- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- AN2-218-519/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00454-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Nukentėjusysis
- M. J.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo M. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimo, kuriuo B. R. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalį nutraukta, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. B. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 62 punktus 2018 m. liepos 2 d. 18.21 val., adresu: (duomenys neskelbtini), vairuodamas dviratį nevažiavo kuo arčiau dešiniojo šaligatvio krašto, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, siekiant nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumai dėl ko sudarė kliūtį priešpriešiais atvažiavusiam kitam dviratininkui (M. J.) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintas M. J. vairuojamas dviratis, žmonės nenukentėjo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimu B. R. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį nutraukta, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – B. R. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir paskirti jam administracinę nuobaudą sankcijos ribose; iš atsakomybėn patraukto asmens B. R., o jam neturint savarankiškų pajamų – solidariai iš jo tėvų A. ir R. R., priteisti nukentėjusiajam 89,10 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 10 ct) turtinės žalos atlyginimui ir išieškoti 6,27 Eur (šešis eurus 27 ct) proceso išlaidų.
3.1. Nurodo, jog teismas administracinio nusižengimo teiseną nutraukė iš esmės konstatavęs tik tai, kad byloje esantys duomenys nepatvirtino, jog įvykio metu jo dviratis buvo sustojęs. Tačiau tokia teismo išvada prieštarauja byloje esantiems ir teismo posėdžio metu patikrintiems įrodymams.
3.2. Pažymi, kad iš byloje esančių ir proceso dalyvių neginčijamų duomenų matyti, kad aptariamo įvykio metu buvo sugadintas tik jo dviračio priekinio rato ratlankis. Šis ratlankis buvo sugadintas atsitrenkiant į kairę jo pusę, atsitrenkiant į konkrečią ir ribotą jo vietą, nesugadinant kitų jo dviračio detalių. Taip pat įvykio metu niekas nenugriuvo nuo savo dviračių, žmonės nebuvo sužaloti. Teismo posėdžio metu atsakydamas į jo užduotus klausimus tai patvirtino pats atsakomybėn patrauktas asmuo B. R.. Tokie atsakomybėn patraukto asmens B. R. paaiškinimai ir byloje esantys objektyvūs duomenys apie jo dviračio rato ratlankio sugadinimą (sugadinimo mechanizmą ir lokalizaciją) neginčijamai suponuoja tokią išvadą, jog tuo metu, kai atsakomybėn patrauktas asmuo B. R. atsitrenkė į jo dviračio priekinį ratą, jo dviratis nejudėjo ir stovėjo vietoje. Priešingu atveju, t. y. jeigu jo dviratis atsitrenkimo į jį metu būtų judėjęs (žiūrint iš atsakomybėn patraukto asmens pozicijos – iš dešinės į kairę), tai atsakomybėn patrauktas asmuo B. R. būtų nukritęs nuo savo dviračio ant dešinio šono. Taip pat, jeigu atsitrenkimo į jo dviračio kairįjį šoną metu jo dviratis būtų judėjęs, tai elementariai būtų buvę apgadintos kitos jo dviračio detalės (arba bent jau viena iš jų) – visų pirmiausia būtų buvęs sulankstytas toje pačioje kairėje priekinio rato pusėje šalia smūgio vietos buvęs stabdžių diskas, būtų buvę nurėžtos jo dviračio priekinio rato šakės, apgadintas priekinių stabdžių suportas, stabdžių hidraulinio skysčio vamzdelis, sulankstyti stipinai, būtų buvęs nurėžtas dviračio rėmas (jo kairė pusė) ir galimai būtų buvusi sužalota jo kairė koja). Tačiau viso to nebuvo, o įvykio metu buvo sugadintas tik priekinio rato ratlankis. Pasak nukentėjusiojo, pirmiau paminėti duomenys – paties atsakomybėn patraukto asmens B. R. atsakymai į teismo posėdžio metu jam užduotus klausimus, jo dviračio rato ratlankio sugadinimo būdas, mechanizmas bei lokalizacija patvirtina jo paaiškinimus apie tai, kad atsakomybėn patrauktas asmuo B. R. savo dviračio priekiniu ratu atsitrenkė į ribotą ir konkrečią jo dviračio priekinio rato ratlankio vietą. Toks jo dviračio rato ratlankio sugadinimo būdas ir mechanizmas yra galimas tik vieninteliu atveju – jo dviračiui stovint vietoje, kas paneigia atsakomybėn patraukto asmens B. R. versiją bei apylinkės teismo prielaidą apie tai, kad susidūrimo metu jo dviratis galėjo judėti.
3.3. Taip pat pažymi, kad atsakomybėn patrauktą asmenį B. R., nusisukusį į kitą pusę, jis matė iš pakankamai toli, tačiau kol jis važiavo savo puse ir jiems buvo pakankamai vietos prasilenkti, jam nebuvo jokio poreikio stabdyti savo dviratį. Ir tik po to, kai likus apie 10 metrų, atsakomybėn patrauktas asmuo B. R. staiga atsisuko ir netikėtai metėsi į jį, jis nedelsdamas ėmė stabdyti savo dviratį ir manevruoti tam, kad išvengtų susidūrimo. Nukentėjusiojo teigimu, jog tarp jo bei atsakomybėn patraukto asmens B. R. likus apie 10 metrų ir pastarajam staiga atsisukus bei netikėtai pasukus savo dviratį į jį, jis iškarto toje vietoje, kur tai pastebėjo sustabdyti savo dviračio neturėjo galimybės. Teigia, kad tam, jog sustabdyti maždaug 15-20 km/h greičiu riedantį savo dviratį, kurio bendra masė (su jo kūno mase) viršijo 100 kilogramų, reikia ne tik tam tikro laiko, bet ir atitinkamo nuvažiuoto atstumo. Tuo tarpu atsakomybėn patrauktas asmuo B. R. dėl savo išsiblaškymo, savo vairuoto dviračio nespėjo sustabdyti laiku, dėl to atsitrenkė į jo jau sustojusio dviračio priekinį ratą. Būtent taip iš esmės jis nuosekliai nurodė nuo pat tyrimo pradžios, tai patvirtino ir teismo posėdžio metu. Nurodo, kad priešingai nei nurodyta nutarime, jis susidūrimo išvengti stengėsi ne tik laviruodamas, bet ir stabdydamas savo dviratį. Nukentėjusiojo įsitikinimu, tokie jo veiksmai neeliminuoja ir atsakomybėn patraukto asmens B. R. atsakomybės, todėl jam visiškai nesuprantama, kodėl apylinkės teismas jo pastangas išvengti susidūrimo su atsakomybėn patraukto asmens B. R. vairuotu dviračiu ir jo manevravimą bei dviračio stabdymą kiek įmanoma greičiau, palaikė atsakomybėn patraukto asmens B. R. atsakomybę šalinančia aplinkybe.
3.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nevertino ir kitų bylai svarbių aplinkybių. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje eismas keliais vyksta dešine kelio puse; eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, kurias tvirtina Vyriausybė. Pažymi, jog KET 36 ir 62 punktuose įtvirtinta, kad <...> dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto; jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje horizontaliuoju ženklinimu (dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto; pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse <...>. Pasak nukentėjusiojo, sistemiškai aiškinant paminėtas teisės normas akivaizdu, kad Lietuvos Respublikoje eismas vyksta dešine puse ir visi eismo dalyviai – motorinių transporto priemonių vairuotojai, pėstieji, dviratininkai, raiteliai ir kt., dalyvaudami eisme privalo laikytis kuo arčiau savo kelio (dviračių tako, juostos, pėsčiųjų tako ar šaligatvio) dešiniojo krašto.
3.5. Nurodo, kad iš byloje esančio eismo įvykio apžiūros protokolo ir jo pateiktų fotonuotraukų matyti, jog susidūrimas įvykio šaligatvyje, kurio plotis 2,80 metro, jo dviračio priekiniam ratui būnant 0,80 metro, o galiniam ratui – 1 metro atstumu nuo dešinio šaligatvio krašto (jo judėjimo kryptimi), t. y. jo važiavimo kryptimi dešinėje šaligatvio pusėje. Tačiau šių duomenų apylinkės teismas visiškai nevertino, vietoje to apylinkės teismas skundžiamame nutarime tik lakoniškai nurodė, kad iš eismo įvykio schemos matyti, jog dviratininkų susidūrimas įvyko 2018-07-02 šaligatvyje, adresu: (duomenys neskelbtini), schemoje yra užfiksuota dviratininkų važiavimo kryptis. Apie byloje esančias jo pateiktas fotonuotraukas apylinkės teismas iš viso nieko nepasisakė ir jų neįvertino.
3.6. Teigia, jog iš jo kartu su skundu pateiktų nuotraukų matyti, kad atsakomybėn patraukto asmens B. R. važiavimo kryptimi dešinėje šaligatvio pusėje buvo pažymėti dviračių ženklai (horizontalusis ženklinimas), žymintys dviračių juostą šiame šaligatvyje. Tai reiškia, kad atsakomybėn patraukto asmens B. R. judėjimo kryptimi dešinėje šaligatvio pusėje buvo dviračių juosta ir jis privalėjo šaligatviu važiuoti prie pat jo važiavimo kryptimi esančio šaligatvio dešinio krašto (nuotraukos Nr. 1–4, jos darytos žiūrint administracinėn atsakomybėn patraukto B. R. važiavimo kryptimi; ženklai yra ties namais, esančiais (duomenys neskelbtini), t. y. visai netoli įvykio vietos). Tačiau jam, net ir pasitraukusiam nuo dviračių tako, arčiau šaligatvio dešinio krašto (jo važiavimo kryptimi), dviračių susidūrimo išvengti nepavyko.
3.7. Pažymi, jog išanalizavus visus eismo įvykio schemoje ir fotonuotraukose užfiksuotus objektyvius duomenis matyti, kad atsakomybėn patrauktas asmuo B. R. nesilaikė pirmiau nurodytų teisės normų reikalavimų – jis nevažiavo kuo arčiau dešiniojo šaligatvio krašto savo judėjimo kryptimi, dėl to nuvažiavęs nuo dešinio savo pusės šaligatvio krašto 2 metrus atsidūrė arčiau kairiojo šaligatvio krašto (jo judėjimo kryptimi) ir atsitrenkė į jo arčiau dešinio šaligatvio krašto (jo judėjimo kryptimi) buvusio dviračio priekinį ratą (buvusį 0,8 m. nuo dešinio mano pusės šaligatvio krašto). Teigia, jog šiuo atveju visiškai nesvarbu, ar jis savo dviratį prieš susidūrimą sustabdė, ar ne, nes jis turėjo teisę tiek važiuoti, tiek stovėti savo dviračiu toje vietoje, kurioje į jo dviratį atsitrenkė atsakomybėn patraukto asmens B. R. vairuotas dviratis, t. y. arčiau dešinio šaligatvio krašto (jo judėjimo kryptimi). Būtent jis, priešingai nei atsakomybėn patrauktas asmuo B. R., nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų.
3.8. Atkreipia dėmesį ir į atsakomybėn patraukto asmens B. R. parodymus, kurie pasak nukentėjusiojo, buvo nenuoseklūs. Teigia, jog paaiškinime policijos pareigūnams B. R. nurodė, kad tuo momentu, kai pamatė jį (M. J.), tarp jų atstumas buvo 5–10 metrų. 2018 m. liepos 10 d. apklaustas policijos įstaigoje jis nurodė, kad tuo metu, kai pamatė jį (M. J.), tarp jų buvo 2–5 metrų atstumas. Apylinkės teismo posėdžio metu jis jau pakankamai tiksliai nurodė, kad tuo metu, kai pamatė jį (M. J.), tarp jų buvo 8 metrų atstumas. Taip pat įvykio vietoje rašytame paaiškinime jis nurodė, kad buvo trumpam nusisukęs pažiūrėti į gatvę. 2018 m. liepos 10 d. policijos įstaigoje jis paaiškino, kad važiuodamas buvo nusisukęs pasižiūrėti ne tik į gatvę, bet ir į kitoje gatvės pusėje esančią aikštelę, skirtą važinėti dviračiais ir riedučiais. Apylinkės teismo posėdžio metu jis vėl nurodė, kad buvo nusisukęs tik į gatvę, pažiūrėti, ar nevažiuoja automobiliai. Taip pat apklaustas policijos įstaigoje 2018 m. liepos 10 d. atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog jis pasakė jam (M. J.), kad kišenėje turi 30 eurų, tačiau apylinkės teisme jis nurodė, kad siūlė jam (M. J.) 15 ar 20 eurų. Be to, įvykio vietoje buvusiems policijos pareigūnams nei atsakomybėn patrauktas asmuo B. R., nei jo atstovas A. R. nenurodė, kad atsakomybėn patraukto asmens dviratis buvo apgadintas. Policijos įstaigoje 2018 m. liepos 10 d. atsakomybėn patrauktas asmuo B. R. nurodė, kad tuo metu (po įvykio praėjus daugiau kaip savaitei) jis savo dviračio neapžiūrėjo. Apylinkės teismo posėdžio metu (po įvykio praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams) atsakomybėn patrauktas asmuo B. R. vėl nurodė, kad jis savo dviračio iki šiol neapžiūrėjo. Tačiau teisėjui nusistebėjus ir paklausus, ar jis naudojo savo dviratį po įvykio, atsakomybėn patraukto asmens atstovas A. R. čia pat atsistojo ir paaiškino, kad po įvykio buvo šiek tiek pakreiptas dviračio vairas, kurį jis į vietą atstatė be jokios materialinės žalos. Be to, nei įvykio vietoje buvusiems policijos pareigūnams, nei tuo metu rašytame savo paaiškinime, nei 2018 m. liepos 10 d. apklaustas policijos įstaigoje atsakomybėn patrauktas asmuo B. R. nenurodė, kad jis (M. J.) įvykio vietoje keikėsi, tačiau apylinkės teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis (M. J.) įvykio vietoje keikėsi. Pažymi, kad įvykio vietoje bendraudamas tiek su atsakomybėn patrauktu asmeniu B. R., tiek su jo atstovu A. R. jis nesikeikė ir necenzūrinių žodžių nenaudojo. Atvirkščiai, tai atsakomybėn patraukto asmens atstovas A. R. įvykio vietoje kalbėdamas apie tai, kad įvykis iš viso nevertas policijos pareigūnų dėmesio, net ir girdint atvykusiems policijos pareigūnams, vartojo necenzūrinius žodžius, o po to atsiprašinėjo policijos pareigūnų už tokį savo elgesį. Nukentėjusiojo nuomone, tikėti tokiais nenuosekliais atsakomybėn patraukto asmens B. R. paaiškinimais nėra pagrindo.
3.9. Nukentėjusysis M. J. skunde taip pat atkreipia dėmesį į liudytojos J. G. elgesį bei paaiškinimus. Teigia, jog ši liudytoja įvykio vietoje priėjo ne prie policijos pareigūnų (kas turėjo būti, jeigu ji iš tiesų nešališkai ir objektyviai norėjo atlikti savo pareigą), o prie atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo ir tik po to, kai su jais pasikalbėjo ir apie kažką susitarė, visi kartu priėjo prie policijos pareigūnų automobilio. Savo telefono numerį liudytoja J. G. pirmiausiai padiktavo atsakomybėn patrauktam asmeniui B. R. ir jo atstovui A. R., o tik po to priėjusi – policijos pareigūnams. Teigia, jog jam atvykus į apylinkės teismo posėdį, tiek liudytoja J. G., tiek atsakomybėn patrauktas asmuo B. R. su atstovu A. R. jau buvo teisme. Atvykęs į teismą ir būdamas pirmame teismo pastato aukšte jis girdėjo kaip liudytoja J. G. ir atsakomybėn patraukto asmens atstovas A. R. diskutavo apie įvykio detales (apie centimetrus, apie galimybę patraukti dviračius ir pan.). Pamatę jį užlipantį laiptais, jie nutilo. Tačiau teismo posėdžio metu jam paklausus apie diskusiją prie posėdžių salės durų, liudytoja J. G. neigė, kad diskutavo apie įvykį su atsakomybėn patraukto asmens atstovu A. R..
3.10. Nurodo, kad teismo posėdžio metu liudytoja J. G. teigė, kad ji eidama per perėją matė tik tai, kad būdamas jai iš dešinės pusės jis (M. J.) važiavo, tačiau atsakomybėn patraukto asmens B. R., buvusio jai iš kairės pusės, veiksmų ji nematė, nes, jos teigimu, jai užstojo medžiai ar kitokie daiktai. Tačiau nei medžių, nei kitokių daiktų, galėjusių jai kliudyti matyti atsakomybėn patraukto asmens veiką, įvykio vietoje nebuvo ir nėra šiuo metu (pridedamos nuotraukos Nr. 5–7). Tai pastebėjus teismo posėdžio metu liudytoja J. G. negalėjo paaiškinti, kodėl ji matė tik jį (M. J.), o atsakomybėn patraukto asmens, buvusio lygiai taip pat prieš pat ją – nematė. Pažymi, jog po tokio liudytojos J. G. atsakymo teismo posėdžio metu atsakomybėn patraukto asmens atstovas A. R. apylinkės teismui iškart paaiškino, kad liudytojai J. G. iš tiesų niekas netrukdė matyti nei jo, nei atsakomybėn patraukto asmens B. R., tačiau nurodė, jog jis negalėjo matyti atsakomybėn patraukto asmens B. R., nes ten buvo staigus posūkis. Bet iš byloje esančių jo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tai yra netiesa – posūkis, apie kurį apylinkės teismui paaiškino atstovas A. R., nebuvo toks staigus ir jis galėjo iš pakankamai toli matyti atsakomybėn patrauką asmenį B. R. bei jo elgesį (pavyzdžiui, kad jis važiavo nusisukęs, kad jis staiga metėsi į jo pusę ir pan.).
3.11. Teigia, jog visos pirmiau išdėstytos aplinkybės (įvykio vietoje liudytojos J. G. priėjimas pirmiausiai prie atsakomybėn patraukto asmens B. R. ir jo atstovo A. R., savo telefono numerio padiktavimas jiems, teismo posėdžio metu nesugebėjimas paaiškinti, kodėl ji, eidama per perėją, tiesiai prieš save matė tik jo elgesį, o atsakomybėn patraukto asmens elgesio – ne, nors to jai matyti niekas nekliudė (įvardijo realiai neegzistuojančias priežastis, t. y. tai, kad jai matyti trukdė medžiai ar kiti objektai, kurių realiai nebuvo); akivaizdus neigimas, kad prieš teismo posėdį, laukdami prie teismo posėdžių salės durų, ji ir atsakomybėn patraukto asmens atstovas A. R. diskutavo apie įvykį ir jo aplinkybes)) leidžia pagrįstai manyti, kad liudytoja J. G. su atsakomybėn patrauktu asmeniu B. R. ir jo atstovu A. R. apie įvykio detales bendravo ne tik įvykio vietoje ir vėlesnius savo paaiškinimus ši liudytoja suderino su atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo pozicija, sąmoningai nutylėdama atsakomybėn patrauktam asmeniui B. R. nepalankias aplinkybes. Todėl tikėti liudytojos J. G. deklaruojamu siekiu įvykdyti pilietinę pareigą ir jos šališkais bei tendencingais paaiškinimais taip pat nėra pagrindo.
3.12. Nukentėjusiojo nuomone, atsakomybėn patrauktas asmuo B. R. nesilaikė KET reikalavimų – jis nebuvo pakankamai atidus, savo dėmesį jis buvo nukreipęs ne tik į saugų eismą, bet ir į kitus pašalinius objektus (į kitoje gatvės pusėje esančią aikštelę, skirtą važinėti dviračiais ir riedučiais), jis nevažiavo arčiau dešinio šaligatvio krašto (savo judėjimo kryptimi), dėl to netikėtai metėsi į jo pusę ir kirtęs šaligatvio vidurio liniją bei nuvažiavęs 2 metrus nuo šaligatvio savo pusės dešinio krašto į jo dviračio priekinį ratą atsitrenkė jo važiavimo pusėje, jam būnant arčiau dešinio šaligatvio krašto (jo judėjimo kryptimi), nutolus nuo šaligatvio jo pusės dešinio krašto 0,8 metro. Tokia savo veika jis padarė jam (M. J.) turtinę žalą. Tuo tarpu jis važiavo tvarkingai, nepažeisdamas KET reikalavimų – buvo atidus, stebėjo eismą ir važiavo arčiau dešinio šaligatvio krašto (savo judėjimo kryptimi), niekam netrukdė, nesudarė jokios kliūties ir niekam nepadarė jokios žalos, o dėl atsakomybėn patraukto asmens staigaus ir netikėto manevro iškilus grėsmei eismo saugumui, jo turtui ir, galbūt, sveikatai, nedelsdamas ėmė stabdyti savo dviratį, manevravo ir galų gale sustojo, bet vien tik jo veiksmų nepakako tam, kad išvengtų žalos jo turtui. Teigia, kad savo veika jis ne tik niekam nepadarė jokios žalos, o atvirkščiai – stengėsi išvengti atsakomybėn patraukto B. R. veika jam padarytos žalos. Pažymi, jog jeigu atsakomybėn patrauktas asmuo B. R. būtų laikęsis visų KET reikalavimų ir nebūtų staiga ir netikėtai pasukęs savo dviračio į jo pusę, kirtęs šaligatvio vidurio liniją bei nutolęs nuo šaligatvio savo pusės dešinio krašto 2 metrus, jis nebūtų buvęs priverstas keisti savo judėjimo greičio ir krypties, jie būtų prasilenkę ir kiekvienas būtų nuvažiavęs savo kryptimis. Mano, jog administracinėn atsakomybėn patraukto B. R. veika buvo būtinoji sąlyga įvykiui kilti ir tokioje jo veikoje yra visi jam inkriminuojamo nusižengimo sudėties požymiai, jo veika sukeltos pasekmės (kliūties jam sudarymas ir jo dviračio priekinio rato ratlankio sugadinimas) yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. R. veika, todėl apylinkės teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai padarė prielaidą, kad šiuo konkrečiu atveju nepakanka duomenų, įrodančių atsakomybėn patrauktam asmeniui B. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nukentėjusiojo M. J. apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas nesutinka su M. J. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Mano, jog skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, nutarimo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo M. J. apeliacinis skundas netenkintinas
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina ir tai, kad teisingo teismo sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
6. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje pateikta medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktą medžiagą, pagrįstai nustatė, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad B. R. pažeidė KET 9 ir 62 punktų reikalavimus ko pasėkoje sudarė kliūtį priešpriešiais atvažiavusiam dviratininkui M. J. ir su juo susidūrė bei apgadino M. J. vairuojamą dviratį, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apygardos teismui nėra teisinio pagrindo.
7. M. J. teigimu, jo dviračio rato ratlankio sugadinimo būdas ir mechanizmas yra galimas tik vieninteliu atveju – jo dviračiui stovint vietoje, o tai paneigia B. R. versiją bei apylinkės teismo prielaidą apie tai, kad susidūrimo metu jo dviratis galėjo judėti.
7.1. Atmesdamas šiuos skundo argumentus apygardos teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu vertinant tiek paties M. J., tiek ir B. R. parodymus buvo nustatyta, kad abu dviratininkai važiavo lėtai, kliūtį jie pamatė likus 8–10 metrų atstumui, todėl pritartina teismo išvadai, jog esant tokiam atstumui iki kliūties, abu dviratininkai turėjo realią techninę galimybę sustoti ir išvengti susidūrimo, tačiau nei vienas iš jų dviračio nestabdė ir nesustojo. Be to, tiek B. R., tiek ir M. J. tvirtino, kad abu mėgino išvengti susidūrimo laviruodami, tačiau savo veiksmais tik klaidino vienas kitą ir galiausiai susidūrė. Nors M. J. akcentuoja, kad iki susidūrimo jis jau buvo sustojęs, tačiau šias jo nurodytas aplinkybes paneigė liudytoja J. G., kuri tvirtino, kad jai prieš akis už 2 - 3 metrų ant šaligatvio susidūrė du priešingomis kryptimis važiavę dviratininkai: jaunuolis ir vyriškis, jog susidūrimas įvykio abiem dviratininkams lėtai važiuojant. Taigi vertinant aptartas aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad abiejų dviratininkų laviravimas tik patvirtina, jog kelių eismo taisyklių reikalavimus galėjo pažeisti ne kuris nors vienas, o abu dviratininkai.
7.2. Abejoti liudytojos J. G. parodymais, kuri tvirtino, kad nei B. R., nei M. J. nepažįsta, teisme parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apygardos teismas neturi pagrindo. Be to, administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog J. G. būtų suinteresuota šios bylos baigtimi ir siektų pakenkti ar apkalbėti nukentėjusįjį, ar būtų sąmoningai nutylėjusi B. R. nepalankias aplinkybes.
8. Apeliaciniame skunde, taip pat ir apklausiamas teismo posėdžio metu M. J. teigė, kad jis važiavo dešine puse arčiau šaligatvio krašto. Tuo tarpu M. R. teismo posėdžio metu tvirtino, jog tiek jis, tiek M. J. prieš susidūrimą važiavo šaligatviu arčiau vidurio. Šių prieštaravimų nėra galimybės pašalinti, kadangi akivaizdžiai tiek pats M. J., tiek ir B. R. yra suinteresuoti byloje duoti sau naudingus parodymus, o kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti ar dviratininkai laikėsi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų, kelių eismo taisyklių, kuriose įtvirtinta, kad dviratininkai, dalyvaudami eisme privalo laikytis kuo arčiau savo kelio (dviračių tako, juostos, pėsčiųjų tako ar šaligatvio) dešiniojo krašto, nėra galimybės. M. J. pateiktos nuotraukos taip pat objektyviai nepatvirtina, kad B. R. vairuodamas dviratį nevažiavo kuo arčiau dešiniojo šaligatvio krašto, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, siekiant nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui dėl ko sudarė kliūtį priešpriešiais atvažiavusiam kitam dviratininkui M. J. ir su juo susidūrė bei apgadino M. J. dviratį.
9. Pagrįstai akcentuota skundžiamame nutarime, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad dviem važiuojantiems dviratininkams susidūrus neišvengiamai turi būti apgadinti abu dviračiai, ar atsitrenkimo atveju apgadintas bus tik vienas dviratis. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sugadinimus gali nulemti tokie faktoriai, kaip judėjimo greitis, susidūrimo kampas, dviratininkų svoris ar net medžiaga, iš kurios pagaminti dviračiai. Dviračio rato sugadinimai, kurie yra užfiksuoti fotonuotraukose yra pakankami tik išvadai, kad susidūrimo smūgis išties buvo silpnas, tačiau neleidžia spręsti ar abu dviratininkai judėjo ar vienas iš jų buvo sustojęs.
10. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
10.1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymima, kad šioje administracinio nusižengimo byloje teismas buvo pakankamai aktyvus ir ėmėsi būtinų veiksmų, kad byla būtų išspręsta teisingai– ištyrė ir įvertino visas bylai išspręsti teisingai būtinas aplinkybes, todėl aukštesnės instancijos teismas pritaria Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimo išvadoms, kuriose motyvuotai pasisakyta dėl visų reikšmingų aplinkybių.
10.2. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo B. R. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį nutraukta, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
11. Netenkinus nukentėjusiojo M. J. apeliacinio skundo, prašymas priteisti M. J. 89,10 Eur turtinės žalos atlyginimui ir išieškoti jo naudai 6,27 Eur proceso išlaidų, nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiojo M. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.