Kauno apygardos teismo nutartis

2009-08-31 · Civilinė byla Nr. 2S-1282-230/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-31
Bylos Nr.
2S-1282-230/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Arūnas Rudzinskas
Suinteresuotas asmuo
A. Š.
Pareiškėjas
I. S.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1282-230/2009
Pirmosios instancijos teisėjas A.V.Pilipčikas
Procesinio sprendimo kategorijos: 129.1, 122.3, 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugpjūčio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Arūno Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. Š. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3112-59/2009 pagal pareiškėjos I. S. prašymą suinteresuotam asmeniui A. Š. pakeisti išieškotoją vykdymo procese.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. S. prašė pakeisti vykdymo procese pradinį išieškotoją M. Š. nauju išieškotoju I. S.. Pareiškėja nurodė, kad 2009 m. kovo 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-786-292/2008 ir priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė iškeldinti A. Š. su visu jai priklausančiu turtu iš namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone, kuri nuosavybės teise priklausė M. Š., nesuteikiant A. Š. kitos gyvenamosios patalpos. M. Š. 2009m gegužės 14 d. dovanojimo sutartimi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su jame esančiais pastatais (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone, padovanojo savo dukteriai I. S.. Kadangi M. Š. perleido nuosavybę I. S., todėl pradinė išieškotoja turi būti pakeista naująja išieškotoja.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir vykdymo procese pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-786-292/2008 dėl A. Š. iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos pradinį išieškotoją M. Š. pakeitė nauju išieškotoju I. S.. Teismas nurodė, kad CPK 596 straipsnio 1 dalis numato bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teisę suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeisti išieškotoją, kai yra perleidžiamas reikalavimas. Kadangi M. Š. 2009 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutartimi padovanojo jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su jame esančiais pastatais nurodytu adresu savo dukteriai I. S., todėl kartu perleido materialines ir procesines teises vykdymo procese, ir tai sudaro pagrindą pakeisti išieškotoją.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo A. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti kartu su jos pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apeliantė nurodo, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. priimtu sprendimu už akių pažeidžiamos jos teisės į asmeninę nuosavybę ir gyvenamosios patalpos išsaugojimą. Civilinėje byloje dėl iškeldinimo A. Š. atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas, ji ketino pateikti priešieškinį dėl jos turto dalies nustatymo ginčo namų valdoje. Sprendimas už akių buvo priimtas, kadangi ją atstovavęs advokatas dėl nežinomų priežasčių laiku nepateikė tripliko. Apie sprendimą už akių ji sužinojo tik 2009 m. gegužės 25 d., kai įstatymo nustatytas 20 dienų terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo jau buvo pasibaigęs. Prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo A. Š. teismui pateikė 2009 m. birželio 8 d., dėl jo dar nėra priimtas procesinis sprendimas, todėl teismas dar nėra įvertinęs klausimo dėl jos iškeldinimo. Todėl skundžiama nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai ir teisingam jos išsprendimui. Be to, apeliantės nuomone, teismas netinkamai taikė CPK 596 straipsnio 1 dalies nuostatas ir bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamas klausimas susijęs su jos teise būstą ir į nuosavybę, todėl byla turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tuomet būtų paaiškėjusios aplinkybės dėl ginčijamo sprendimo už akių. Apeliantė turi teisę ginčyti 2009 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutartį, nes šia sutartimi M. Š. apeliantei priklausančią turto dalį padovanojo I. S.. Mano, kad pareiškimas dėl išieškotojo pakeitimo turi būti nagrinėjamas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsiliepimas

Pareiškėja I. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Pareiškėja nurodo, kad A. Š. niekada neturėjo nuosavybės teisių į namų valdą ar jos dalį, todėl dovanojimo sutarties sudarymas negali pažeisti jos teisių. Namų valdos statytojai ir savininkai yra pareiškėjos tėvai – M. Š. ir A. Š., kuris turėjo teisę namų valdą dovanojimo sutartimi perleisti M. Š., ir pastarosios nuosavybė nebuvo ginčijama ir nėra nuginčyta. A. Š. nebuvo prisidėjusi prie statybos, tuo metu ji buvo nepilnametė, tik vėliau ištekėjo už pareiškėjos brolio, ir po A. Š. mirties dėl paveldėjimo nesikreipė.

Išieškotoja M. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Išieškotoja nurodo, kad A. Š. už jos sūnaus ištekėjo, kai namų valda jau buvo pastatyta, ir nuosavybės teisių į namų valdą niekada neturėjo. Namų valda pastatyta iš lėšų, parsivežtų iš tremties Sibire, ir priklausė tik M. Š. ir jos vyrui, kuris vėliau savo dalį padovanojo M. Š.. A. Š. pretenzijas į nuosavybę pradėjo reikšti, praėjus keliolikai metų, tik siekdama nepagrįstai praturtėti, nes savo reikalavimams pagrįsti jokių įrodymų nepateikia.

Atskirasis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), o atskirajame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Skundžiama nutartis, kuria pakeistas išieškotojas vykdymo procese, priimta, remiantis CPK 596 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog išieškotojai M. Š. perleidus nuosavybės teises į ginčo valdą pareiškėjai I. S. buvo perleista ir išieškotojos reikalavimo teisė pagal priimtą teismo sprendimą iškeldinti skolininkę A. Š.. Nuosavybės teisių perleidimas visuomet reiškia, kad asmuo, kuriam perleistos nuosavybės teisės, perima visas iš to kylančias materialiąsias subjektines teises, taip pat ir teisę jas ginti tuo būdu, kuriuo jau gynė ankstesnis nuosavybės teisių turėtojas. Tai reiškia, kad šiuo atveju yra įvykęs procesinis teisių perėmimas (CPK 48 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė išieškotoją vykdymo procese.

Šalies argumentai

Skolininkės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad ji kreipėsi dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ar kad ji rengiasi kreiptis dėl jai priklausančios nuosavybės dalies nustatymo, nėra kliūtis pakeisti išieškotoją vykdymo procese. Nutarties priėmimo metu nuosavybės teisių perėmimas jau buvo įvykęs, ir tai sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti įvykusį procesinių teisių perėmimą. Išieškotojo pakeitimas netrukdo skolininkei ginti savo teises paduodant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ar pareiškiant ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo (dovanojimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia ir nuosavybės teisių pripažinimo). Skolininkė, atlikdama nurodytus procesinius veiksmus, taip pat turi galimybę prašyti teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti vykdymą. Todėl visiškai nepagrįstas apeliantės prašymas panaikinus nutartį klausimą dėl išieškotojos pakeitimo spręsti kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Civilinio proceso kodeksas nenumato, kad klausimas dėl teisių perėmimo vykdymo procese turėtų būti sprendžiamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (CPK 593, 596 straipsniai), todėl atmestini ir atskirojo skundo argumentai, kad klausimas turėjo būti sprendžiamas žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė išieškotoją vykdymo procese ir nepažeidė CPK reikalavimų, todėl nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 punktas), o atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė: Nijolia IndreikienėKolegijos teisėjai: Dalė BurdulienėArūnas Rudzinskas