- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- ATP-793-462/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Pažeidėjas
- S. V.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. V. 2014 m. gegužės 26 d., apie 8.10 val., Būbliškės k., Pagėgių sav., vairavo automobilį Skoda Octavia, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,50 promilės), tuo padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu S. V. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., ir paskyrė jam 1 100 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. V. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos skundžiamame nutarime konstatuota, jog jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, asmens blaivumo testu, liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga. Apeliantas mano, kad tokie teismo argumentai turėtų būti vertintini kritiškai, nes jie prieštarauja byloje surinktai medžiagai. Patrulės I. M. tarnybiniame pranešime Nr. 85-29-PR5-1010, rašytame 2014-05-26 (neaišku kodėl vėliau tušinuku data ištaisyta į 28 d.), aiškiai nurodyta, kad pažeidimo nustatymo dieną dirbo kartu su prevencijos grupės tyrėju A. G. ir jie sustabdė S. V. vairuojamą automobilį. Kilus įtarimui, alkotesteriu patikrino S. V. girtumą, buvo nustatytas 0,50 prom. girtumas, su pažeidimu S. V. sutiko, dėl jo gailėjosi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apie jokius kitus pareigūnus tarnybiniame pranešime neužsiminta, vadovaujantis pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad jo kaltė įrodyta ir policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, išeitų, kad jo padarytą pažeidimą nustatė ir įformino pareigūnai I. M. ir A. G. Tik susipažinus su bylos medžiaga, paaiškėjo, kad policinėje priemonėje dalyvavo ir policijos kursante L. Š. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik teismo proceso metu dar papildomai paaiškėjo, kad jo vairuojamą automobilį sustabdė patrulis L. N., pareigūno A. G. iš viso nebebuvo. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino patrulė I. M., nurodydama, kad ji iš viso jo automobilio nestabdė ir nebuvo net priėjusi prie jo, patrulis L. N. jį sustabdė savo iniciatyva, girtumą nustatė irgi savo iniciatyva. Vadovaujantis įrodymų patikimumo vertinimo kriterijumi, I. M. rašytas tarnybinis pranešimas, nepagrįstai įvertintas kaip jo kaltę pagrindžiančiu įrodymu. Savo vardu surašydama tarnybinį pranešimą, ji nurodė aplinkybes, kurių nei matė, nei nustatė ir negalėjo jų vertinti, o jos nurodyta aplinkybė, jog dėl padaryto pažeidimo jis sutiko ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, teisme vėliau buvo įvertinta prieš jį, kaip gynybinės pozicijos pasirinkimas ir bandymas išvengti atsakomybės. Kritiškai turėtų būti vertintini ir kiti pirmos instancijos teismo išdėstyti argumentai dėl liudytojų – policijos pareigūnų parodymų vertinimo. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad tariamą jo pažeidimą savarankiškai nustatė patrulis L. N., kitų pareigūnų šalia nebuvo, girtumo nustatymo aplinkybių, pokalbio tuo melu tarp jo ir pareigūno niekas daugiau negirdėjo, todėl kitų liudytojų parodymai, įrodomosios galios, siekiant jį apkaltinti pažeidimo padarymu, neturi. Apeliantas mano, kad pats faktas jog parodymus apie galimai padarytą pažeidimą duoda policijos pareigūnas, dar besąlygiškai neduoda pagrindo jo parodymus laikyti visiškai teisingais ir vienareikšmiškai remtis jais kaip įrodymu. Kaip minėta, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir apkaltindamas jį pažeidimo padarymu ne tik, kad šališkai ir subjektyviai vertino liudytojų parodymus bei kitą bylos medžiagą, neatsižvelgė į tų pačių liudytojų teismo posėdžio metu duotus ir posėdžio protokole užfiksuotus parodymus, nutarime juos savaip, Institucijos naudai, interpretavo. Nutarime nurodyta, jog liudytoja I. M. parodė, jog apie 8.10 val. jį (apeliantą) sustabdė Bubliškės kaime, iš jo burnos sklido aitrus alkoholio kvapas, todėl buvo nuspręsta patikrinti jo neblaivumą. Teismo posėdžio metu ši pareigūnė aiškiai nurodė, kad jos nebuvo šalia, kai buvo sustabdytas jo automobilis, ji tik policijos komisariate sutvarkė reikiamą dokumentaciją. Liudytoja I. M. teisme taip pat aiškiai nurodė, nors teismo nutarime tai ir neakcentuota, kad jis, dar prieš rašant jam protokolą, nesutikdamas su nustatytu girtumu, jos paprašė dar kartą papildomai nustatyti jam girtumą, tačiau tai padaryti, nepaaiškinant jam jokių motyvų, buvo atsisakyta. Todėl mano, kad tik dar kartą įrodo, kad jis iš karto nesutiko su jam nustatytu girtumu ir paneigia tą aplinkybę, jog jis prisipažino vairavęs neblaivus bei dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, tariamai toks jo prisipažinimas ir gailėjimasis yra užrašyti kompiuteriu, ne jo ranka, pareigūnė tai užrašė pati, o po visos dokumentacijos dedant parašus, jis pasirašė ten kur rodė pareigūnė, taip parašas atsirado ir po tariamo jo paaiškinimo. Savo parašo padėjimą ant alkotesterio šaknelės galiu paaiškinti irgi tik kaip susipažinimą su girtumo parodymais, tačiau tai nereiškia, jog jis sutiko su jais. Toliau vykdydamas pareigūnų nurodymus jis ir pasirašė ant šaknelės. Objektyvumo dėlei turiu pasakyti, kad pareigūnė I. M., matydama, kad jis nesutinka su girtumo nustatymu ir jam inkriminuojamu pažeidimu, paaiškino, kad pats galiu nuvykti į gydymo įstaigą ir nusistatyti girtumą, ką jis maždaug 15 min. laikotarpyje nuo išvykimo iš policijos komisariato ir padarė. Priimdamas skundžiamą nutarimą pirmosios instancijos teismas savaip interpretavo ir liudytojo L. N. parodymus. Nutarime konstatuota, kad liudytojas L.N. parodė, jog sustabdžius jo vairuojamą automobilį, akivaizdžiai buvo matyti, jog vairuotojas neblaivus, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl buvo nuspręsta patikrinti jo girtumą. Teismo posėdžio metu, priešingai nei išdėstyta nutarime, pareigūnas L. N. aiškiai parodė, kad jie stabdė automobilius ir tikrino visų vairuotojų girtumus dėl to, kad iš po savaitgalio dažnai tai daro. Sustabdęs jį ir tik patikrinęs dokumentus, po to, kai paklausė, ar nėra vartojęs alkoholio ir išgirdęs, kad ne, nusprendė patikrinti jo girtumą. Posėdžio metu liudytojas L. N. patvirtino tą aplinkybę, kad jam girtumas buvo nustatytas tik iš ketvirto karto, tačiau, priešingai nei nurodyta nutarime, jis nepatvirtino tos aplinkybės, jog jis gudravo, t. y. netinkamai apžiojo antgalį, imitavau pūtimą, tačiau orą įkvėpiau, nepakankamai iškvėpė. Pirmosios instancijos teismas tokias išvadas padarė subjektyviai ir nepagrįstai. Nutarime taip pat konstatuota, jog jis pripažino, jog alkoholinius gėrimus vartojo, tuo tarpu liudytojo L. N. parodymuose teisme užfiksuota, jog jam aiškiai pasakė, jog ryte alkoholio negėrė, nedidelį kiekį buvo išgėręs iš vakaro. Vertindamas liudytojo L. N. parodymus, pirmos instancijos teismas vėl be pagrindo juos vertino tik Institucijos naudai. Mano, kad natūralu, jog esant tokiom aplinkybėm, L. N. teismo posėdžio metu smulkiai prisiminė visas jo sustabdymo aplinkybes, tik neprisiminė tos aplinkybės, jog jam sakė, kad ką tik, važiuodamas automobiliu, gėriau giros ir tuo labiau neprisiminė tos aplinkybės, jog net ir sustabdžius jį, jis dar rūkė cigaretę. Šios aplinkybės parodymų vertinimo kontekste, irgi turėjo būti vertintinos kritiškai, jo naudai. Toliau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, pasisakydamas ir vertindamas specialisto išvadą, be jokio teisinio pagrindo ir vadovaudamasis tik savo, niekuo nepagrįsta subjektyvia nuomone, šį jį reabilituojantį dokumentą vertino nepagrįstai tik kontekste su kitais įrodymais. Pirmos instancijos teismo motyvas, kad tyrimui paimtas kraujas į laboratoriją pristatytas tik dešimtą dieną po kraujo paėmimo, dėl ko teismas mano, kad alkoholis iš kraujo pasišalino, neteisėtas ir be jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jo kraujo mėginys iš Tauragės ligoninės į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyrių buvo išvežtas sekančią dieną, tai yra 2014 m. gegužės 27 d. 10 val. Iš VTMT Klaipėdos skyriaus kraujo mėginiai į VTMT prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratoriją vežami kartą per savaitę, todėl jie ir buvo pristatyti į laboratoriją per tokį laiko tarpą. Nežiūrint kraujo mėginio pristatymo datos, alkoholis iš kraujo neturi jokių galimybių pasišalinti, esant reikalui, metų bėgyje iš to paties mėginio galima daryti pakartotiną tyrimą ir rezultatai bus identiški pirmiems rezultatams, ką ir patvirtina tas faktas, jog specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimo objektas bus sunaikintas 2015-06-06, o tai reiškia, kad tiek laiko kraujo mėginys su alkoholio koncentracija jame visiškai nesikeičia. Šį faktą telefonu patvirtino toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertė. Manau, kad teismas, prieš padarydamas tokią nepagrįstą išvadą, turėjo spręsti klausimą dėl teismo medicinos eksperto apklausos, galimai papildomo kraujo tyrimo, tik tada, gavęs įrodymus, juos turėjo pilnai, objektyviai ištirti ir įvertinti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino giros atsigėrimo faktą, motyvavo tuo, kad jis, žinodamas, jog giroje yra alkoholio, vis tiek jos atsigėrė, neįvertindamas savo galimybių, t. y. ar jis gali atsigerti giros prieš sėsdamas už vairo. Mano atstovas teismo posėdžio metu bandė įrodyti, kad tos aplinkybės, jog giroje yra alkoholio, jis prieš ją gerdamas, nežinojo. Kad gėriau girą, kurioje yra alkoholio, jis suprato tik vėliau, kai atkreipė dėmesį į giros butelio etiketę, kurioje nurodyta, kad giroje yra alkoholio. Girą jis geria pastoviai, bet niekad neatkreipdavo dėmesio, kad kai kurios giros rūšis savyje turi alkoholio. Mano, kad pareigūnas, išgirdęs jo pasakymą, kad ką tik atsigėrė giros, žinodamas alkotesterio naudojimo instrukciją, pats privalėjo palaukti 15 minučių laiko tarpą ir tik po to jam nustatyti girtumą. Tai, kad jam nepavyko iš karto įpūsti į alkotesterį, o tai padarė tik iš ketvirto karto, mano, kad neabejotinai patvirtina tą faktą, kad buvo pažeista alkotesterio naudojimo instrukcija nustatant girtumą. Alkotesterio Drager Alcotest 7510 instrukcijoje aiškiai nurodyta, kad būtina palaukti ne trumpesnį nei 15 min. laiko tarpą nuo paskutinio oralinio alkoholio vartojimo, burnoje užsilikęs alkoholis gali iškreipti parodymus, parodymams įtakos taip pat gali turėti fermentuoti aromatiniai gėrimai (pvz. vaisių sultys), alkoholio turintys burnos gaivikliai, vaistai ir lašai. Instrukcijoje taip pat nurodyta, kad jeigu prietaisas aptinka burnoje užsilikusį alkoholį, matavimas nutraukiamas ir atitinkama žinutė pateikiama prietaiso ekrane. Apeliantas mano, kad tai ir buvo jo atveju, ką tik atsigėrus giros, nes prietaisas parodė duomenis tik po ketvirto pūtimo, o teismas šią aplinkybę nepagrįstai motyvavo kaip jo išsisukinėjimą nusistatyti girtumą. Kadangi jam iki šiol nebuvo žinoma alkotesterio naudojimo instrukcija bei instrukcijoje numatyti reikalavimai, jis vykdydamas pareigūno L.N. nurodymus ir pūtė į prietaisą, tačiau pareigūnas žinodamas visus instrukcijos reikalavimus ir sužinojęs giros atsigėrimo aplinkybes, pats turėjo užtikrinti imperatyvų instrukcijos reikalavimo vykdymą, tačiau to nepadarė, o rezultatas akivaizdus – gauti iškreipti alkotesterio duomenys, kurie negali būti pripažinti neginčijamu įrodymu.
Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino tą aplinkybę, kad pareigūnas L. N. turėjo teisę panaudoti alkotesterį. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad L. N. anksčiau būtų buvęs išlaikęs įskaitą dėl alkotesterio naudojimo. Teismas padarė tokią išvada vadovaudamasis tik pareigūno L. N. pasakymu, tačiau neturėdamas įrodymų, pasikliaudamas nuojauta. Pats pareigūnas L. N. posėdžio metu nurodė, kad įskaitos jo sustabdymo diena nebuvo išlaikęs, buvo tik susipažinęs su alkotesterio naudojimo instrukcija. Paskutinis teiginys dėl susipažinimo, teismo turėjo būti vertintinas kritiškai, nes iš karto teismui nebuvo pateikta medžiaga iš Institucijos, kad pareigūnai susipažinę su instrukcija, duomenys apie tai, kad pareigūnas yra susipažinęs su instrukcija pateikti žymiai vėliau, po papildomų užklausimų, todėl neatmestinas variantas, kad šio pareigūno parašas ant susipažinimo atsirado prieš išsiunčiant reikalaujamą dokumentaciją į teismą. Nelogiška būtų manyti, kad pareigūnas susipažino su instrukcija, bet įskaitos dar neišlaikė.
Jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. iš esmės grindžiama tik alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0055, serijos numeris 1622257, gautais duomenimis. Techninių priemonių panaudojimas nustatant neblaivumą yra detaliai reglamentuotas teisės aktų, kurių privaloma laikytis renkant duomenis apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-01-12 įsakymu Nr. 5-V-23 patvirtintų „Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo“ 4 p. policijos pareigūnai, naudojantys matavimo prietaisus, turi būti pasirašytinai susipažinę su prietaisų naudojimo techninėmis instrukcijomis ir išlaikę atitinkamas įskaitas. Mano, kad toks Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo imperatyvus reikalavimas pareigūnams būti pasirašytinai susipažinusiems su prietaisų naudojimo techninėmis instrukcijomis ir būti išlaikiusiems atitinkamas įskaitas, negali būti vertintinas, ir naudojamas plečiamąja prasme, tuo labiau leidžiant paties policijos pareigūnams savarankiškai manyti, kad jie nesilaikydami įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų, turi teisę naudoti matavimo prietaisus, ypač alkotesterius.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities VPK Pagėgių policijos komisariato viršininkas pateikė atsiliepimą ir prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Apeliantas ginčija jam inkriminuoto pažeidimo padarymo faktą, t. y. teigia, kad jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė, teismas vadovavosi įrodymais, gautais pažeidžiant imperatyvias teisės normų nuostatas ir tokių įrodymų pagrindu priėmė skundžiamą nutarimą, kuris yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinės teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., padarymas yra visiškai įrodytas byloje surinktais ir ištirtais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo 2014-05-26 protokolu, 2014-05-26 asmens blaivumo testu, policijos pareigūnų I. M., L. N., L. Š. parodymais ir kitais bylos duomenimis.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme buvo apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (apeliantas), jam buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, išdėstyti savo poziciją dėl inkriminuoto pažeidimo. Be to, jo interesams pagal susitarimą atstovavo teisininkas V. V. Apylinkės teisme taip pat buvo apklausti liudytojai policijos pareigūnai I. M., L. Š. ir L. N. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal apelianto atstovo prašymą pirmosios instancijos teismas išreikalavo papildomus duomenis, reikšmingus teisingam bylos išnagrinėjimui (b. l. 17-18, 31).
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad S. V. girtumo faktas 2014-05-26 apie 08.10 val. vairavus automobilį Skoda Octavia, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, Būbliškės k., Pagėgių sav., įrodytas liudytojų I. M., L. N., L. Š. parodymais, alkotesteriu tikrinto asmens printerio šaknelės rodmenimis, jo prisipažinimu surašant administracinės teisės pažeidimo protokolą ir iš dalies teisme, specialisto išvada.
Apeliantas akcentuoja, kad teismas surinktus įrodymus vertino šališkai, remdamasis tik Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, naudai, išskirtinai vadovavosi tik policijos pareigūnų parodymais. Tačiau tokius apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.
Apygardos teismas sprendžia, kad Tauragės rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. Tai, kad apeliantas bylą perdavus nagrinėti į teismą pateikė savo įvykio versija ir pradėjo aiškino, jog jis iš karto nesutiko su jam nustatytu girtumu ir neigė tą aplinkybę, jog jis prisipažino vairavęs neblaivus bei dėl to nuoširdžiai gailėjosi, o rytą prieš važiuodamas išgėrė giros, kurioje yra alkoholio, vertintina išimtinai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija ir siekimas išvengti administracinės atsakomybės.
Byloje esantis Administracinio teisės pažeidimo 2014-05-26 protokolas patvirtina, kad apeliantas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (b. l. 2-5). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad protokolo grafoje „Asmens pasiaiškinimas“ pažeidėjas nurodė: „Vairavau automobilį išgėręs konjako, su pažeidimu sutinku, dėl jo nuoširdžiai gailiuosi“ (b. l. 1-2). Byloje esantis Asmens blaivumo testas patvirtina, kad 2014-05-26 S. V. buvo nustatytas 0.50 promilių girtumas (b. l. 4). Be to, pats apeliantas pasirašė ant šio testo rezultatų.
Taigi, paties pažeidimo užfiksavo pradžioje apeliantas prisipažino, jog transporto priemonę vairavo išgėręs konjako. Apygardos teismas daro išvadą, kad tuo metu jis nebuvo sugalvojęs dar jokios gynybinės versijos, todėl prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą.
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. V. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad tik į bylą įstojus teisininkui pažeidėjas iškėlė naują versiją, kad konjaką gėrė praėjusios dienos vakare, o rytą prieš važiuodamas išgėrė giros, kurioje yra alkoholio. Tokia išvada darytina todėl, kad iki administracinio teisės pažeidimo bylos perdavimo nagrinėti teismui ir sutarties dėl atstovavimo su teisininku sudarymo, niekur nėra užfiksuota, kad pažeidėjas būtų aiškinęs, jog gėrė giros ir dėl to jam buvo nustatytas girtumas.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma daug argumentų apie tai, kad teismas neteisingai įvertino tą aplinkybę, kad pareigūnas L. N. turėjo teisę panaudoti alkotesterį. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad L.N. anksčiau būtų buvęs išlaikęs įskaitą dėl alkotesterio naudojimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokie skundo argumentai yra nepagrįsti, be to, itin formalaus pobūdžio.
Byloje esantis Tauragės apskrities VPK Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio viršininko raštas patvirtina, kad I. M. ir L. N. su alkoholio kiekio matuoklio Drager Alkotestest 7510 naudojimo instrukcija yra susipažinę ir moka juo naudotis, todėl turėjo teisę naudotis minėtu matavimo prietaisu. Taip pat ir kursantė L. Š. Lietuvos policijos mokykloje yra supažindinta ir mokyta dėl naudojimosi alkotesteriu Drager Alkotest 7510. Esant minėtoms aplinkybėms, pareigūnai alkoholio kiekio matuoklį Drager Alkotest 7510 naudojo būdami supažindinti su minėto prietaiso instrukcija, todėl jį naudojo teisėtai ir nepadarė jokio pažeidimo dėl prietaiso naudojimo tvarkos (b. l. 32-33). Be to, prie šio rašto yra pridėtas alkotesterio Drager Alkotest 7510 naudojimo instrukcijos su supažindintų pareigūnų sąrašu ir parašais; Tauragės apskrities VPK viršininko įsakymo dėl įgaliojimų suteikimo kopijos (b. l. 34-35). Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad minėti policijos pareigūnai yra kompetentingi naudoti minėta alkotesterį bei turėjo teisę jį panaudoti.
Apeliantas taip pat dėsto argumentus apie tai, kad teismas pasisakydamas ir vertindamas specialisto išvadą be jokio teisinio pagrindo šį dokumentą vertino nepagrįstai. Tačiau pati specialisto išvada patvirtina, kad S. V. kraujas paimtas 2014-05-26 9.30 val., o gautas laboratorijoje 2014-06-04, t. y. dešimtą dieną po paėmimo (b. l. 20). Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada apie tai, kad toks ilgas kraujo mėginio laikymas Tauragės ligoninėje kraujo tyrimui objektyvumo nepridėjo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog teismas tokią išvadą išsamiai motyvo, argumentuotai pasisakė, kodėl šiam įrodymui neteikia išskirtinės reikšmės.
Juolab, kad pati specialisto išvada patvirtina, jog apelianto kraujyje buvo rasta 0,35 procentai promilės alkoholio (b. l. 20). Įvertinus tą aplinkybę, kad 8.10 val. apeliantui buvo nustatytas 0.50 promilių girtumas, visiškai logiška, kad paėmus jo kraują 9.30 val., t. y. praėjus beveik pusantros valandos, jo koncentracija galėjo būti sumažėjusi iki 0,35 promilių. Todėl ši specialisto išvada niekaip negali paneigti nustatyto fakto, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje transporto priemonę vairavo neblaivus.
Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. apeliacinį skundą atmesti.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.