- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-02-06
- Bylos Nr.
- 1-42-829/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Kategorijos
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Bartusevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis R. K. 2012-01-01 apie 19 val., prie (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. nepaisydamas visuotinai priimtų nusistovėjusių visuomenės normų, sutrikdydamas pašalinių asmenų ramybę ir laisvalaikį, žodinio konflikto su sugyventine G. P. metu, tyčia sudavė ranka vieną smūgį į galvą jos mažametei dukrai A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. K. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas, liudytojų G. S., A. P., G. P. parodymai, specialisto išvada ir kiti byloje surinkti dokumentai.
Kaltinamasis R. K., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. sausio 1 d., apie 19-19,30 val., kai būdamas neblaivus (duomenys neskelbtini) kaime, išėjo iš draugo ir ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link mokyklos, kur netoli yra (duomenys neskelbtini) ambulatorija. Tada ėjo vienas. Pamatė priešais einančią G. P., kuri ėjo kartu su dukromis (duomenys neskelbtini), kuri yra kito vyro dukra. Jas susitikęs, priėjo prie jų ir norėjo pasiimti su savimi savo dukrą (duomenys neskelbtini). Ją norėjo pasiimti todėl, kad būtų ją nešęs ant rankų į namus. Ji yra maža, o (duomenys neskelbtini) neturėjo tada vaikiško vežimuko. (duomenys neskelbtini) jam nedavė (duomenys neskelbtini). Ji (duomenys neskelbtini) laikė už rankos. Neprimena, kad būtų (duomenys neskelbtini) koneveikęs įvairiais necenzūriniais žodžiais. Gal ją ir koneveikė, bet buvo neblaivus ir neprisimena. Kiek prisimena, jokio susistumdymo tarp jų nebuvo. Kai ginčijosi su G. P., tuo metu kažkaip sukosi atgal ir prisimena, kad kažkaip ranka (duomenys neskelbtini) kažkur sudavė. Tiksliai į kurią vietą sudavė nežino, nepastebėjo. Kiek spėjo pamatyti, (duomenys neskelbtini) tada stovėjo jam už nugaros. Po to, (duomenys neskelbtini) nuėjo nuo jų toliau link gatvės. Jis daugiau nieko joms nesakęs nuėjo link savo namų. Daugiau nieko nevyko. Matė, kad jos nuėjo link namų. Kad būtų norėjęs suduoti (duomenys neskelbtini) tyčia, to tikrai neprisimena, tačiau galbūt taip galėjo būti ir su tuo sutinka. Gailisi, dėl to kas atsitiko (b.l. 30-31).
Liudytojas G. S. 2012-01-01 liudytojo apklausos metu parodė, kad 2012-01-01, apie 19 val. 30 min. sulaukė savo dukters A. P., gim. (duomenys neskelbtini), skambučio, kuri telefonu jam pasakė, jog mamos sugyventinis R. K. ją sumušė prie (duomenys neskelbtini) ambulatorijos. Nieko daugiau jos neklausinėjęs, paklausė kur šiuo metu ji randasi. Jam dukra atsakė, jog su mama G. P., bėga link namų, adresu (duomenys neskelbtini) rajone. Tuomet nieko nelaukęs sėdo į savo automobilį ir važiavo (duomenys neskelbtini), kur prie buvusios parduotuvės pamatė dukrą bėgant su savo mama bei mažesniąja sesute. Sustojus, priėjo prie dukros, jai pasakė sėstis į jo automobilį, o dukters mama su kita dukra nuėjo namo. Nieko nelaukdamas dukrą vežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Tada ši jam papasakojo, kad jas prie (duomenys neskelbtini) ambulatorijos pasitiko G. P. sugyventinis R. K.. R. K. buvo neblaivus ir G. P. išvadino necenzūriniais žodžiais, „kurva, kale“, bandė atimti mažąją sesutę (duomenys neskelbtini), kuri yra dviejų metukų amžiaus. Jo dukra (duomenys neskelbtini) norėjo užstoti mamą, jog R.Karušis nepaimtų Austėjos, todėl šis A. P. trenkė vieną kartą ranka į galvos sritį. Jam bevežant dukrą į (duomenys neskelbtini) ligoninę, jis dar užsuko pas R. K., kurio paklausė kodėl mušė jo dukrą A. P.. Šis jam atsakė, kad trenkė dėl to, kad ši isterikuoja (b.l. 11-12).
Liudytoja A. P. 2012-01-01 liudytojo apklausos metu parodė, kad 2012-01-01 apie 19 val. su mama G. P. bei mažąja sesute ėjo link namų, adresu (duomenys neskelbtini). Ties (duomenys neskelbtini) ambulatorija, ant šaligatvio jas pasitiko mamos sugyventinis R. K., kuris pradėjo šaukti ant jos mamos, išvadino įvairiais negražiais žodžiais „žiurke, kale, kurva“. Jis buvo girtas, vos pastovėjo ir svirduliavo į šalis. Nieko nelaukęs puolė iš mamos rankų atimti dviejų metukų sesę (duomenys neskelbtini). Ji badė užstoti mamą, nes R. K. buvo labai girtas, tačiau šis jai trenkė vieną kartą per galvą. Smūgis buvo stiprus, bet išsilaikė nepargriūdama, pradėjo verkti, nes labai skaudėjo. Mama puolė ginti, nieko nelaukusios bėgo su mama ir sesute link namų. R. K. jų nesivijo. Bebėgant namo, ji paskambino savo tėtei ir pasakė, kad ją mušė R. K.. Tėtis jai pasakė, kad lauktų kol šis atvažiuos. Tada jam viską papasakojo. Tėtis ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, nes pradėjo skaudėti galvą bei pykino (b.1. 15-16).
Liudytoja G. P. 2012-01-05 liudytojo apklausos metu parodė analogiškai A. P., papildomai nurodydama, jog R. K. delnu, kažkaip sukdamasis sudavė vieną kartą per galvą A. P.. Jos nuomone R. K. norėjo A. P. nustumti, t.y. patraukti, kad ji nesikištų į jų konfliktą ir taip jai sudavė. Prieš suduodamas smūgį nieko nesakė (b.l. 18-19).
Iš medicininių dokumentų matyti, kad G. P. 2012-01-01 20 val. 30 min. atliktos apžiūros metu buvo diagnozuotas galvos srities sumušimas; specialisto išvadoje nurodoma, kad sužalojimų G. P. kūne nerasta (b.l. 7).
Tokiu būdu, surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Teismas kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą, kuriuo yra kaltinamas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Prokuroras savo pareiškime prašo kaltinamajam R. K. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. skirti 2 MGL dydžio, t.y. 260 Lt baudą.
Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su tokiu siūlomu baudos dydžiu (b.l. 46).
Skiriant kaltinamajam R. K. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus ir nusikalstamos veikos stadiją, - nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties, baigtas, skaudžių padarinių nesukėlė; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – kaltinamasis R. K. teismo neteistas, yra baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiurkštų pažeidimą, nedirba; į tai, kad nėra byloje pateikta kitokių R. K. charakterizuojančių duomenų; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes teismas mano, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis, tai yra bauda, yra tinkamai parinkta, nes tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau šiuo atveju kaltinamajam turi būti paskirta didesnė nei prokuroro siūloma bauda. Teismo vertinimu Lietuvos Respublikos BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus 4 MGL (520 Lt) dydžio baudą. Jos sumokėjimo terminas nustatytinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 22 str. 2 d.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 47 str. 6 d., jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 65 str. nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendžia:
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti 4 MGL (560 Lt) dydžio bauda.
R. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šakių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas - 6801 ir sumokėtos baudos banko kvitą pateikti Šakių rajono apylinkės teismo raštinės tarnautojui.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.