Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, teistas 2009-10-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 179 straipsnio 1 dalį - 8 MGL dydžio bauda, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 179 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. M. neteisėtai prisijungęs prie energijos tiekimo tinklo, neteisėtais būdais naudojosi elektros energija, tuo padarydamas kitam asmeniui didelę turtinę žalą, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. balandžio 12 d., neteisėtai, dviejų metrų atstumu nuo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vieno metro gylyje po žeme, įrengė neteisėtą slaptą trijų fazių kabelio atšaką, kurią kitu galu prijungė prie namo vidaus elektros tinklo, kas leido naudotis elektros energija be apskaitos, tokiu būdu neteisėtai naudojosi AB „(duomenys neskelbtini)“ tiekiama elektros energija, dėl ko AB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 26 872,09 € dydžio turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 179 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinimas kaltinamajam J. M. grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis J. M. savo kaltę jam inkriminuojama nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad maždaug 2008 metais, jis, susitaręs su mažai pažįstamu elektriku vardu „S.“, kuris šiuo metu jau yra miręs, įrengė po žeme neteisėtą slaptą trijų fazių kabelio atšaką, kurią vėliau prijungė prie namo vidaus elektros tinklo, kas leido kaltinamajam J. M. naudotis elektros energija be apskaitos, nes tuo metu kaltinamajam trūko pinigų pragyvenimui, o elektra jis šildė namą, todėl neturėjo pinigų sumokėti už elektros energiją. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis J. M. nuoširdžiai gailisi (b.l. 63).

Kratos protokole yra užfiksuota, kad 2017 m. balandžio 12 d. atlikus kratą gyvenamajame name, pagalbinėse patalpose ir žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie namo sienos, apie 1 metro gylyje buvo atkasta atšaka, leidžianti apeiti elektros apskaitos prietaisus (b.l. 42-46), kuri buvo apžiūrėta (b.l. 47-48) ir po apžiūros perduota saugoti į daiktinių įrodymų saugojimo patalpą (b.l. 49-50).

Kad kaltinamasis J. M. neteisėtai naudojosi elektros energija, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojai G. R. (b.l. 8) bei V. U. (b.l. 24). Be to, liudytojas G. R. ikiteisminio tyrimo metu pateikė kontrolinės apskaitos ir vartotojo elektros skaitiklio užfiksuotus paros suvartojimus, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2017 m. kovo 18 d. (b.l. 9-13), o liudytojas V. U. patvirtino, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neteisėto prisijungimo prie elektros energijos tiekimo tinklo, patyrė 26 872,09 € dydžio turtinę žalą, kurią kaltinamasis J. M. pripažino ir pasirašė vekselį šiai sumai.

Teisėjas mano, kad kaltinamojo J. M. prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, be to, kaltinamojo kaltė neteisėtu naudojimusi elektros energija, yra įrodyta kitais neabejotinais įrodymais, surinktais ikiteisminio tyrimo metu, todėl teisėjas daro išvadą, kad kaltinamojo J. M. kaltė yra įrodyta, o jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 179 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, neteisėtai prisijungęs prie energijos tiekimo tinklo, neteisėtu būdu naudojosi elektros energija ir dėl to kitam asmeniui, t.y. AB „(duomenys neskelbtini)“, padarė didelės turtinės žalos, kurios dydis viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamojo J. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. M., teisėjas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris yra pensininkas, tačiau anksčiau jau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogišką nusikalstamą veiką, o taip pat į tai, kad kaltinamasis J. M. sutinka su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b.l. 78-79), ir mano, kad kaltinamajam skirtina BK 179 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė, taikant įstatyme numatytus įpareigojimus, kurie gali padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad J. M. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau teisėjas, atsižvelgdamas į kaltinamajam skirtinos bausmės rūšį ir siekdamas tinkamo teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo mano, kad kaltinamajam J. M. paskirta kardomoji priemonė turi būti taikoma iki bausmės vykdymo pradžios.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje laikomą atšakinę movą (b.l. 49-50), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, tikslinga sunaikinti kaip menkavertį daiktą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu J. M. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Kardomąją priemonę J. M. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje laikomą atšakinę movą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuteistajam J. M. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Taip pat išaiškinti kaltinamajam J. M., kad jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir kaltinamasis privalo atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.