Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-12-22 · Byla Nr. Ik-2834-629/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-2834-629/2011Sprendimas · 2011-12-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-07-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-22
Bylos Nr.
Ik-2834-629/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01047-2011-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Irena Paulauskienė, Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas
Alytaus miesto savivaldybės
Atsakovas
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
G. R., J. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, K. B., M. K., J. J., K. R., J. V., R. V.
Kategorijos
  • 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2834-629/2011(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01047-2011-9)Procesinio sprendimo kategorija 14.7.; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės, Raimondo Blauzdžiaus,

sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei, Aistei Lunienei,

dalyvaujant pareiškėjos Alytaus miesto savivaldybės atstovams Romualdui Paulauskui ir Linai Navašinskienei,

dalyvaujant atsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Elzei Lagunavičiūtei,

dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. R. ir J. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Alytaus miesto savivaldybės skundą atsakovei Valstybės saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, K. B., G. R., M. K., J. J., K. R., J. M., J. V., R. V. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Alytaus miesto savivaldybė (toliau – ir pareiškėja) su prašymu (t. I, b. l. 1-3), kurį vėliau patikslino (t. I, b. l. 96-97, t. II, b. l. 30-31) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Valstybės saugomų teritorijų tarnyba) 2011 m. balandžio 5 d. raštą Nr. V3-2.8-568 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano pakeitimo sprendinių derinimo“; 2) įpareigoti atsakovę suderinti Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimą dalyje dėl Alytaus m. (duomenys neskelbtini) g. sklypų Nr. 55, 57, 59, 61, 63, 65, 67, 69, 71, 73 naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo iš miško ūkio paskirties žemės, ekosistemų apsaugos miškų į gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir tvarkymo naudojimo režimą; 3) įpareigoti atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pateikti Aplinkos ministerijai medžiagą Alytaus m. (duomenys neskelbtini) g. sklypus Nr. 55, 57, 59, 61, 63, 65, 67, 69, 71, 73 išimti iš (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribų, kaip teisiškai nepagrįstai tai teritorijai priskirtus.

Pareiškėja nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 8 d. sprendimu įpareigojo Alytaus miesto savivaldybę per 4 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos spręsti klausimą dėl Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių pakeitimo pakeičiant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 55, 57, 59, 61, 63, 65, 67, 69, 71, 73 Alytaus mieste naudojimo būdą ir pobūdį iš miško ūkio paskirties žemės, ekosistemų apsaugos miškų į gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir tvarkymo naudojimo režimą.

Pareiškėja nurodė, jog UAB „Urbanistika“ parengė Alytaus miesto bendrojo plano (toliau – ir Planas) keitimo sprendinių projektus ir pagal teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus teikė derinti atitinkamoms institucijoms. Parengtą Strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą pateikus derinti atsakovei, pastaroji atsisakė suderinti minėtus Plano keitimo sprendinius, kurie parengti tiksliai taip, kaip nurodyta teismo sprendime, motyvuodama tuo, kad teritorija, kurioje yra ginčo sklypai, patenka į (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio išorines ribas, t. y. valstybės saugomos teritorijos dalis. Pareiškėja su tokia atsakovės pozicija nesutinka.

Anot pareiškėjos, neliko teisės akto, kurio pagrindu galioja botaninio draustinio statusas, nes (duomenys neskelbtini) botaninis draustinis buvo įkurtas LTSR Ministrų Tarybos 1960 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 517, o šis nutarimas pagal Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymo 1 str. pakeitimo ir papildymo įstatymą neteko galios.

Pažymėjo, kad nuosavybės teisė į žemę buvusiam savininkui ginčijamoje teritorijoje buvo atkurta Alytaus apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 28 d. įsakymu ir šios aplinkybės žinojimą atsakovė patvirtino 2009 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. V3-121-1678. Atkreipė dėmesį, kad atkuriant nuosavybę nebuvo nurodoma, kad teritorija patenka į botaninio draustinio teritoriją, kadangi tuo metu nebuvo jokių valstybinio registro duomenų apie konkrečias ribas. Be to, Alytaus miesto savivaldybės valdyba 2001 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 314 patvirtino J. R. priklausančio žemės sklypo padalinimo į 10 atskirų sklypų planą. Tuo metu savivaldybei duomenų apie tai, kad sklypai patenka į (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio teritorijos ribas, niekas neteikė, nes tokių duomenų nebuvo. Visi padalinti sklypai buvo įregistruoti VĮ „Registrų centras“ ir registre nurodyta, kad žemės paskirtis yra namų valdos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Pažymėjo, jog atsakovei registro duomenys yra prieinami, bet jokių veiksmų ji nesiėmė. Registro duomenys galioja iki šiol.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad Alytaus rajono apylinkės prokuratūra buvo pateikusi ieškinį teismui, ginčydama ginčo žemės padalinimą. Vienu iš motyvų ieškinyje buvo nurodyta, kad žemė patenka į (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio teritoriją. Atsakove byloje dalyvavo Alytaus apskrities viršininko administracija, trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Aplinkos ministerijos atstovas, liudytoju – Miškotvarkos instituto atstovas A. Bendinskas, tačiau nė vienas iš šių atstovų nepateikė teismui įrodymų, kad žemė patenka į botaninio draustinio ribas. Visos šios aplinkybės atsispindi Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 2 d. sprendime, kuris turi prejudicinę reikšmę vertinant įrodymus. Iš minėto teismo sprendimo matyti, kad buvo įrodyta, jog žemė nepagrįstai buvo priskirta miškų schemos riboms. Po šio teismo sprendimo Lietuvos Respublikos yriausybė klaidą ištaisė ir išėmė minėtą žemę iš miško žemės teritorijos.

Šalies argumentai

Pareiškėja taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) botaninį draustinį saugomų teritorijų valstybės registre atsakovė įregistravo tik 2005 m. spalio 13 d., t. y. daugiau kaip po 5 metų nuo sklypų padalinimo ir įregistravimo pagal minėtą paskirtį VĮ „Registrų centras“. Tačiau tik aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. Dl-357 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio tvarkymo planas ir jo ribos. Ši aplinkybė įrodo, kad iki to laiko niekas iš valstybės institucijų nedisponavo oficialiai įteisintais ir įregistruotais duomenimis apie situaciją, kuri būtų leidusi žemės savininkams, apskrities viršininko administracijai ir savivaldybei abejoti priimamų sprendimų teisėtumu. Kadangi sklypai jau buvo suformuoti, įregistruoti kitai paskirčiai, pareiškėjos manymu, atsakovė turėjo įvertinti šią aplinkybę rengdama minėtus registro dokumentus, tačiau to nedarė, niekam pretenzijų nereiškė.

Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad iš Lietuvos Respublikos valstybės saugomų teritorijų įstatyme pateiktos draustinio sąvokos matyti, kad tai turi būti tik ta teritorija, kurioje pačioje yra moksliniu bei pažintiniu požiūriu vertingi objektai, tarp jų gamtos objektai ar biologinė įvairovė. Botaninis draustinis gali būti steigiamas tik retoms ir nykstančioms laukinių augalų ir grybų rūšims bei jų bendrijoms ir buveinėms saugoti. Darytina išvada, kad botaninio draustinio teritorijai negali būti priskirta teritorija, kurioje šios retos augalų ir grybų rūšys neauga. Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimo bei kitos medžiagos matyti, kad konkreti šio teisminio ginčo žemė visą laiką buvo tik namų valdos ir ariama žemė, tai reiškia, kad šioje konkrečioje žemėje, kurios paskirtį pakeisti yra įpareigojęs teismas, niekada neaugo ir neauga jokios retos augalų ar grybų rūšys ir negalima teisėtai laikyti šią žemę botaniniu draustiniu. Iš (duomenys neskelbtini) miško, kuris ir yra botaninis draustinis, ekosistemų apsaugos miškų žemės ribų ši teritorija yra išimta, o įstatymo nustatytų botaniniam draustiniui privalomų sąlygų neatitinka. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovės veikimas, trukdantis savivaldybei įvykdyti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą grindžiamas tik subjektyvia nuostata, jog teritorija de jure patenka į (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribas, tačiau de fakto tai prieštarauja paminėtai teisinei saugomų teritorijų reglamentacijai, atsakovės sprendimų priėmimo eiliškumui pagal jų galiojimo hierarchiją, taip pat savivaldybės interesams norint įvykdyti teismo sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos prašymą (t. I, b. l. 102-107) prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) botaninis draustinis įsteigtas ir jo ribų planas patvirtintas 1960 m. LTSR Ministrų Tarybos 1960 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 517. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribų planas nebuvo panaikintas, nes Vyriausybė pratęsė šio dokumento galiojimo terminą – 1997 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribų planas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nutarimu Nr. 1486, kuriuo buvo patvirtintas valstybinių geomorfologinių draustinių sąrašas. Jame nurodytas ir (duomenys neskelbtini) botaninis draustinis. Pagal minėto nutarimo 3 p. draustinių ribų planai buvo pateikti atitinkamų apskričių viršininkų administracijoms bei rajonų savivaldybių administracijoms, taigi pareiškėjos argumentas, kad savivaldybei niekas neteikė duomenų, kad sklypai patenka į (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio teritorijos ribas, yra nepagrįstas. Draustinio ribos šioje vietoje niekada nesikeitė. Teritorija, kurioje buvo suformuotas J. R. grąžintas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) botaniniame draustinyje yra nuo pat jo įsteigimo, t. y. nuo 1960 m.

Pažymėjo, kad į J. R. nuosavybės dokumentus nebuvo įrašytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Nors šie apribojimai nebuvo įregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre, atsakovės manymu, jų turi būti laikomasi, nepaisant to, ar į atitinkamus dokumentus buvo įrašytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, ar ne. Pakankamas pagrindas yra veiklos apribojimų nustatymas įstatymu, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo dokumentais. Anot atsakovės, tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (2010 m. lapkričio 19 d. LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-63-1555/2010). Pažymėjo, kad Apskrities viršininko klaida neatleidžia nuo pareigos laikytis įstatymais nustatytų veiklos apribojimų. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) 32 str. 10 d. nustatyta, jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas.

Taip pat pažymėjo, kad Saugomų teritorijų valstybės kadastras įsteigtas 2002 m. rugpjūčio 1 d., pradėtas kurti 2003 m., o visiškai pradėjo funkcionuoti tik 2008 m. vasario 26 d., todėl iki tol, kol atsirado galimybė naudotis valstybiniu saugomų teritorijų valstybės kadastru, institucijos turėjo vadovautis patvirtintais saugomų teritorijų ribų planais, kurie dažniausiai būdavo atspausdinti ant popieriaus.

Atsakovės manymu, Alytaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 314, kuriuo pritarta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 55 padalinimui į 10 atskirų sklypų, kurie vėliau buvo parduoti, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nes pagal tuo metu galiojusio Saugomų teritorijų įstatymo 5 str. 8 d. valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose nuosavybės teise turimo sklypo neleidžiama dalimis parduoti, išnuomoti, įkeisti, dovanoti, išskyrus atvejus, kai keičiamos savininkų gretimų valdų ribos.

Šalies argumentai

Nurodė, kad 2002 m. gegužės 31 d. Alytaus rajono apylinkės prokuratūra kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame, be kitų administracinių aktų, prašė panaikinti Alytaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 314. Pažymėjo, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos šioje byloje nedalyvavo. Alytaus rajono apylinkės teismas pripažino, kad prokuroras negalėjo teikti ieškinio gindamas VĮ Alytaus miškų urėdijos interesus, nes ji nėra turto, dėl kurio kilo ginčas, valdymo patikėjimo teisės subjektas. Teismas taip pat konstatavo, kad nei prokuroras, nei Alytaus miškų urėdija neįrodė, kad ginčo žemės sklypas, į kurį atkurtos nuosavybė teisės, yra miškas, kuris priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Dėl (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio teismas nepasisakė.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka, kad iki to laiko, kai 2007 m. birželio 22 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-357 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio tvarkymo planas ir jo ribos, niekas iš valstybės institucijų nedisponavo oficialiai įteisintais ir įregistruotais duomenimis apie situaciją, kuri būtų leidusi žemės savininkams, apskrities viršininko administracijai ir savivaldybei abejoti priimamų sprendimų teisėtumu. Atsakovė pažymėjo, kad nurodytu aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtintas tik (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio tvarkymo planas, kuris buvo parengtas esamose draustinio ribose (patvirtintose 1960 m.). Be to, pažymėjo, kad atsakovė, kaip (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio tvarkymo plano organizatorius, teisės aktų nustatyta tvarka vykdydama visuomenės informavimo procedūras, nei iš (duomenys neskelbtini) g. 55, 157, 59, 61, 63, 65, 67, 69, 71, 73 Alytaus mieste žemės savininkų, nei iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos nebuvo gavusi jokių prašymų, pasiūlymų ar pretenzijų dėl to, kad nagrinėjamoje teritorijoje nustatytas tik vienos (buvusios) sodybos atstatymas.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad draustinis nėra nedidelė teritorija apie medį ar grybą, tai vietovė, kurioje aptinkami saugomi objektai.

Atsakovė nurodė, kad prašymas tikslinti (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribas buvo pateiktas svarstyti Aplinkos ministerijoje sudarytai Nevalstybinių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teikiamiems pasiūlymams dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų ir apsaugos režimo pakeitimo nagrinėti komisijai, kuri vienbalsiai nepritarė siūlymui keisti (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribas, todėl atsakovė atsisakė derinti pateiktus Alytaus miesto bendrojo plano pakeitimo sprendinius susijusius su ginčo teritorija, nes jie nesuderinti su galiojančiu (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio tvarkymo planu.

Taip pat pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 11 str. 8 d. (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) nustatyta, kad savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrieji planai turi neprieštarauti apskrities lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentų sprendiniams, taip pat teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 15 str. 1 d. 5 p. (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio tvarkymo planas yra specialiojo planavimo dokumentas, o pagal Saugomų teritorijų įstatymo 28 str. 2 d. 5 p. priskiriamas saugomų teritorijų specialiųjų planų tipui. Taigi, savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrieji planai turi neprieštarauti valstybės saugomų teritorijų specialiųjų planų sprendiniams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į prašymą (b. l. 114-116) prašė pareiškėjos prašymą patenkinti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyrius palaikė pareiškėjos prašymo argumentus. Taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą botaniniai draustiniai priklauso miškams. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1409 patikslino Valstybinės reikšmės miškų plotus Alytaus mieste ir žemės sklypai esantys (duomenys neskelbtini) g. 55, 57, 59, 61, 63, 65, 67, 69, 71, 73 Alytuje buvo išimti iš miškų plotų, todėl logiška ir teisinga, kad šie sklypai turi būti išimti ir iš (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribų.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuotieji asmenys G. R., J. M., J. V. ir R. V. atsiliepime į prašymą (b. l. 165-169) prašė pareiškėjos prašymą patenkinti.

Palaikė pareiškėjos argumentus. Taip pat pažymėjo, kad Alytaus rajono apylinkės teismas civilinės bylos Nr. 2-219/2000 m. nagrinėjimo metu iš pateiktų dokumentų nustatė, kad 1937-1938 m. ginčo žemėje buvo sodyba, namas įregistruotas 1940 m. 1926 m. sudarytas žemės planas ir prie jo esanti eksplikacija patvirtina, kad nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas buvo bendrame miško sklypų savininkų valdyme paliktame sklype Nr. 41. 1990 m. Alytaus miškų urėdijos taksoraštyje žymima, kvartalas Nr. 33, 20 ir 22 pozicijose pažymėta 0,30 ha namų valda ir 0,60 ha ariamos žemės. Lietuvos valstybinio miškotvarkos instituto pateiktame paaiškinamajame rašte (1990 m.) akivaizdžiai matosi, kad šie minimi žemės sklypai neįeina į (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribas, taip pat teigiama, kad (duomenys neskelbtini) botaninis draustinis išskirtas Alytaus girininkijos 33-38 kvart. Savivaldybės atstovai teismo metu teigė, kad tai miesto fondinė žemė ir jokių planų ar žemėlapių, patvirtinančių, kad ši žemė priklauso (duomenys neskelbtini) botaniniam draustiniui, neturėjo. Taip pat ir Alytaus miesto apskrities atstovai neturėjo jokių dokumentų, patvirtinančių, kad šis žemės sklypas priklauso (duomenys neskelbtini) botaniniam draustiniui. VĮ „Registrų centro“ Alytaus filialas, pateikė turimus planus, tačiau juose niekur nebuvo pažymėta, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantys žemės sklypai patenka į (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribas. Registro duomenys yra galiojantys ir nenuginčyti.

Pažymėjo, kad apie Kauno apygardos 2008 m. vasario 8 d. sprendimą, buvo informuotos visos atitinkamos institucijos, tarp jų ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir pati Aplinkos ministerija. Per nustatytą terminą teismo sprendimas nebuvo apskųstas, vadinasi, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ( LR CPK 18 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos Alytaus miesto savivaldybės atstovai prašė patenkinti prašymą jame nurodytais argumentais (t. II, b. l. 1-8, 72-79).

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė prašė atmesti prašymą atsiliepime nurodytais argumentais (t. II, b. l. 1-8, 72-79).

Teismo posėdžio metu tretieji suinteresuotieji asmenys G. R. ir J. M. prašė atmesti prašymą atsiliepime nurodytais argumentais (t. II, b. l. 1-8, 72-79).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (t. II, b. l. 17).

Teismo posėdyje tretieji suinteresuotieji asmenys K. B., M. K., J. J., K. R., J. V. nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (t. II, b. l. 17-18). R. V. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad apie teismo posėdžio datą, laiką bei vietą jam yra žinoma bei prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (t. II, b. l. 61).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčas šioje byloje kilęs dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. balandžio 5 d. rašto Nr. V3-2.8-568 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano pakeitimo sprendinių derinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei prašymo įpareigoti atsakovę suderinti Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimą dalyje dėl Alytaus m. (duomenys neskelbtini) g. sklypų Nr. 55, 57, 59, 61, 63, 65, 67, 69, 71, 73 naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo iš miško ūkio paskirties žemės, ekosistemų apsaugos miškų į gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir tvarkymo naudojimo režimą, taip pat įpareigoti atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pateikti Aplinkos ministerijai medžiagą Alytaus m. (duomenys neskelbtini) g. sklypus Nr. 55, 57, 59, 61, 63, 65, 67, 69, 71, 73 išimti iš (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribų, kaip teisiškai nepagrįstai tai teritorijai priskirtus.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) botaninis draustinis įsteigtas 1960 m. LTSR Ministrų tarybos 1960 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 517, o 2005 m. spalio 13 d. įregistruotas saugomų teritorijų valstybės kadastre (t. I, b. l. 91-92). (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio planas (387 ha ploto (duomenys neskelbtini) botaninis draustinis, esantis Alytaus apskr., Alytaus mieste, kaip pietų Lietuvos miškų kompleksas Nemuno slėnyje su retų rūšių augalų augavietėmis) iš naujo patvirtintas Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486. Pastarojo nutarimo 3 p. buvo pavesta Aplinkos apsaugos ministerijai nurodytų 2 p. draustinių ribų planus pateikti atitinkamų apskričių viršininkų administracijoms bei rajonų savivaldos institucijoms. Šį įpareigojimą vykdė Miškų ir saugomų teritorijų departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuris 1999 m. sausio 5 d. raštu Nr. 08-1-09 pateikė valstybinių draustinių planus apskričių viršininkų administracijoms bei rajonų savivaldos institucijoms (t. II, b. l. 37-40). Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. V. patvirtino, jog ji pati buvo atsakinga už valstybinių draustinių planų apskričių viršininkų administracijoms bei rajonų savivaldos institucijoms pateikimą ir tinkamai savo pareigas atliko (t. II, b. l. 72-79).

2000 m. liepos 18 d. J. R. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 11-693 buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,9950 ha žemės sklypą, esantį Alytaus apskrityje, Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) g. 55 (t. II, b. l. 27 abi lapo pusės).

Alytaus miesto savivaldybės valdyba 2001 m. birželio 13 d. sprendimu dėl žemės sklypų sujungimo, padalijimo ir adresų suteikimo Nr. 314 (t. I, b. l. 13-14) nusprendė tvirtinti J. R. nuosavybės teise priklausančio 9950 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 55 padalijimo į dešimt atskirų žemės sklypų planą ir suteikti adresus (duomenys neskelbtini) g. 55, 57, 59, 61, 63, 65, 67, 69, 71, 73. Atsižvelgdamas į šį sprendimą Alytaus apskrities viršininkas 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 11-1404 „Dėl žemės sklypų planų tvirtinimo Alytaus mieste“ patvirtino J. R. nuosavybės teise priklausančio 9950 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 55, Alytaus mieste, padalijimo į dešimt atskirų sklypų planą (t. II, b. l. 25-26). Šio sprendimo 4.4 p. nustatyta žemės sklypo paskirtis ir naudojimo pobūdis: sklypą naudoti kitai paskirčiai, naudojimo pobūdis – privataus gyvenamojo namo statybai ir eksploatacijai.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 2 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-180-292/05 (t. I., b. l. 6-12) pagal Alytaus apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį, pareikštą VĮ Alytaus miškų urėdijos interesais, kuriuo, be kita ko, prašyta panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimą, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės J. R. į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 55, Alytuje, pripažinti negaliojančiu Alytaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 314 dėl žemės sklypų sujungimo, padalijimo ir adresų suteikimo 2 p., kuriame nuspręsta tvirtinti J. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 55 padalijimo į dešimt atskirų žemės sklypų planą, bei panaikinti minėtų padalintų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis ir taikyti restituciją. Ieškinys buvo atmestas konstatavus, kad prokuroras neturėjo teisės pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 2 d. sprendime taip pat pažymėta, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo žemės sklypas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės J. R., yra miškas, kuris priskirtas valstybinės reikšmės miškams, tačiau pažymėtina, jog nebuvo tirtos aplinkybės ar žemės sklypai priklauso (duomenys neskelbtini) botaniniam draustiniui.

Tretieji suinteresuoti asmenys K. B., G. R., M. K., J. J., J. M., J. V., R. V. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė teismo įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę iš Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T-223 patvirtinto Alytaus miesto bendrojo plano ekosistemos apsaugos miškų zonos išbraukti jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) g. 55, 57, 59, 61, 63, 65, 67, 69, 71, 73 ir įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę leisti jiems rengti žemės sklypų detalųjį planą individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti pagal žemės sklypų paskirtį. Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-45-353/2006 (t. I, b. l. 4-5 abi lapo pusės) nustatė, kad minėti žemės sklypai nėra miško žemė, todėl įpareigojo Alytaus miesto savivaldybę per 4 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos spręsti klausimą dėl Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių pakeitimo pakeičiant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 55, 57, 59, 61, 63, 65, 67, 69, 71, 73 Alytaus mieste naudojimo būdą ir pobūdį iš miško ūkio paskirties žemės, ekosistemų apsaugos miškų į gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir tvarkymo naudojimo režimą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi išaiškino 2008 m. vasario 8 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-45-353/08 ir nurodė, kad 2008 m. vasario 8 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-45-353/08 buvo nuspręsta Alytaus miesto savivaldybę įpareigoti per 4 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išspręsti klausimą dėl Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių pakeitimo, t. y. per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 55, 57, 59, 61, 63, 65, 67, 69, 71, 73 Alytaus mieste naudojimo būdą ir pobūdį iš miško ūkio paskirties žemės, ekosistemų apsaugos miškų į gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir tvarkymo naudojimo režimą (t. II, b. l. 68-70).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 str. ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str., įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Taigi teismas nagrinėjamoje byloje nekvestionuoja faktų, nustatytų Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-45-353/08, tačiau pažymi, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. sprendime nėra pasisakoma dėl ginčo sklypų patekimo į (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribas, šios aplinkybės nebuvo tirtos bei nustatinėjamos, todėl pareiškėjų reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovę suderinti Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimą dalyje dėl Alytaus m. (duomenys neskelbtini) g. sklypų Nr. 55, 57, 59, 61, 63, 65, 67, 69, 71, 73 naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo iš miško ūkio paskirties žemės, ekosistemų apsaugos miškų į gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir tvarkymo naudojimo režimą vertintinas kitų faktinių aplinkybių kontekste bei konkrečius teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

Pažymėtina, jog teisinius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontroles teisinius pagrindus, taip pat veiklą saugomose teritorijose reguliuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Saugomų teritorijų įstatymo (2001 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. IX-628 redakcija, galiojusi ginčo metu) 2 str. 32 d. nustatė, jog saugomos teritorijos – tai sausumos ir (ar) vandens plotai, nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes) (3 str.).

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 8 d. draustiniai – saugomos teritorijos, įsteigtos išsaugoti moksliniu bei pažintiniu požiūriu vertingas gamtos ir (ar) kultūros vietoves, jose esančius gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei genetinį fondą; šiose teritorijose esančių vertybių išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant jose ūkinės veiklos. Pagal šio įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., draustiniai priskiriami konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoms. Draustiniai steigiami siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves; užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei ekologinę pusiausvyrą, išsaugoti laukinių augalų, gyvūnų bei grybų buveines ir rūšis, genetiniu požiūriu vertingas jų populiacijas, sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves (Saugomų teritorijų įstatymo 8 str. 1 d.). Botaniniai draustiniai priskiriami prie gamtinių draustinių ir jie skirti – retoms bei nykstančioms laukinių augalų ir grybų rūšims bei jų bendrijoms ir buveinėms saugoti (Saugomų teritorijų įstatymo 8 str. 3 d. 5 p.).

Nuostatos, nustatančios veiklos draustiniuose ypatumus, yra įtvirtintos Saugomų teritorijų įstatymo 9 str., kurio 1 d. nustato, kad draustinių apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis įstatymas, Vyriausybės patvirtinti Draustinių nuostatai bei kiti šio įstatymo 5 str. nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai; draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms). Pagal šio straipsnio 2 d. gamtiniuose draustiniuose (taigi ir botaniniuose) draudžiama, be kita ko, naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus (2 p.), rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus, rengti sąvartynus, kitus aplinką teršiančius, įskaitant vizualiai, statinius (3 p.); statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose (8 p.); taip pat atlikti kitą veiklą, kuri gali pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms) (11 p.). Pažymėtina ir tai, jog pagal šio straipsnio 7 d. valstybiniams ir savivaldybių draustiniams, taip pat valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esantiems draustiniams taikomas šiame straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas; atsižvelgiant į draustiniuose saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) ypatumus, draustinių nuostatai, apsaugos reglamentai, kiti šio įstatymo 5 str. nurodyti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai, taip pat draustinių tvarkymo planai ir projektai gali papildomai riboti kraštovaizdžio tvarkymą, gamtos išteklių naudojimą, statinių statybą, teritorijos lankymą ir kita.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 28 str. 2 d. 5 p. saugomų teritorijų tvarkymo planai (planavimo schemos) – tai specialieji planai, rengiami saugomų teritorijų naudojimą ir apsaugą reguliuojančioms kraštovaizdžio tvarkymo zonoms bei jų reglamentams, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos ir tvarkymo kryptims bei priemonėms, taip pat kraštovaizdžio formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo bei kitoms tvarkymo priemonėms nustatyti.

Iš (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio tvarkymo plano (toliau – ir Tvarkymo planas) M 1:10 000 (t. I, b. l. 113), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-357, matyti, kad ginčo sklypai priklauso (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio teritorijai, priskirti žemės ūkio paskirties žemei, tačiau teritorijoje, į kurią patenka (duomenys neskelbtini) g. 55, 57, 59, 61, 63, 65, 67, 69, 71 ir 73 sklypai, numatyta tik vienos sodybos statyba. Užstatymo sutankinimas bei kitų naujų pastatų statyba nenumatyta. Taip pat matyti, kad (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio tvarkymo planas parengtas esamose draustinio ribose ir (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribos, tvirtinant Tvarkymo planą, tvirtinamos nebuvo.

Iš Alytaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos M 1 : 10 000, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 (2008 m. gruodžio 3 d. redakcija), matyti, kad ginčo sklypai nėra priskirti valstybinės reikšmės miškams (t. II, b. l. 32), tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nekeičia situacijos, jog ginčo sklypai patenka į (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio teritoriją.

Analizuodama Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p., nustatantį, kad gamtiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus <...> vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose <...>, teisėjų kolegija pažymi, jog ši nuostata negali būti aiškinama kitaip, kaip tik įtvirtinanti galimybę (teisę) statyti naujus statinius atitinkamuose planavimo dokumentuose nustatytose vietose, tačiau tik tais atvejais, kai teisės aktais nauja statyba konkrečiose saugomose teritorijose (jų dalyse) yra leidžiama (nedraudžiama).

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad 2009 m. spalio 5 d. Alytaus miesto savivaldybės administracija su UAB „Urbanistika“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. S2-1197 (t. I, b. l. 27-39) dėl Alytaus miesto bendrojo plano koncepcijos patikslinimo ir sprendinių parengimo. UAB „Urbanistika“ parengė Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – ir SPAV) ataskaitą (t. I, b. l. 44-89), kurioje numatyta (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio teritorijoje esančių ginčo sklypų naudojimo būdą ir pobūdį keisti iš ekosistemų apsaugos miškų į mažaaukščio gyvenamojo užstatymo teritoriją (pagal teismo sprendimą), tačiau taip pat nurodoma, kad ūkinė veikla šioje teritorijoje bus vykdoma sutinkamai su Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimais ir (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio tvarkymo plano reglamentais. Teritorijoje Nr. 21 gali būti atkurta viena buvusi vienkieminė sodyba buvusios sodybos vietoje, arba apjungus sklypus – kitoje teritorijos dalyje, kuri patenka į žemės ūkio specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Kvartalo statyba negalima. Taigi, ir UAB „Urbanistika“ parengtoje Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje yra numatyti ginčo teritorijos savininkų teisių apribojimai, nors pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog, jų supratimu, SPAV ataskaitoje (t. I, b. l. 55) yra numatyta, kad teritorijos prie Radžiūnų g., patenkančios į (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio teritoriją, naudojimo būdas ir pobūdis bus pakeistas į mažaaukščio gyvenamojo užstatymo teritoriją (pagal teismo sprendimą).

Pažymėtina, jog nurodytas savininkų teisių apribojimų netaikymas būtų galimas pakeitus Tvarkymo planą arba išskyrus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) g. 55, 57, 59, 61, 63, 65, 67, 69, 71 ir 73 iš (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribų.

2010 m. birželio 30 d. Nevalstybinių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teikiamiems pasiūlymams dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų ir apsaugos režimo pakeitimo nagrinėti komisija, išnagrinėjusi G. R. ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos pasiūlymą keisti (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribas, nepritarė draustinio ribų pakeitimui, nes, komisijos nuomone, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 55 padalinimas į 10 atskirų sklypų yra neteisėtas, kadangi šis sklypas priklausė (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio teritorijai (t. I, b. l. 42-43).

2010 m. spalio 18 d. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos raštu Nr. V3-10.7-1624 (t. I, b. l. 108-109) informavo UAB „Urbanistika“, kad Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo SPAV ataskaita parengta ne pagal jau patvirtintą ir suderintą apimties nustatymo dokumentą. Nurodė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 55 padalinimas į 10 atskirų sklypų yra neteisėtas, todėl SPAV ataskaitoje nurodė pataisyti sprendinius, susijusius su minima teritorija pagal apimties nustatymo dokumentą – (duomenys neskelbtini) botaniniame draustinyje planuojamoje teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) g. turi būti aiškiai numatyta, kad šioje teritorijoje gali būti atkurta viena buvusi vienkieminė sodyba, kituose žemės sklypuose užstatymas nenumatytas.

Žemesnės instancijos teismas

2011 m. sausio 13 d. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijos raštu Nr. V3-7.15-60 (t. I, b. l. 110) informavo UAB „Urbanistika“, jog nepritaria Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimui teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. 55, 57, 59, 61, 63, 65, 67, 69, 71, 73 Alytaus mieste.

2011 m. balandžio 5 d. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos raštu Nr. V3-2.8-568 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano pakeitimo sprendinių derinimo“ (t. I, b. l. 40-41), susipažinusi su 2011 m. kovo 21 d. raštu Nr. SD-2094(6.18) „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano pakeitimo sprendinių derinimo“, informavo Alytaus miesto savivaldybės administraciją, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. 55, Alytuje, (duomenys neskelbtini) botaniniame draustinyje yra nuo pat jo įsteigimo, t. y. nuo 1960 m. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos patvirtinti teises aktai (taip pat ir tie, kuriais patvirtinti saugomų teritorijų ribų planai ar planavimo dokumentai) įsigalioja teisės aktų nustatyta tvarka, bet ne nuo įregistravimo Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre. Pažymėjo, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimu nevertino aplinkybės, kad ginčo žemės sklypai patenka į (duomenys neskelbtini) botaninį draustinį. Informavo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. Dl-357 patvirtintas (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio tvarkymo planas parengtas esamose draustinio ribose, t. y. (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribos, tvirtinant Tvarkymo planą, tvirtinamos nebuvo. Tvarkymo plane teritorijoje, į kurią patenka (duomenys neskelbtini) g. 55, 57, 59, 61, 63, 65, 67, 69, 71 ir 73 sklypai, numatyta tik vienos sodybos statyba. Užstatymo sutankinimas bei kitų naujų pastatų statyba nenumatyta. Siūlomi Alytaus miesto bendrojo plano pakeitimai nesuderinti su Tvarkymo plano sprendiniais. Norint pakeisti Alytaus miesto bendrąjį planą turi būti pakeistas Tvarkymo planas arba ginčo teritorija turi būti išimta iš (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribų. Nurodė, kad išimti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) g. 55, 57, 59, 61, 63, 65, 67, 69, 71 ir 73 iš (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba neturi juridinio pagrindo: teismas to daryti neįpareigojo, planuojamos statybos šioje vietoje negalimos (remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 9 str.), taip pat informavo, kad Nevalstybinių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teikiamiems pasiūlymams dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų ir apsaugos režimo pakeitimo nagrinėti komisija vienbalsiai nepritarė siūlymui keisti (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribas.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 11 str. 4 ir 8 d., savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrieji planai turi neprieštarauti valstybės saugomų teritorijų specialiųjų planų sprendiniams, taip pat teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, o pagal Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 9 d. specialiųjų planų keitimai rengiami, svarstomi, derinami, tikrinami, tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir specialusis planas. Specialusis planas keičiamas tik tais atvejais, kai keičiama veiklos koncepcija, veiklos kryptys, tvarkymo prioritetai ir jo sprendiniai. Sprendimą dėl specialiojo plano keitimo būtinumo planavimo organizatoriaus motyvuotu siūlymu priima specialųjį planą tvirtinusi institucija. Nurodytų teisės normų pagrindu teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad teismai neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių keitimas teismo sprendimu, be viešojo administravimo procedūrų, nėra galimas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. balandžio 5 d. raštas Nr. V3-2.8-568 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano pakeitimo sprendinių derinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos reikalavimas pastarąjį raštą panaikinti bei įpareigoti atsakovę suderinti Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimą dalyje dėl Alytaus m. (duomenys neskelbtini) g. sklypų Nr. 55, 57, 59, 61, 63, 65, 67, 69, 71, 73 naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo iš miško ūkio paskirties žemės, ekosistemų apsaugos miškų į gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir tvarkymo naudojimo režimą atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjos reikalavimą įpareigoti atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pateikti Aplinkos ministerijai medžiagą Alytaus m. (duomenys neskelbtini) g. sklypus Nr. 55, 57, 59, 61, 63, 65, 67, 69, 71, 73 išimti iš (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribų, kaip teisiškai nepagrįstai tai teritorijai priskirtus, teismas taip pat vertina kritiškai, nes byloje nėra pateikta jokių duomenų leidžiančių padaryti pareiškėjo nurodomas išvadas.

Teismo padarytos išvados taip pat grindžiamos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Pažymėtina, jog aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 str. įtvirtintus nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra ne kartą konstatavęs, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų. Tačiau kartu yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nuosavybė atlieka ir socialinę funkciją, ji įpareigoja (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucinis socialinės darnos imperatyvas, konstituciniai teisingumo, protingumo, proporcingumo principai, kitos Konstitucijos nuostatos suponuoja tai, kad Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei gausinimas, gali įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų ribojamas atskirų gamtos aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas, o tam tikri teisinių santykių subjektai būtų įpareigoti atitinkamai veikti arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).

Taip pat Konstitucinis Teismas 2006 m kovo 14 d. nutarime yra nurodęs, jog „Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Šio konstitucinio imperatyvo privalu paisyti ir teisės aktais reglamentuojant santykius, susijusius su žemės, miškų, vandens telkinių, taip pat ir esančių ypač vertingose vietovėse, nuosavybe, naudojimu, kita veikla šiose vietovėse. <...> Kaip 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, siekdama užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą, atkūrimą ir gausinimą, valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, gali nustatyti specifines ūkinės veiklos sąlygas, procedūras, kontrolės priemones, taip pat tam tikrus ūkinės veiklos, susijusios su atitinkamų gamtos išteklių naudojimu, ribojimus ir draudimus; valstybė, reguliuodama su natūralios gamtinės aplinkos ir jos objektų apsauga, gamtos išteklių naudojimu, atkūrimu ir gausinimu susijusius santykius, taip pat ir ribodama atskirų gamtinės aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimą ar įpareigodama tam tikrus teisinių santykių subjektus atitinkamai veikti arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, yra saistoma konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų, inter alia tokiais atvejais, kai šiais ribojimais ar įpareigojimais yra įsiterpiama į asmens konstitucinių teisių ir laisvių įgyvendinimą“.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat nurodė, jog „Žemės, miškų, parkų, vandens telkinių, taip pat ir esančių ypač vertingose vietovėse, pripažinimas turinčiais valstybinę reikšmę suponuoja santykių, susijusių su tokių objektų priežiūra, apsauga ir naudojimu, ypatingą teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į minėtų objektų ypatingą išliekamąją vertę, svarbą, būtinybę juos išsaugoti ateities kartoms, tokiems objektams, palyginti su kitais objektais, įstatymu gali būti nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas. Pažymėtina, kad valstybė pagal Konstituciją turi pareigą rūpintis ir tais valstybinės reikšmės gamtos objektais, kurie nuosavybės teise priklauso ne valstybei, bet kitiems asmenims, užtikrinti jų apsaugą. <...>

Konstitucijos 54 str. 1 d. vartojama sąvoka „ypač vertingos vietovės“. Tokiose vietovėse gamtos ir kiti objektai gali nuosavybės teise priklausyti labai įvairiems subjektams: valstybei, savivaldybėms, juridiniams ir fiziniams asmenims. Kai kurie iš šių objektų, o ypatingais atvejais – visi tam tikroje vietovėje esantys objektai, gali turėti valstybinę reikšmę.

Ypač vertingos vietovės gali būti labai įvairios. Tai gali lemti jų teisinio režimo ypatumus, jose esančių objektų apsaugos būdus, veiklos tose vietovėse sąlygas, ribojimus, draudimus. Tokie ribojimai, draudimai gali būti taikomi inter alia ūkinei veiklai, statyboms tose vietovėse, taip pat bet kokiai kitai veiklai, dėl kurios gali būti pakeistas kraštovaizdis, atskiri atitinkamose vietovėse esantys objektai ir pan.

Pabrėžtina, kad minėti ribojimai, draudimai, kuriais siekiama užtikrinti ypač vertingų vietovių apsaugą – viešąjį interesą, gali ir turi būti nustatomi ne tik valstybei ir savivaldybėms, kaip atitinkamų objektų, esančių ypač vertingose vietovėse, savininkams, bet ir kitiems tokių objektų savininkams bei naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims. Taigi gali būti nustatyti ir tokie ribojimai, draudimai, kuriais tam tikra apimtimi yra įsiterpiama į visų, taip pat ir privačių žemės sklypų, miškų, parkų, vandens telkinių, savininkų nuosavybės teises.

Ypač pabrėžtina, kad visi minėti ribojimai, draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti, nevaržyti savininkų, kitų asmenų teisių labiau negu būtina visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.“.

Teismas pažymi, jog Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime pasisakė taip pat ir dėl cituotų Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. įtvirtintų ribojimų bei draudimų. Konstitucinis Teismas nurodė, jog jais siekiama užtikrinti, kad nebūtų statomi statiniai, pakeičiantys kraštovaizdžio estetinę vertę, mažinantys atskirų atitinkamose vietovėse esančių objektų vertę, statiniai, kurių statyba ir eksploatavimas galėtų sudaryti prielaidas užteršti gamtinę aplinką ar kitaip pakenkti gamtai; valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei gausinimas, gali įstatymais nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad atitinkamų objektų, esančių ypač vertingose vietovėse, savininkams būtų nustatyti ir tokie ribojimai, draudimai, kuriais tam tikra apimtimi yra įsiterpiama ir į privačių žemės sklypų savininkų nuosavybės teises; tokie ribojimai, draudimai turi būti proporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, Konstitucinis Teismas pripažino, jog šios Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 23 str. 1 ir 2 d. bei 29 str. 1 d.

Aiškindamas teisėtų lūkesčių apsaugos principą, Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad šis principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai).

Vertinant argumentus dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėtų lūkesčių, teisėjų kolegija pastebi, jog, kaip jau nustatyta, (duomenys neskelbtini) botaninis draustinis įsteigtas 1960 m. LTSR Ministrų tarybos 1960 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 517, o (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio planas (387 ha ploto (duomenys neskelbtini) botaninis draustinis, esantis Alytaus apskr., Alytaus mieste, kaip pietų Lietuvos miškų kompleksas Nemuno slėnyje su retų rūšių augalų augavietėmis) iš naujo patvirtintas Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486, o J. R. tik 2000 m. liepos 18 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 11-693 buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,9950 ha žemės sklypą, esantį Alytaus apskrityje, Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) g. 55 (t. II, b. l. 27 abi lapo pusės).

Be to, Saugomų teritorijų įstatymo 32 str. 10 p. nustato, kad, jeigu suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas ir teisės aktais nustatytų specialiųjų sąlygų įrašymas į nekilnojamojo turto registro duomenis negali būti vertinamas kaip specialiojo teritorijų planavimo dokumento keitimas, nes tokiu papildymu nauja saugoma teritorija neįsteigiama, nenustatomi nauji draustiniui taikomi apribojimai, nepakeičiamas saugomos teritorijos statusas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-63-1555-10).

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos skundas, kuriuo prašoma panaikinti Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. balandžio 5 d. raštą Nr. V3-2.8-568 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano pakeitimo sprendinių derinimo“, įpareigoti atsakovę suderinti Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimą dalyje dėl Alytaus m. (duomenys neskelbtini) g. sklypų Nr. 55, 57, 59, 61, 63, 65, 67, 69, 71, 73 naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo iš miško ūkio paskirties žemės, ekosistemų apsaugos miškų į gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir tvarkymo naudojimo režimą bei įpareigoti atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pateikti Aplinkos ministerijai medžiagą Alytaus m. (duomenys neskelbtini) g. sklypus Nr. 55, 57, 59, 61, 63, 65, 67, 69, 71, 73 išimti iš (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio ribų, kaip teisiškai nepagrįstai tai teritorijai priskirtus, atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos Alytaus miesto savivaldybės skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Milda VainienėIrena PaulauskienėRaimondas Blauzdžius