- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-13
- Bylos Nr.
- e2YT-1863-329/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00521-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Pareiškėjas
- I. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, M. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, M. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pareiškėja I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė ir dalyvaudama 2022 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje paaiškino, kad jos motina V. K. mirė (duomenys neskelbtini) V. K. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po V. K. mirties liko palikimas: 150/300 dalis 3,00 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotų registro Nr. (duomenys neskelbtini) K. K., gimusio (duomenys neskelbtini) vardu. K. K. mirė (duomenys neskelbtini) V. K. sutuoktinio K. K. palikimą priėmė ir jai 1999 m. balandžio 29 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. V. K. nuo 2011 m. spalio 26 d. iki mirties gyveno su pareiškėja adresu (duomenys neskelbtini). Jai mirus, pareiškėja motinos V. K. palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti, perėmė visą jos turėtą asmeninį turtą – drabužius, papuošalus (žiedą balto aukso, apyrankę balto aukso su perlais), turėtą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo dalimi motina buvo leidusi naudotis bendraturtei A. P., pareiškėja buvo sutikusi, kad ir toliau žemę naudotų A. P.. Motinos turėtą balto aukso žiedą ir balto aukso apyrankę su perlais iki dabar turi. Pareiškėja įstatymo nustatytu laiku notarų biurui nepadavė pareiškimo apie palikimo priėmimą, dėl ko negali gauti paveldėjimo teisės liudijimą į motinai priklausančias 150/300 dalis 3,00 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Dėl V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo į notaro biurą niekas nesikreipė ir byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra užvesta. Kitaip nėra galimybės įrodyti, kad V. K. palikimą priėmė pareiškėja (dukra) I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti. Esant tokioms aplinkybėms, paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą teisme.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismo nustatytu terminu pateiktame atsiliepime prašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, jog valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo M. M. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas jam įteikti viešo paskelbimo būdu.
Byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos I. P. tėvai yra K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos mirties liudijimų, santuokos liudijimų, gimimo liudijimo, mirties įrašo kopijos.
Po K. K. mirties (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko įsakymo Nr.160ŽV pagrindu K. K. vardu buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas: 150/300 dalis 3,00 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotų registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas.
Byloje esantis 2022 m. sausio 20 d. liudijimas, išduotas Marijampolės 3-ojo notaro biuro notarės G. S., patvirtina, kad po K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo bylos Nr.89/1999.
Pareiškėjos motina V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje esantis 2022 m. sausio 20 d. liudijimas, išduotas Marijampolės 3-ojo notaro biuro notarės G. S., patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus V. K., iki mirties gyvenusiai (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki šiol neužvesta; įpėdinių pareiškimų dėl palikimo priėmimo negauta.
Byloje nėra duomenų, kad V. K. buvo surašiusi testamentą. Taip pat byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos I. P. nurodytas aplinkybes, kad ji po motinos V. K. mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti kaip savo: perėmė visą jos turėtą turtą, drabužius, papuošalus, žemės sklypą, t. y. I. P. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisė ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) mirus V. K., jos palikimą, kuris atsirado po jos mirties ir kurį sudaro: 150/300 dalis 3,00 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė ir jį valdė dukra I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (CK 5.13 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad V. K. palikimą būtų paveldėję kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurias patvirtino bylos rašytiniai įrodymai: mirties liudijimų, santuokos liudijimų, gimimo liudijimo, mirties įrašo kopijos, liudytojų A. P. ir J. P. parodymai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.
Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, bei įvertinus pareiškėjos pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 176 straipsnis). Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjos prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, kadangi byloje teismas nepatyrė išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikiamu (pašto išlaidų).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pareiškėja I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.