Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-13-776/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-09
Bylos Nr.
1-13-776/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Erminijus Baziulis
Civilinis ieškovas
N. L., E. L., I. L., Valstybinės ligonių kasos
Kaltinamasis
T. V., A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-13-776/2012Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.10.; 1.1.10.1.;1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.1.7.; (S) 2.1.15.3.3.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 9d. Šiauliai

Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis,

sekretoriaujant Svetlanai Anusevičienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,

dalyvaujant nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams N. L., E. L., I. L., E. L., jų atstovui advokatui Rolandui Tamašauskui,

dalyvaujant gynėjams advokatams Sauliui Staškui, Sofijai Kručienei, Arvydui Peneliui, Silvai Balčiūnienei,

nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, lietuvis, LR pilietis, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) staliumi, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajonas, teistas 3 kartus:

1) 2006-07-14 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d. – 7 mėnesiams laisvės apribojimo;

2) 2006-08-17 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1d., 178 str. 2d. – 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2006-10-11 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi skirta bausmė subendrinta su 2006-07-14 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

3) 2010-07-15 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2d. 8p., 180 str. 1d. – galutine subendrinta bausme 2 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. 2012-02-10 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo paskirtos bausmės, suėjus vykdymo atidėjimo terminui,

teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2d. 5p., 8p., 284 str. 1d.

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, lietuvis, LR pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajonas, teistas 4 kartus:

1) 2006-07-14 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d. – 10 mėnesių laisvės apribojimo;

2) 2006-08-17 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1d., 178 str. 2d. – 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2006-10-05 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi skirta bausmė subendrinta su 2006-07-14 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

3) 2010-07-15 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1d. – galutine subendrinta bausme 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) 2011-10-19 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1d. – galutine subendrinta bausme 2 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę,

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2d. 8p., 284 str. 1d.

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lietuvis, LR pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajonas, teistas 3 kartus:

1) 2006-07-14 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 187 str. 3d. subendrinta bausme – 9 mėnesiams laisvės apribojimo;

2) 2006-08-17 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 180 str. 1d. subendrinta bausme – 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2006-10-05 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi, paskirta bausmė subendrinta su 2006-07-14 nuosprendžiu ir skirta galutinė bausmė – 1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2007-01-25 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d. – galutine subendrinta bausme 2 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2008-03-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo paskirtos bausmės, suėjus vykdymo atidėjimo terminui,

teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1d.

D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, lietuvis, LR pilietis, 10 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) mechanizatoriumi, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajonas, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2d. 8p., 284 str. 1d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. ir D. T., 2010-06-06, apie 02.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, Šiaulių rajone, Sauginių kaime, prie Šiaulių tvenkinio, dėl chuliganiškų paskatų tyčia sužalojo N. L., padarydami pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: D. T. be jokios priežasties stumdant N. L. ir bandant kumščiu suduoti į veidą, D. T. užtempus N. L. striukę pastarajam ant galvos, o N. L. nusiėmus striukę, T. V. be jokios priežasties sudavus nukentėjusiajam N. L. metaliniu strypu per galvą, po ko, N. L. nugriuvus ant žemės, T. V. ir D. T. spyrus kojomis N. L. į įvairias kūno vietas, nemažiau kaip po vieną kartą, tuo nukentėjusiajam N. L. padarė žaizdą kairės ausies srityje, kairės ausies būgnelio trauminį plyšimą, nubrozdinimus dešinio kelio srityje ir dešinėje blauzdoje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės ausies būgnelio trauminio plyšimo nukentėjusiojo N. L. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

A. B., 2010-06-06, apie 02.30 val., Šiaulių rajone, Sauginių kaime, prie Šiaulių tvenkinio, dėl chuliganiškų paskatų tyčia sužalojo E. L., padarydamas pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis be jokios priežasties metaliniu strypu sudavė vieną kartą gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam E. L. per galvą, tuo nukentėjusiajam E. L. padarė dešinio skruostikaulio lūžimą, kraujosruvas dešinės akies vokuose, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio skruostikaulio lūžimo nukentėjusiojo E. L. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

T. V., A. B., V. J., D. T., 2010-06-06, apie 02.30 val., Šiaulių rajone, Sauginių kaime, prie Šiaulių tvenkinio, viešoje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. nakties metu atėję prie poilsiaujančių žmonių su metaliniais strypais rankose ir vedini rotveilerių veislės šunimi, elgėsi iššaukiančiai, sukėlė muštynes, kurių pasėkoje buvo nesunkiai sužaloti N. L. ir E. L., o be to, V. J. bandė suduoti, tačiau nepataikė metaliniu strypu E. L. į galvą, E. L. nubėgus, pastarąjį su metaliniais strypais rankose nusivijo ir gaudė T. V. ir V. J., D. T. ragino savo šunį pulti ant sumuštus nukentėjusiuosius bandžiusios ginti I. L., ją įžeidinėjo žodžiu ir vieną kartą pastūmė, A. B. bandė ranka suduoti K. L. į veidą, tačiau nepataikė ir sudavė pastarajam į petį.

Apklaustas kaltinamasis T. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad apie faktines aplinkybes jis atsisako duoti parodymus. Tik nurodė, jog turėjo metalinį vamzdį ir su juo trenkė N. L., kur pataikė, nežino, vėliau vaikėsi su tuo vamzdžiu E. L. po laukus. Jokių kitų veiksmų neatliko. Matė, kaip D. T. smūgiavo į N. L. galvą, buvo pastarajam užtraukęs ant galvos megztinį, spardė. Jis sutinka, jog sužalojo N. L. bendrais veiksmais su D. T.. Įvykio metu buvo blaivus, atsiprašo visų nukentėjusiųjų, savo žalos dalį jiems atlygino. Pažada daugiau nebenusikalsti.

Apklaustas kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis su T. V. ir V. J. žvejojo tvenkinyje. Jis su V. J. išgėrė 3 butelius alaus, T. V. negėrė. Po 23 val. atbėgo išsigandęs D. T. ir pasakė, kad kažkas lindo prie jo automobilio, bandė apiplėšti, įkalbinėjo juos nueiti prie kažkokių poilsiautojų. Eiti buvo toli, todėl jis pasiūlė nuplaukti valtimi. T. V. ir V. J. buvo apsirengę tamsiai, visi, išskyrus D. T. buvo su kapišonais. Priplaukus pamatė 3- 4 jaunuolius, pradėjo su jais kalbėti, klausinėti ar jie lindo prie D. T. automobilio, jaunuoliai neigė tą darę. D. T. su kažkuriuo jaunuoliu susikibo. Jam bandė suduoti E. L., tačiau jis jį pervertė ir sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, į skruostikaulį, paskui atsitraukė ir ėjo link valties. D. T. susistumdžius buvo nuvirtęs ant žemės, kažkam smūgiavo. Ką darė kiti, jis nematė. Matė, kad buvo lakstoma, bet jis nelakstė, strypo neturėjo, ar turėjo kiti, nematė. Rotveilerių veislės šuo buvo atplaukęs kartu su jais, bet kiek jis matė, tai šuo nieko nedarė. Dėl to ką padarė, gailisi, išgertas alus jokios įtakos jo veiksmams neturėjo. Sutinka, kad savo veiksmais galėjo sudrumsti žmonių ramybę, pažeisti viešąją tvarką. Su I. L., N. L. ieškiniais nesutinka, nes nieko jiems nepadarė. Su E. L. ieškiniu neturtinei žalai atlyginti sutinka iš dalies, nes piniginė žalos įvertinimo suma turi būti mažesnė, kokia 1000-2000 Lt. Su Valstybinės ligonių kasos ieškiniu sutinka dalyje dėl E. L. gydymo išlaidų atlyginimo.

Apklaustas kaltinamasis V. J. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad apie faktines aplinkybes jis atsisako duoti parodymus. Vėliau nurodė, jog jis, T. V., D. T. ir A. B. atplaukė valtimi pasiėmę metalinius strypus pas kažkokius poilsiautojus išsiaiškinti kas norėjo apvogti D. T. automobilį. Su poilsiautojais įvyko apsižodžiavimas, susistumdymas, jis kažką pastūmė, bet smūgių nesudavė. Matė, kad D. T. su kažkuo grūmėsi, su kuo nematė, ar sudavė smūgius, taip pat nematė. Su strypu jis niekam nebandė suduoti. Visi išsilakstė, nes išgirdo, kad kviečiama policija. E. L. nesivaikė. Prieš įvykį su A. B. buvo išgėręs 3 butelius alaus, tačiau išgertas alus jokios įtakos jo veiksmams neturėjo. Sutinka, kad savo veiksmais galėjo sutrikdyti viešąją tvarką, elgėsi negerai, dėl to atsiprašo nukentėjusiųjų ir dėl padaryto gailisi. Įvykio metu kartu su jais buvo ir šuo. Nukentėjusieji turi pagrindo reikšti civilinius ieškinius, tačiau jais prašomos piniginės sumos yra per didelės, bet dėl jų dydžio palieka spręsti teismui.

Apklaustas kaltinamasis D. T. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad važiuojant prie Šiaulių jūros apie 2010-06-06, apie 24.00 val. pasibaigė kuras. Jam beeinant kuro jis išgirdo, kad kažkas nori apvogti jo automobilį .Jis nuėjo ko nors pasikviesti į pagalbą ir sutiko T. V., A. B., V. J., kurie žvejojo. Jie visi valtimi nuplaukė prie kažkokių poilsiautojų, kuriuos jis manė norint apvogti jo automobilį. Iš paskos valties vandeniu atplaukė jo rotveilerių veislės šuo. Su poilsiautojais įvyko apsižodžiavimas, susistumdymas. Kas ką darė, jis nematė, o jis tik keikėsi, po to gaudė savo šunį ir daugiau nieko nedarė. Keiksmažodžius vartojo kažkokios moters atžvilgiu. Po kurio laiko visi išsilakstė, jie su valtimi išplaukė atgal. Įvykio metu jis buvo išgėręs butelį alaus, tačiau išgertas alus jokios įtakos jo veiksmams neturėjo. Kas sužalojo nukentėjusiuosius jis nematė. Jis pats rankose nieko neturėjo, kad ką nors turėtų jo draugai irgi nematė. Supranta, kad savo veiksmais sutrikdė žmonių ramybę, dėl to atsiprašo nukentėjusiųjų, gailisi. Su nukentėjusiųjų E. L., N. L., E. L. civiliniais ieškiniais jis nesutinka, kadangi tiems asmenims jis nieko nepadarė. Su I. L. ieškiniu sutinka iš dalies, nes piniginė žalos įvertinimo suma turi būti mažesnė, kokia 100-200 Lt.

Apklaustas nukentėjusysis N. L. parodė, kad 2010 metų vasarą, birželio mėn. jis ir jo giminės E., E., K. su šeimomis buvo prie Bubių tvenkinio, ilsėjosi. Vakare, visiems nuėjus miegoti, jis, E. ir E. dar pasiliko prie laužo. Apie 24.00 val. iš tamsos išlindo žmonių siluetai. Priėjęs D. T. paklausė „kur mašina?“, jiems atsakius, kad nieko apie tai nežino, kažkuris iš atėjusiųjų paklausė „ar tie?“. Po to kažkuris davė E. į galvą su strypu ar pagaliu. Jis su E. atsistojo, E. kliuvo iš strypo per nugarą. Jis susistumdė su D., pastarasis norėjo suduoti jam kumščiu į veidą, bet nepataikė, tada D. jam užtraukė striukę ant galvos ir jam buvo suduodami smūgiai. Jis bandė išsilaisvinti, tada jam sudavė iš strypo. Jis pritūpė, po to bandė bėgti, gavo smūgį į nugarą, nuvirto, jam buvo suduodami smūgiai rankomis, kojomis, strypu į įvairias kūno vietas, jis gulėdamas bandė gintis rankomis ir kojomis. Po to kažkas pradėjo vaikytis E., jį mušę nuo jo nubėgo, tada jis atsitūpė žolėje. Viso įvykio metu dar girdėjo, kaip D. ant jo žmonos siundė savo šunį. Jį mušė dviese: D. ir vaikinas su strypu. Byloje jis buvo pareiškęs civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kurią vertino 25 000 Lt suma (patirtas skausmas stresas, nemiga naktimis, pasekmės klausai). T. V. jam neturtinę žalą atlygino, todėl jo atžvilgiu jis ieškinio atsisako, prašo priteisti 18 750 Lt solidariai iš kitų kaltinamųjų neturtinei žalai atlyginti.

Apklaustas nukentėjusysis E. L. parodė, kad 2010 m. vasarą, birželio mėnesį su giminėmis buvo prie Bubių tvenkinio, vakarojo, degino laužą. Bevakarojant prie jų atėjo trys jaunuoliai, kurie rankose kažką turėjo, lygtai strypus, ir pradėjo kalbėti apie kažkokį automobilį. Buvo D. T., A. B. ir dar kažkas. Juos apstojo lanku. Jiems pasakius, kad nieko nežino apie automobilį, kažkas bandė suduoti E. L.. Tada jis bandė stotis, bet gavo su strypu į veidą, bandė bėgti, jį daužė iš nugaros. Stojantis strypu jam sudavė A. B.. Kai bandė keturiomis bėgti, jį kažkas spardė į nugarą ir į šonus, kas ir kiek smūgių negali pasakyti. Per įvykį buvo triukšmas, šauksmai, visų kitų poilsis buvo sutrikdytas. Jis kažkurį iš užpuolikų buvo pargriovęs, prispaudęs, tada prie jo buvo pribėgęs šuo. Po to jis išgirdo šauksmus „bėgam“. Jam buvo sulaužytas skruostikaulis, nubrozdinta nugara. Byloje jis reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kurią vertina 20 000 Lt pinigine suma (patirtas skausmas sutrikdytas poilsis, nedarbingumas) ir prašo šią žalą priteisti iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų.

Apklaustas nukentėjusysis E. L. parodė, kad 2010 vasarą, birželio mėnesį, jis su giminėmis ilsėjosi prie Bubių tvenkinio. Vakarojant jis, N. ir E. pasiliko prie laužo. Bevakarojant, atėjo 4 vaikinai, už jų dar buvo šuo ir pradėjo klausti dėl kažkokio automobilio. Kažkuris vaikinas, ar tai T. V., ar tai V. J. jam bandė suduoti strypu, jis išvengė, jam dar kažkas iš kumščio ar kojos sudavė į nugarą ir jis pradėjo bėgti į pievas, o jį pradėjo vytis dviese, kas vijosi jis negali pasakyti, tik po kurio laiko nustojo ir jis grįžo atgal. Jis matė, kaip kliuvo N. ir E.. N. smūgiavo ar T. V., ar V. J.. Matė kaip spyrė gulinčiam N. į veidą, kaip lazda ar strypu A. B. smūgiavo E. į veidą. Byloje jis reiškė 2 000 Lt ieškinį neturtinei žalai (buvo sutrikdytas poilsis, patyrė išgąstį, stresą, skausmą) atlyginti. T. V. ir D. T. jam neturtinę žalą atlygino, todėl jų atžvilgiu jis ieškinio atsisako, prašo priteisti 1000 Lt solidariai iš kitų kaltinamųjų neturtinei žalai atlyginti.

Apklausta nukentėjusioji I. L. parodė, kad 2010-06-06, prie Bubių ežero ji su šeima ir giminaičiais buvo atvykę pailsėti. Apie 24.00 val. ji nuėjo miegoti, prie laužo liko E., E. ir N.. Po kiek laiko ji išgirdo triukšmą ir išlindo iš palapinės. Pamatė gulintį ir šaukiantį E.. Prie jos pripuolė D. T., čiupo už rankų ir pasakė, kad ims ją oraliniu būdu, bet ji jam sugriebė už rankų. Tada D. T. pastūmė ją ir pradėjo šaukti kažkokiam rotveilerių veislės šuniui komandą jos atžvilgiu „Fas“, bet šuo nubėgo ne ant jos, o prie dešros buvusios prie laužo. Ji matė, kaip prabėgo kažkoks vaikinas su strypu ir šaukė „varom“. Iš viso matė tris vaikinus su strypais. Vėliau nuo pievos parėjo N., jam bėgo kraujas. Kas ir kaip buvo mušamas, ji nematė. Byloje ji reiškė 2 000 Lt ieškinį neturtinei žalai (dėl patirto streso, nemigos, pažeminimo) atlyginti. T. V. ir D. T. jam neturtinę žalą atlygino, todėl jų atžvilgiu jis ieškinio atsisako, prašo priteisti 1000 Lt solidariai iš kitų kaltinamųjų neturtinei žalai atlyginti.

Apklausta liudytoja A. S. parodė, kad ji draugauja su L. gimine. 2010 birželio mėn. visi buvo prie Bubių ežero pailsėti: deginosi, sėdėjo prie laužo. Apie 24.00 val. ji nuėjo miegoti į automobilį. Pabudo nuo triukšmo ir pamatė vaikinus su strypais bei šunį. Vaikinų buvo keturi, jie šūkavo, todėl ji pabudino kartu miegojusį K. L.. Tie vaikinai pribėgo prie jų automobilio ir vienas jų, kaip dabar žino A. B., norėjo suduoti iš automobilio išlipusiam K. L. kumščiu į veidą, bet kliuvo į petį. K. L. greitai įpuolė į automobilį ir jie užsirakino. Ji matė, kad T. V. ir V. J. turėjo strypus. I. L. su D. T. stumdėsi prie laužavietės, D. T. ant Irenos siundė šunį, negražiai su Irena elgėsi, siūlė oralinį seksą. Kaip kas buvo mušamas, ji nematė.

Apklaustas liudytojas K. L. parodė, kad 2010 vasarą su gimine atvažiavo prie Šiaulių jūros: kepė šašlikus, ilsėjosi. Apie 24.00 val. jis nuėjo miegoti. Jį pažadino A. S. ir pasakė, kad kažkas bėgioja. Jis bandė išlipti iš automobilio, bet jam lygtai ranka smogė A. B., pataikė į petį, tada jis užsirakino automobilyje. Lakstė svetimi vaikinai bei šuo. Matė du vaikinus su kapišonais ir strypais. Tie vaikinai išgirdę, kad kviečiama policija, nubėgo į valtį. Įvykio metu buvo sužaloti E., N. ir E., bet kaip tai įvyko, jis nematė. Maži vaikai šaukė iš išgąsčio, poilsis buvo sutrikdytas.

Apklausta liudytoja K. L. parodė, kad 2010 birželio 5d. iškylavo su savo šeima ir giminėmis prie Bubių tvenkinio. Apie 24.00 val. ji nuėjo miegoti, o pabudo nuo triukšmo. Išlindusi iš palapinės pamatė sumuštą savo vyrą E.. Jam buvo sutinęs veidas, mėlynas, gumbas galvoje. Jis sakė, kad užpuolė ir sumušė. Kaip vyrą mušė, ji nematė. Kai ėjo prie laužo, ji matė, kad praėjo mergina ir 3 vaikinai, sulipo į valtį ir nuplaukė. Ar tie vaikinai ką nors turėjo rankose, ji nematė. Šuns ji taip pat nematė. Jų poilsis buvo nutrauktas.

Apklausta liudytoja D. L. parodė, kad 2010 vasarą, ji su šeima ir giminėmis atvyko iškylauti prie Šiaulių tvenkinio: žvejojo, deginosi, ilsėjosi. Vakare ji nuėjo miegoti. Apie 2 valandą išgirdo triukšmą, atsikėlė ir pamatė, kad trys vyrai muša E. L., kažkoks vyras gaudė šunį. Šuo buvo juodas rotveileris. Kas jie tokie, ji negali pasakyti. Ji pradėjo šaukti, kviesti policiją, puolė prie E., tada tie vyrai nubėgo. Ji matė, kaip kažkuris iš užpuolikų smogė ranka E. į galvą, vienas gaudė šunį, o kitas stovėjo ir turėjo strypą. Triukšmas išgąsdino ir vaikus, jie pradėjo šaukti, jų visų poilsis buvo sutrikdytas.

2010-06-06 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra Šiaulių r., Sauginių k ribose, prie Bubių tvenkinio. Įvykio vietoje rastos dvi juodos šlepetės, balto metalo grandinėlė. (t. 1, b.l. 6-7)

2010-07-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis E. L. atpažino A. B. kaip panašų į asmenį dalyvavusį įvykyje. (t. 1, b.l. 23-24)

2010-07-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis E. L. atpažino T. V. kaip panašų į asmenį dalyvavusį įvykyje. (t. 1, b.l. 29-30)

2010-07-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog liudytoja A. S. atpažino T. V. kaip panašų į asmenį dalyvavusį įvykyje. (t. 1, b.l. 43-44)

2010-07-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusioji I. L. atpažino V. J. kaip asmenį dalyvavusį įvykyje. (t. 1, b.l. 67-68)

2010-08-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusioji I. L. atpažino A. B. kaip panašų į asmenį dalyvavusį įvykyje. (t. 1, b.l. 69-70)

2010-07-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis E. L. atpažino T. V. kaip panašų į asmenį dalyvavusį įvykyje. (t. 1, b.l. 77-78)

2010-07-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis E. L. atpažino A. B. kaip panašų į asmenį dalyvavusį įvykyje. (t. 1, b.l. 81-82)

2010-07-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis E. L. atpažino V. J. kaip panašų į asmenį dalyvavusį įvykyje. (t. 1, b.l. 83-84)

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos instituto specialisto išvadoje Nr. G 667/10(04) nurodyta, kad N. L. padaryti sužalojimai: žaizda kairės ausies srityje, kairės ausies būgnelio trauminis plyšimas, nubrozdinimai dešinio kelio srityje, dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais). N. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės ausies būgnelio trauminio plyšimo, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. (t. 1, b.l. 116)

Teismo medicinos instituto specialisto išvadoje Nr. G 671/10(04) nurodyta, kad E. L. padaryti sužalojimai: dešinio skruostikaulio lūžis, kraujosruvos dešinės akies vokuose ir dešinėje šlaunyje, nubrozdinimas nugaroje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais) 3 smūgių poveikyje. E. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio skruostikaulio lūžio, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. (t. 1, b.l. 123)

Žemesnės instancijos teismas

2010-10-06 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad D. T. atpažįsta įvykio vietos apžiūros metu paimtas šlepetes kaip jam priklausančias. (t. 1, b.l. 127-128)

2010-10-06 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad D. T. atpažįsta įvykio vietos apžiūros metu paimtą grandinėlę kaip jam priklausančią. (t. 1, b.l. 131-132)

2010-10-06 daiktų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūros metu paimtų šlepečių ir grandinėlės apžiūra. (t. 1, b.l. 133-135)

Byloje ištirti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, teismui leidžia daryti išvadą, jog viešoje vietoje atliktais įžūliais veiksmais (smurtu, keiksmažodžiais, šuns pjudymu ir kt.), T. V., A. B., V. J., D. T. ne tik demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bet T. V. ir D. T. kartu dar ir sužalojo nukentėjusįjį N. L., A. B. sužalojo E. L.. Teismas daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes tokios kaltinamųjų padarytos veikos yra kvalifikuotinos: V. J. – pagal LR BK 284 str. 1d.; T. V., D. T., A. B. - kaip idealioji LR BK 138 str. 2d. 8p. bei 284 str. 1d. numatytų nusikaltimų sutaptis (LAT nutartis Nr. 2K-29/2011). Darydamas tokias išvadas teismas remiasi nukentėjusiųjų, liudytojų, pačių kaltinamųjų parodymais apie nusikalstamos veikos aplinkybes, specialistų išvadomis apie N. L., E. L. patirtus sužalojimus, jų atsiradimo laiką ir pobūdį, įvertina kitą byloje surinką medžiagą. Tų pačių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, nekeisdamas jų iš esmes skirtingomis ir nesunkindamas kaltinamųjų padėties, teismas šalina 138 str. 2d. 5p. inkriminavimą T. V. bei patikslina kaltinamųjų atlikto įžūlaus elgesio turinį, suduotų smūgių skaičių, jų lokalizaciją. Teismas sutinka su kaltinamiesiems T. V., A. B., D. T. inkriminuotu nusikalstamos veikos motyvu – chuliganiškomis paskatomis, kadangi ištirti įrodymai leidžia patvirtinti, jog nusikalstamos veikos (N. L. ir E. L. sužalojimai) buvo įvykdytos viešoje vietoje, ciniškai, kitų žmonių akivaizdoje, nepaisant jokių visuomenės reikalaujamų elgesio taisyklių, įvykdytos esant menkaverčiai, išgalvotai priežasčiai.

Kaltinamųjų T. V., A. B., V. J., D. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamųjų T. V., A. B., V. J., D. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamieji nusikalstamas veikas (T. V. ir D. T. – nesunkų N. L. sveikatos sutrikdymą) (T. V., A. B., V. J., D. T. - viešosios tvarkos sutrikdymą) padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1d. 1p.). Kaltinamiesiems inkriminuota aplinkybė, jog nusikalstamas veikas jie įvykdė būdami apsvaigę nuo alkoholio, nepripažintina atsakomybę sunkinančia, kadangi nėra surinkta pakankamai duomenų, kad tai šis faktorius turėjo įtakos veikų padarymui.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl T. V. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgia į tai, kad T. V. padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (LR BK 11 str. 3d., 4d.), taip pat atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, atsižvelgia į tai, jog LR BK 138 str. 2d. 8p. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bei įvertina visas kitas nustatytas bylos aplinkybes: T. V. idealia nusikaltimų sutaptimi padarė kelis įžūlius tyčinius nusikaltimus, susijusius su viešosios tvarkos trikdymu bei kenkimu žmogaus sveikatai, vieno nusikaltimo pasekmėje gana žymiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nors T. V. yra laikomas neteistu, tačiau šis asmuo charakterizuotinas kaip asmuo linkęs pažeidinėti visuomenėje reikalaujamas elgesio taisykles, nes praeityje jau buvo teisiamas už nusikalstamų veikų, susijusių su svetimo turto grobimu padarymą, kenkimą žmogaus sveikatai (t. 2, b.l. 64-90), tačiau iš to išvadų nedarė ir vėl įvykdė nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, jog T. V. už nusikalstamų veikų padarymą parinktina sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kaip bausmė kuria bus pasiekti bausmės paskirties tikslai, paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje vadovaujantis LR BK 63 str. Tačiau, parinkęs bausmės rūšį, teismas mano, jog, atsižvelgus į T. V. amžių, į tai, jog šis asmuo pradėjo dirbti (t. 3, b.l. 144), ankstesnės darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b.l. 92), atlygino nukentėjusiesiems dalį žalos, duomenų apie naujų nusikalstamų veikų padarymą byloje nėra, yra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, skiriant įpareigojimus ar baudžiamojo poveikio priemones.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl A. B. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgia į tai, kad A. B. padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (LR BK 11 str. 3d., 4d.), taip pat atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, atsižvelgia į tai, jog LR BK 138 str. 2d. 8p. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bei įvertina visas kitas nustatytas bylos aplinkybes: A. B. idealia nusikaltimu sutaptimi padarė kelis įžūlius tyčinius nusikaltimus, susijusius su viešosios tvarkos trikdymu bei kenkimu žmogaus sveikatai, vieno nusikaltimo pasekmėje gana žymiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nors A. B. yra jauno amžiaus, turi šeimą (t. 3., b.l. 145-147), buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b.l. 37), tačiau šis asmuo yra laikomas praeityje teistu, paskutinis teistumas už nusikalstą veiką, kuri padaryta per kitu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, taip vėl įvykdant nusikaltimų recidyvą, šiuo metu A. B. atlieka skirtą laisvės atėmimo bausmę. Aukščiau paminėta A. B. charakterizuoja kaip asmenį, nepakeitusį neigiamos savo asmenybės orientacijos. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, jog A. B. už nusikalstamų veikų padarymą parinktina sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kaip bausmė kuria bus pasiekti bausmės paskirties tikslai, paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje bei su 2011-10-19 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, vadovaujantis LR BK 63 str. Į bausmės laiką įskaitytinas laikotarpis A. B. atliktos bausmės pagal 2011-10-19 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl V. J. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgia į tai, kad V. J. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3d.), taip pat atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei įvertina visas kitas nustatytas bylos aplinkybes: V. J. padarė įžūlų tyčinį nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, nors V. J. yra laikomas neteistu, tačiau šis asmuo charakterizuotinas kaip asmuo linkęs pažeidinėti visuomenėje reikalaujamas elgesio taisykles, nes praeityje jau buvo teisiamas už nusikalstamų veikų padarymą (t. 1, b.l. 119-122), tačiau iš to išvadų nedarė ir vėl įvykdė nusikaltimą. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, teismas V. J. parenka LR BK 284 str. 1d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kaip bausmę kuria bus pasiekti bausmės paskirties tikslai. Tačiau, parinkęs bausmės rūšį, teismas mano, jog, atsižvelgus į V. J. amžių, į tai, jog šis asmuo ieškosi darbo, atsiprašė nukentėjusiųjų, yra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, skiriant įpareigojimus ar baudžiamojo poveikio priemones.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl D. T. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgia į tai, kad D. T. padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (LR BK 11 str. 3d., 4d.), taip pat atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, atsižvelgia į tai, jog LR BK 138 str. 2d. 8p. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bei įvertina visas kitas nustatytas bylos aplinkybes: nors D. T. yra neteistas (t. 1, b.l. 166), nusikalto pirmą kartą, dirba, darbovietėje buvo charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b.l. 177), tačiau šis asmuo idealia nusikaltimų sutaptimi padarė kelis įžūlius tyčinius nusikaltimus, susijusius su viešosios tvarkos trikdymu bei kenkimu žmogaus sveikatai, vieno nusikaltimo pasekmėje gana žymiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, praeityje ne kartą baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 167-169). Susipažinęs su paminėtomis aplinkybėmis, teismas nemato galimybės D. T. skirti švelnesnę bausmę, nei yra numatyta įstatyme, todėl D. T. parinktina LR BK 138 str. 2d. 8p. bei 284 str. 1d. sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kaip bausmė kuria bus pasiekti bausmės paskirties tikslai. Paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje vadovaujantis LR BK 63 str., į bausmės laiką įskaitytinas laikotarpis D. T. išbūtas laikinai sulaikytu 2010-06-06. Tačiau, parinkęs bausmės rūšį, teismas mano, jog, atsižvelgus į D. T. amžių, į tai, jog šis asmuo pradėjo dirbti, atlygino nukentėjusiesiems dalį žalos, duomenų apie naujų nusikalstamų veikų padarymą byloje nėra, yra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, skiriant įpareigojimus ar baudžiamojo poveikio priemones.

Baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 022,36 Lt N. L. (491,78 Lt) ir E. L. (530,58 Lt) gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM atlyginimo. Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas byloje pateiktais dokumentais (t. 1, b.l. 96-97), todėl tenkintinas pilnai, priteisiant Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM minėtas pinigų sumas iš asmenų, kurių atlikti veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais sužalojimais ir iš to sekusiu gydymu: 491,78 Lt N. L. gydymo išlaidų – solidariai iš T. V. ir D. T.; 530,58 Lt E. L. gydymo išlaidų –iš A. B..

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis N. L. pareiškė civilinį ieškinį padarytai neturtinei žalai atlyginti, jį palaikė, atsisakė ieškinio T. V. atžvilgiu, sumažino neturinės žalos dydį ir prašė priteisti solidariai iš A. B., V. J., D. T. 18 750 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. L. pareiškė civilinį ieškinį padarytai neturtinei žalai atlyginti, jį palaikė ir prašė priteisti solidariai iš T. V., A. B., V. J., D. T. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. L. pareiškė civilinį ieškinį padarytai neturtinei žalai atlyginti, jį palaikė, atsisakė ieškinio T. V. ir D. T. atžvilgiu, sumažino neturinės žalos dydį ir prašė priteisti solidariai iš A. B., V. J., 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji I. L. pareiškė civilinį ieškinį padarytai neturtinei žalai atlyginti, jį palaikė, atsisakė ieškinio T. V. ir D. T. atžvilgiu, sumažino neturinės žalos dydį ir prašė priteisti solidariai iš A. B., V. J., 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Spręsdamas šiuos ieškinius teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą ir formuojamą teismų praktiką ginant asmens teises šioje dalyje. Pagal LR BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 1d., 2d.). Šioje byloje teismas nustatė, jog nukentėjusysis N. L. dėl bendrų kaltinamųjų T. V., D. T. veiksmų patyrė baimę, kentė fizinį skausmą, išgyveno neigiamas emocijas; dėl bendrų kaltinamųjų T. V., D. T., A. B., V. J. veiksmų išgyveno neigiamas emocijas, baimę, nepatogumus dėl sutrikdyto poilsio. Nukentėjusysis E. L. dėl kaltinamojo A. B. veiksmų patyrė fizinį skausmą, išgyveno baimę, stresą ir kitas neigiamas emocijas; dėl bendrų kaltinamųjų T. V., D. T., A. B., V. J. veiksmų išgyveno neigiamas emocijas, baimę, nepatogumus dėl sutrikdyto poilsio. Nukentėjusysis E. L. dėl bendrų kaltinamųjų T. V., D. T., A. B., V. J. veiksmų išgyveno neigiamas emocijas, baimę, nepatogumus dėl sutrikdyto poilsio. Nukentėjusioji I. L. dėl bendrų kaltinamųjų T. V., D. T., A. B., V. J. veiksmų išgyveno neigiamas emocijas, baimę, pažeminimą, nepatogumus dėl sutrikdyto poilsio. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas kaltinamieji padarė tyčiniais veiksmais, atliekant visą eilę smurtinių veiksmų, kaltinamieji T. V., A. B., D. T. įvykdė idealias nusikaltimų sutaptis, kaltinamieji A. B., V. J. nedirba, pastovių pajamų neturi, A. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę, turi šeimą, nepilnamečių vaikų, visi kaltinamieji yra jauno amžiaus. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas mano, jog nukentėjusiųjų reikalavimai dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, tačiau mažintini ir tenkintini iš dalies sekančia tvarka: nukentėjusiajam N. L. – 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš D. T. bei 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš A. B., V. J., D. T.; nukentėjusiajam E. L. – 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš A. B. bei 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš T. V., A. B., V. J., D. T.; nukentėjusiajam E. L. – 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš A. B., V. J.; nukentėjusiajai I. L. – 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš A. B., V. J..

Nukentėjusysis N. L. bylos proceso metu naudojosi advokato kaip jo atstovo paslaugomis, dėl ko turėjo 1 200 Lt išlaidų (t. 3, b.l. 73). Vadovaudamasis LR BPK 106 str. 2d., teismas priteisia minėtą pinigų sumą nukentėjusiajam N. L. iš T. V., A. B., V. J., D. T..

Nukentėjusysis E. L. bylos proceso metu naudojosi advokato kaip jo atstovo paslaugomis, dėl ko turėjo 1 200 Lt išlaidų (t. 3, b.l. 74). Vadovaudamasis LR BPK 106 str. 2d., teismas priteisia minėtą pinigų sumą nukentėjusiajam E. L. iš T. V., A. B., V. J., D. T..

T. V., V. J., D. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomosios priemonės naikintinos.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina, kadangi šis asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinė grandinėlė ir šlepetės, paliktini disponuoti D. T..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302-305 str., 307-308 str., teismas

nusprendė:

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1d. ir nubausti jį skiriant bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2d. 8p. ir nubausti jį skiriant bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2d., 5d., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant, t.y. griežčiausiai bausmei apimant švelnesnę bausmę ir galutinę bausmę T. V. skirti – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1d., 2d., 3d., bausmės vykdymą T. V. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį: per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; skirti T. V. 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuosprendžio įsiteisėjimo.

T. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1d. ir nubausti jį skiriant bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2d. 8p. ir nubausti jį skiriant bausmę – 1 (vienerius) metus 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2d., 5d., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant, t.y. griežčiausiai bausmei apimant švelnesnę bausmę ir subendrintą bausmę A. B. skirti – 1 (vienerius) metus 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., 9d., paskirtą bausmę subendrinti iš dalies ją pridedant prie 2011-10-19 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir galutinę bausmę A. B. skirti: 3 (trejus) metus 2 (dvejus) mėnesius laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo datos – 2012-05-09. Į bausmės laiką įskaityti A. B. atliktos bausmės dalį pagal 2011-10-19 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

A. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1d. ir nubausti jį skiriant bausmę – 6 (mėnesius) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1d., 2d., 3d., bausmės vykdymą V. J. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį: per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1d. ir nubausti jį skiriant bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2d. 8p. ir nubausti jį skiriant bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2d., 5d., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant, t.y. griežčiausiai bausmei apimant švelnesnę bausmę ir galutinę bausmę D. T. skirti – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1d., 2d., 3d., bausmės vykdymą D. T. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį: per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; skirti D. T. 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį D. T. išbūtą laikinai sulaikytu 2010-06-06.

D. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Patenkinti Valstybinės ligonių kasos ieškinį ir Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti: solidariai iš T. V. ir D. T. - 491,78 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt vieną litą 78 ct) N. L. gydymo išlaidų atlyginimo; iš A. B. - 530,58 Lt (penkis šimtus trisdešimt litų 58 ct) E. L. gydymo išlaidų atlyginimo.

Patenkinti nukentėjusiojo N. L. civilinį ieškinį iš dalies ir nukentėjusiajam priteisti: 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo iš D. T. bei 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš A. B., V. J., D. T.. Taip pat priteisti nukentėjusiajam N. L. iš T. V., A. B., V. J., D. T. 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) advokato suteiktoms paslaugoms apmokėti.

Patenkinti nukentėjusiojo E. L. civilinį ieškinį iš dalies ir nukentėjusiajam priteisti: 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo iš A. B. bei 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš T. V., A. B., V. J., D. T.. Taip pat priteisti nukentėjusiajam E. L. iš T. V., A. B., V. J., D. T. 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) advokato suteiktoms paslaugoms apmokėti.

Patenkinti nukentėjusiojo E. L. civilinį ieškinį iš dalies ir nukentėjusiajam priteisti: 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš A. B., V. J..

Patenkinti nukentėjusiosios I. L. civilinį ieškinį iš dalies ir nukentėjusiajai priteisti: 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš A. B., V. J..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinę grandinėlę ir šlepetes, palikti disponuoti D. T..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Erminijus Baziulis