Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020-03-05 · Administracinė byla Nr. eI3-760-342/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
eI3-760-342/2020
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00346-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
Trečiasis asmuo
B. C., A. Z., J. Z., V. P., M. P., G. B., N. B., R. B., A. B., D. T., V. C., S. M., G. M., A. D.
Pareiškėjas
S. S., A. S.
Atsakovas
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
Advokatai
Laimonas Strauka
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-760-342/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00346-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1; 15.8; 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Laimonui Straukai,atsakovės atstovui Vaidotui Jasui,trečiajam suinteresuotam asmeniui B. C.,

2020 m. vasario 27 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. S. ir A. S. skundą, patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Z., J. Z., V. P., M. P., G. B., N. B., R. B., A. B., D. T., A. B. (T.), B. C., V. C., S. M., G. M., A. D., A. D. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai S. S. ir A. S. (toliau – ir pareiškėjai) prašo panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016-03-10 įsakymą Nr. AV-497.

Pareiškėjai nurodo, kad jiems nuosavybės teise priklauso 483/1037 dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su šiame žemės sklype esančiu gyvenamuoju namu bei 19/463 dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo žemės sklypus, nekilnojamuosius daiktus bei trečiuosius suinteresuotus asmenis, kuriems priklauso nurodyti žemės sklypai ir nekilnojamieji daiktai. Pažymi, jog jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pareiškėjai įsigijo 2012-11-20 pirkimo-pardavimo sutartimi. Žemės sklypai suformuoti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009-02-26 sprendimu Nr. T11-114 patvirtintu J.Š. žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu (toliau – ir Detalusis planas), kuriuo buvo suformuoti nauji keturi žemės sklypai. Nurodo, kad Detaliajame plane buvo numatyta, kad privažiavimas į planuojamą teritoriją yra iš vietinės reikšmės kelio. Pažymi, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2012-09-28 įsakymu Nr. AV-1911 nuspręsta leisti J. Š. rengiant statybos techninį projektą tikslinti žemes sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos zoną, statybos ribas ir statybos liniją, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-03 įsakymu Nr. AV-3 taip pat leista J. Š.rengiant statybos techninį projektą tikslinti žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), statinių statybos zoną, statybos ribas ir statybos liniją, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei.

Nurodo, kad tretieji suinteresuoti asmenys V. P., M.P., G. B., N. B., R. B., A. B., D. T., A. T. jų žemės sklypo dalyje siekia nustatyti servitutą, kuris leistų jiems vaikščioti pėstiems bei važiuoti transporto priemonėmis ir tokią savo poziciją grindžia galiojančiais teritorinio planavimo dokumentais. Teigia, jog nei Detaliuoju planu, nei po to priimtais Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos administraciniais aktais J. Š. nebuvo leista keisti susisiekimo komunikacijos išdėstymo principus, todėl skundžiamu įsakymu atsakovė neturėjo teisės leisti keisti įvažiavimą į žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė, priimdama skundžiamą įsakymą, neįvertino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2012-09-28 įsakymo Nr. AV-1911, dėl ko buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Pažymi, jog skundžiamu įsakymu siekiama nustatyti servitutą pareiškėjų priklausančioje žemės sklypo dalyje, taip pabloginant pareiškėjų gyvenimo sąlygas bei nepagrįstai apribojant pareiškėjų nuosavybės teises į jiems priklausančią žemės sklypo dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokatas Laimonas Strauka skundą ir patikslintą skundą palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės juose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai nurodo, kad bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjama byla dėl kelio servituto nustatymo. Pažymi, kad minėta civilinė byla yra sustabdyta dėl nagrinėjamos administracinės bylos. Akcentuoja, kad ginčijamas įsakymas sukėlė priešpriešą tarp kvartalo gyventojų. Akcentuoja jog ginčijamas įsakymas priimtas neturint pareiškėjos įgaliojimo. Teigia, kad įsigyjant žemės sklypą, kelio įvažų nebuvo. Tvirtina, kad įvažiavimo schema pagal teritorijų planavimo dokumentus yra kitokia ir nepakeista. Pabrėžia, kad 2016 metais įtrauktos „susisiekimo komunikacijos”, kurios nebuvo pakeistos iki ginčijamo įsakymo.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimais su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo administracinę bylą nutraukti ar skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje 2012-11-27 gautas J. Š. įgalioto asmens D. Š. prašymas svarstyti ir pritarti Detaliuoju planu nustatytos statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos keitimui techninio projekto rengimo metu, nekeičiant Detaliuoju planu nustatytų privalomųjų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų ir nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei. Prašymas buvo svarstomas Klaipėdos rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdyje, kuri prašymui pritarė ir pateiktus dokumentus suderino. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013-01-03 įsakymu Nr. AV-3 leido J. Š. rengiant statybos techninį projektą tikslinti žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), statinių statybos zoną, statybos ribas ir statybos liniją, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei.

Šalies argumentai

Nurodo, jog 2016-02-19 į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymu kreipėsi trečiasis suinteresuotas asmuo B. C., prašydama informuoti, ar buvo leista J.Š. rengiant statybos techninį projektą tikslinti įvažiavimo į žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinį, nes yra kilęs ginčas tarp žemės sklypų savininkų dėl įvažiavimų į kvartalą. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijų planavimo komisija, išnagrinėjusi su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-03 įsakymu Nr. AV-3 susijusią medžiagą, nustatė, kad padaryta techninė klaida, t. y. minėtame įsakyme nenurodyta, kad leidžiama keisti ne tik statybos zoną, statybos ribas ir statybos liniją, bet ir įvažiavimą – išvažiavimo (susisiekimo komunikacijų išdėstymo principų keitimo) sprendinius. Tvirtina, jog techninės klaidos padarymą patvirtina 2012-11-27 J. Š. prašymas, kuriame prie pridedamų dokumentų nurodoma, kad pateikiama nustatytos statinių statybos zonos, statybos ribų ir įvažiavimo keitimo byla, taip pat pateikiamas aiškinamasis raštas bei grafinės dalies sprendiniai, kuriuose aiškiai matoma, kad prašoma leisti keisti įvažiavimo į aukščiau nurodytus sklypus sprendinius.

Pažymi, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi bei taisydama padarytą klaidą, 2016-03-10 įsakymu Nr. AV-497 pakeitė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-03 įsakymo Nr. AV-3 1 punktą po žodžių „statinių statybos zona, statybos ribas“ įrašant „susisiekimo komunikacijų išdėstymo principus”.

Atkreipia dėmesį, kad iš teismui pateikto skundo bei rašytinių įrodymų visiškai neaišku, kokiu būdu skundžiamas įsakymas pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus.

Atsiliepimas

Atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdžio metu su skundu ir jo patikslinimu nesutinka ir prašo jį atmesti iš esmės atsiliepimuose išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu. Pažymi, jog po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutarties aplinkybės nėra pasikeitusios. Tvirtina, kad ginčo teisinę situaciją įsakymo priėmimo metu reguliavo detalusis planas bei 2012-09-26 aktas, kas yra nurodyta LVAT nutartyje. Mano, jog pareiškėjų teisės pažeistos nebuvo, nes įsakymas priimtas 2013 metais, o ginčijamu įsakymu buvo pataisyta techninė klaida. Dėl įgaliojimų pažymi, jog įsakymas priimtas dėl žemės sklypų, kurie pareiškėjams nepriklausė (priklausė J. S.). Teigia, kad ginčijamas įsakymas pareiškėjams nesukelia jokių neigiamų teisinių pasekmių, o jie skunde nurodo tik bendras frazes dėl teisinių pasekmių. Pažymi, kad administraciniai aktai galimai sukelia teisines pasekmes tretiesiems suinteresuotiems asmenims; dėl to yra ginčas bendrosios kompetencijos teisme.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. Z. ir J. Z.atsiliepimu į patikslintą skundą nurodo, kad nebeturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Paaiškina, kad žemės sklypą su statiniais yra pardavę.

Tretieji suinteresuoti asmenys M.P., A. B., R. B.atsiliepimais su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Tretieji suinteresuoti asmenys B. C., V. C. atsiliepimu prašo pareiškėjų skundą ir patikslintą skundą tenkinti. Atkreipia dėmesį, jog jų niekas neinformavo dėl įvažiavimo į žemės sklypą schemos keitimo. Pažymi, kad nebuvo išdavę įgaliojimo D. S. atstovauti jų interesus. Nesutinka, su jų teigimu, savavališkais specialistų veiksmais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo B.C. teismo posėdžio metu su skundo ir patikslinto skundo reikalavimais sutinka iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. P., G. B., N.B., D. T., A. B., S. M., G. M., A. D., A. D. atsiliepimų į patikslintą skundą nepateikė.

Į teismo posėdį neatvyko tretieji suinteresuoti asmenys A. Z., J. Z., V. P., M.P., G.B., N. B., R. B., A. B., D. T., A. B., A. D., A. D., V.C., S. M., G. M.; jiems apie posėdį pranešta tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Vadovaujantis minėta nuostata, byla nagrinėjama neatvykusioms proceso šalims teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016-03-10 įsakymo Nr. AV-497, kuriuo nuspręsta pakeisti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-03 įsakymo Nr. AV-3 „Dėl statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos tikslinimo J. Š. priklausančiuose žemės sklypuose (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini))” 1 punktą ir po žodžių „statinių statybos zoną, statybos ribas” įrašyti žodžius „susisiekimo komunikacijų išdėstymo principus” (toliau – ir ginčijamas įsakymas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-03 įsakymu Nr. AV-3 „Dėl statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos tikslinimo J. Š.priklausančiuose žemės sklypuose kad. Nr. ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini))” (toliau – ir 2013-01-03 įsakymas), atsižvelgiant į Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolą 2012-12-12 Nr. TP 49-8, buvo leista J. Š. rengiant statybos techninį projektą tikslinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), statinių statybos zoną, statybos ribas ir statybos liniją, nesulekiant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei. Ginčijamu įsakymu Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pakeitė 2013-01-03 įsakymo 1 punktą ir po žodžių „statinių statybos zoną, statybos ribas” nusprendė įrašyti žodžius „susisiekimo komunikacijų išdėstymo principus”.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Vertinant aplinkybes, susijusias su atsakovės teise pasinaikinti priimtą teisės aktą, kuris sukėlė teisines pasekmes, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamoje administracinėje 2019-10-29 nutartyje (administracinė byla Nr. eA-935-492/2019) nurodė, jog Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetenciją, kuri taikytina jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių; bei negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų. LVAT aptariamoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.); viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 str.). Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenustato. Tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-10-29 nutartyje (administracinė byla Nr. eA-935-492/2019) nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėjo ir tai, kad LVAT, pasisakydamas dėl viešojo administravimo subjekto teisės atšaukti priimtą teisės aktą ir remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, yra nurodęs, jog Europos Sąjungos teisėje aiškiai atskiriamos dvi situacijos, pirma, Sąjungos institucija panaikina sprendimą, kuris yra teisėtas, tačiau dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių arba teisinio reguliavimo, jų manymu, turi būti pakeistas arba panaikintas, antra, kompetentinga institucija panaikina ar pakeičia sprendimą savo iniciatyva dėl to, kad priimtas sprendimas neteisėtas, pavyzdžiui, buvo priimtas, remiantis klaidingu teisės nuostatų interpretavimu, pateikus apgaulingus, netikslius duomenis ir pan. Europos Sąjungos teismų praktikoje įtvirtintas bendrasis teisės principas, pagal kurį leidžiama atgaline data atšaukti neteisėtą administracinį aktą, sukūrusį subjektines teises, tačiau teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai reikalauja, kad neteisėtas aktas būtų panaikintas per protingą laikotarpį ir būtų atsižvelgta į tai, kiek suinteresuotas asmuo galėjo pasitikėti akto teisėtumu. Tačiau akto panaikinimas atgaline data galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms konkrečiu atveju (žr., pvz., LVAT 2016-09-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3537-822/2016 ir šiame sprendime nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką).

Apibendrinus minėtus teisės aktus, teismų praktiką bei LVAT 2019-10-29 nutartį, darytina išvada, kad sprendžiant dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias, kad pareiškėjams kilusios materialinės teisinės pasekmės yra realaus pobūdžio, nes tik tokiu būdu galima įvertinti, ar nėra pažeidžiamas konkuruojančių interesų balansas. Be kita ko, būtina įvertinti, kokia buvo faktinė ir teisinė parduodamų žemės sklypų situacija, kokie buvo galiojantys teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai bei jų pakeitimai pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009-02-26 sprendimu Nr. T11-114 patvirtintas J. Š. žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detalusis planas (minėta, toliau – ir Detalusis planas). Planavimo tikslai – žemės sklypų sujungimas, paskirties pakeitimas į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, padalinimas į sklypus. Taip pat iš pateiktų įrodymų matyti, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2012-02-27 rašytiniu pritarimu statinio projektui Nr. RPP-34-120227-00006 buvo pritarta statinio projektui Nr. 10-PD-14.1-TP-BD, kuriuo J. Š. adresu (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), suteikta teisė statyti naują statinį - vandentiekio tinklus, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus, vidaus kelią. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-28 įsakymu Nr. AV-1911 „Dėl statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos keitimo J.S. priklausančiuose žemės sklypuose (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini))”, atsižvelgiant į Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2012-09-26 protokolą Nr. TP 38-10, buvo leista J. Š. rengiant statybos techninį projektą tikslinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), detaliojo plano registro Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos zoną, statybos ribas ir statybos linijas, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei.

Taip pat nustatyta, jog trečiojo suinteresuoto asmens J. Š. įgaliotas atstovas D. Š. 2012-11-27 kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę su prašymu „Dėl pritarimo detaliuoju planu nustatytos statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos keitimui”, kuriuo prašė atsižvelgiant į Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2012-11-14 protokolo išvadas Nr. TP45-9, pakartotinai svarstyti ir pritarti 2009-02-26 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-114 patvirtintu detaliuoju planu nustatytos statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijų keitimui techninio projekto rengimo metu, nekeičiant detaliuoju planu nustatytų privalomųjų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų ir nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei. Planuojami vienos buto gyvenamieji pastatai už užstatymo ribos, nustatytos detaliuoju planu, nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų. Prašyme nurodyta, kad teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas ir leistinas užstatymo intensyvumas nekeičiamas. Kartu su prašymu pridėta nustatytos statinių statybos zonos, statybos ribų ir įvažiavimo keitimo bylą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2012-12-12 kompleksinio derinimo protokolu Nr. TP 49-8 buvo pritarta J. Š. prašymui dėl detaliuoju planu nustatytos statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos keitimo Trušelių kaime, sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Teritorijų planavimo dokumentų vertinimo 2012-12-07 pažymoje Nr. GE1-469, įvertinus pakartotinai pateiktus Detaliuoju planu nustatytos statinių statybos zonos, statybos ribos ir įvažiavimų keitimo projekto sprendinius, padaryta išvada, kad jie atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Projekto organizatorių aiškinamajame rašte nurodyta, kad planuojamos teritorijos schema numatomi 2009 m. patvirtintu detaliuoju planu nustatyti įvažiavimų patikslinimai, statinių statybos zonos bei statybos ribos keitimas; pažymėta, kad įvažiavimas į sklypus koreguojamas, vadovaujantis UAB „AMVK Inžinieriai” techninio projekto sprendiniais (Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas statinio projektui 2012-02-27 Nr. RPP-34-120227-00006).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-10-29 nutartyje (administracinė byla Nr. eA-935-492/2019) pažymėjo, jog aplinkybė, kad 2013-01-03 įsakyme nebuvo įvardyta, jog yra tikslinami įvažiavimo sprendiniai, nepaneigia paties fakto, kad įvažiavimo sprendinių keitimas buvo derinamas, jie buvo integrali statinių statybos zonos, statybos ribų ir įvažiavimo keitimo bylos dalis. LVAT 2019-10-29 nutartyje nurodyta, jog išvadas dėl įvažiavimo sprendinių derinimo patvirtina ir Teritorijų planavimo komisijos kompleksinio derinimo 2016-03-09 protokolas Nr. TP 10-4, į kurį buvo atsižvelgta priimant byloje ginčijamą įsakymą. Klaipėdos rajono savivaldybės Teritorijų planavimo komisijos kompleksinio derinimo 2016-03-09 protokole Nr. TP 10-4 konstatuota, kad prie J. Š. įgalioto asmens prašymo, gauto 2012-11-27, buvo pridėta nustatytos statybos statinių zonos, statybos ribų ir įvažiavimo keitimo byla. Be kita ko, nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina aplinkybę, jog projekto byloje yra brėžinys „Statinių statybos zonos, statybos ribos ir įvažiavimo žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nustatyti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T11-114 patvirtintame plane, keitimas” (toliau – ir Keitimo planas). Iš Keitimo plano matyti, jog buvo parodyti suprojektuoti nauji įvažiavimo-išvažiavimo sprendiniai statinio projekto rengimo metu, kuriam Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2012-12-12 protokolu Nr. TP 49-8 pritarė. LVAT 2019-10-29 nutartyje taip pat nurodė, jog dalyvaujantys nariai patvirtino, kad buvo pritarta Keitimo planui, o keičiamo įvažiavimo-išvažiavimo sprendinio neįrašymas į svarstomo teritorijų planavimo dokumento pavadinimą yra techninė klaida, kurią nutarta ištaisyti.

Šiuo atveju, įvertinus anksčiau aptartų dokumentų, kurie buvo parengti teritorijų planavimo dokumento Detaliojo plano tikslinimo procese visumą, kitų institucijų pateiktus Nuolatinės statybos komisijos kompleksiniam derinimui dokumentus, darytina išvada, kad ištaisant padarytą klaidą, ginčijamu įsakymu buvo papildytas 2013-01-03 įsakymas. Pažymėtina, jog klaidos padarymą patvirtina J. Š. 2012-11-27 prašymas, su kuriuo buvo pateikta nustatytos statinių statybos zonos, statybos ribų ir įvažiavimo keitimo byla, taip pat aiškinamasis raštas bei grafinės dalies sprendiniai, kuriuose matoma, jog prašoma leisti keisti įvažiavimo į sklypus sprendinius. Nagrinėjamoje administracinėje byloje esantis brėžinys „Statinių statybos zonos, statybos ribos ir įvažiavimo žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nustatyti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T11-114 patvirtintame plane, keitimas” patvirtina, kad jau statinio projekto rengimo metu projekto byloje buvo parodyti suprojektuoti nauji įvažiavimo-išvažiavimo sprendiniai. Minėtam projektui pritarta 2012-12-12 Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolu Nr. TP 49-8. Pažymėtina, jog į svarstyto teritorijų planavimo dokumento pavadinimą neįtraukta, kad keičiamas įvažiavimo-išvažiavimo sprendinys, todėl ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-03 įsakyme Nr. AV-3, kuris parengtas remiantis minėtu protokolu, taip pat nebuvo įrašyta, kad keičiamas įvažiavimo-išvažiavimo sprendinys. Be kita ko, LVAT 2019-10-29 nutartyje padaryta išvada, jog aplinkybę, kad buvo tikslinami įvažiavimo sprendiniai pagrindžia tai, kad jie buvo integrali statinių statybos zonos, statybos ribų ir įvažiavimo keitimo bylos dalis, nes be įvažiavimo pakeitimo, numačius kitokį sklypų užstatymą, kiti sprendiniai negalėtų būti įgyvendinti apskritai, nes neliktų galimybės patekti prie dalies pastatų, tuo pačiu ir tinkamai jais naudotis. Darytina išvada, kad priimant 2013-01-03 įsakymą, buvo derinamas įvažiavimo sprendinių keitimas; šiam keitimui buvo pritarta, todėl ginčijamu įsakymu teisėtai ir pagrįstai techninė klaida ištaisyta.

Dėl pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo, pažymėtina, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog Detaliuoju planu buvo suformuoti keturi žemės sklypai, privažiavimas į planuojamą teritoriją numatytas iš vietinės reikšmės kelio vedančio privažiavimo kelio, automobilių stovėjimo vietos numatomos sklypų ribose. Pažymėtina aplinkybė, kad 2013-01-03 įsakymas buvo priimtas dėl J. Š.priklausiusių žemės sklypų ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) kurie pareiškėjams nuosavybės teise nepriklausė (priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims). Iš REGIA duomenų matyti, kad planuojamas įvažiavimas į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iš esmės galėtų turėti įtaką trečiųjų suinteresuotų asmenų (ne pareiškėjų) teisėms bei teisėtiems interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-12-1025/2020 (teisminio proceso Nr. 2-24-3-01362-2016-2) pagal ieškovės B. C. ieškinį atsakovams J. Z. ir A. Z., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų S. S., A. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl kelio servituto nustatymo ir atsakovų, trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais N. B., G. B., M. P., V. P., R. B., A. B., D. T., A. T. priešieškinį dėl kelio servitutų nustatymo. Ieškovė aptariamoje civilinėje byloje ieškiniu prašo nustatyti neterminuotą, neatlygintinį servitutą, suteikiantį teisę naudotis 36 kv. m. kelio servitutu - teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) pagal 2016-05-27 Servitutų nustatymo planą M 1:500, pravažiavimui į sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), esantį (duomenys neskelbtini), pro atsakovams A. Z., J. Z., nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 100/1037 dalį. Atsakovai A. Z. ir J. Z., tretieji asmenys pareiškiantys reikalavimus V. P., M. P., G. B., N. B., R. B., A. B., D. T., A. T. patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti žemės sklype, kadastro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neterminuotą, neatlygintiną servitutą, suteikiančius teisę naudotis 47 kv. m kelio servitutu-teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas); nustatyti žemės sklype, kadastro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) neterminuotą, neatlygintiną servitutą, suteikiančius teisę naudotis 131 kv.m kelio servitutu-teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas); nustatyti Žemės sklype, kadastro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) neterminuotą, neatlygintiną servitutą, suteikiančius teisę naudotis 112 kv.m kelio servitutu-teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas); nustatyti žemės sklype, kadastro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) neterminuotą, neatlygintiną servitutą, suteikiančius teisę naudotis 62 kv.m kelio servitutu-teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas); nustatyti žemės sklype, kadastro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) neterminuotą, neatlygintiną servitutą, suteikiančius teisę naudotis 46 kv.m kelio servitutu-teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas). Atsakovai A. Z. ir J. Z., tretieji asmenys pareiškiantys reikalavimus V. P., M. P., G. B., N. B., R. B., A. B., D. T., A. T. patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti žemės sklypuose: kadastro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kelio servitutus. Aptariama civilinė byla 2017-06-07 nutartimi sustabdyta. Iš pareiškėjų skundo, patikslinto skundo, posėdžio metu nurodytų paaiškinimų bei aplinkybių nagrinėjamoje administracinėje byloje matyti, kad jie nurodo tik bendro pobūdžio argumentus dėl ginčijamu įsakymu jiems kylančių materialinių teisinių pasekmių, t. y. nepagrindė, kad ginčijamas administracinis aktas turi lemiamą įtaką kelio servitutų būtent per jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus nustatymui. Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai neįrodė, kad šiuo atveju jiems kilo realaus pobūdžio materialinės teisinės pasekmės. Šiuo atveju ginčas dėl realaus pobūdžio materialinių teisinių pasekmių, nagrinėjamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų civilinėje byloje Nr. e2-12-1025/2020, kuriame ginčo šalys siekia nustatyti kelio servitutus.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas H.v. Finland; ir kt.).

Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta, pareiškėjų reikalavimas panaikinti ginčijamą įsakymą laikytinas nepagrįstu, todėl skundas, patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų S. S. ir A. S. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Z., J.Z., V.P., M. P., G. B., N. B., R.B., A.B., D. T., A. B., B. C., V. C., S. M., G. M., A. D., A. D. dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėAušrelė Mažrimienė