Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės - Granskienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiosios S. Š. atstovo advokato Alfredo Sokolovskio (Alfred Sokolovski) kasacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 17 d. nutarties A. G. ir A. Š. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai išteisino A. Š. pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, vertindami įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nukrypo nuo teismų praktikos. Teismų išvados dėl veikos kvalifikavimo ir priežastinio ryšio prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms, nuosprendyje nurodytos aplinkybės neatitinka nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodytų faktinių aplinkybių ir teismo išvadų, be to, teismas padarė prieštaringas išvadas dėl tų pačių faktų vertinimo, todėl teismų sprendimai neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo klaidų, tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, nepašalino prieštaravimų, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, dėl to padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus, lėmusius neteisingas teismo išvadas ir netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 137 straipsnio 3 dalis) taikymą. Apeliacinės instancijos teismas suabsoliutino išteisintojo A. Š. gynėjo nuomonę dėl tesės aktų, reglamentuojančių išteisintojo A. Š., kaip degalinės darbuotojo pareigas, todėl netinkamai taikė BK 137 straipsnio 3 dalį priežastinio ryšio nustatymo aspektu. A. Š. pagal savo asmenines savybes, ilgametę patirtį degalinės veikloje pildant transporto priemonių balionus dujomis, turėjo ir galėjo numatyti potencialų saugos reikalavimų nesilaikymo pavojingumą, galinčias kilti neigiamas pasekmes kitiems asmenims, bet elgėsi akivaizdžiai nusikalstamai nerūpestingai, todėl jis turi būti pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kasaciniame skunde, atkartojant apeliacinio skundo argumentus, nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu bei jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl A. Š. išteisinimo pagal BK 137 straipsnio 3 dalį ir siekiama, kad kasacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs įrodymus, padarytų kitokias išvadas, nei padarė žemesnės instancijos teismai. Tačiau kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo klaidų, tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, nepašalino esančių prieštaravimų, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, bet ir BPK 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies pažeidimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius nukentėjusiosios atstovo apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl A. Š. išteisinimo pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, dėl civilinio ieškinio, dėl proceso išlaidų ir kt.) atsakyta. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nukentėjusiosios atstovas BPK pažeidimus nurodo formaliai, siekdamas, kad kasacinės instancijos teismas dar kartą tikrintų jo argumentus, vertindamas bylos įrodymus kaip trečioji instancija. Kaip jau minėta, tokie skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios S. Š. atstovo advokato Alfredo Sokolovskio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.