali stovėjimo vieta, be to, automobilių stovėjimo aikštelėse įprastos stovėjimo vietos yra visos vienodos, neskirstomos pagal automobilių išmatavimus. Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas, nes tai nesudaro pagrindo abejoti dėl E. T. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

10. Nors apeliaciniame skunde E. T. nurodo, kad Kauno apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesivadovavo teismų praktika. Šiame kontekste pabrėžtina, kad teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Išanalizavus skunde nurodytų bylų sprendimų turinį, matyti, kad iš esmės skiriasi visos faktinės aplinkybės ir padarytų nusižengimų kvalifikavimas pagal ANK straipsnius lyginant su šia nagrinėjama administracinio nusižengimo byla.

11. Atsižvelgiant į tai, kad E. T. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo, Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas