Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2019-09-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-574-1046/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-02
Bylos Nr.
A6.-574-1046/2019
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00273-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Pažeidėjas
E. P.
Kategorijos
NuorašasAdmin. nusižengimo byla Nr. A6.-574-1046/2019
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00273-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.2.8; 1.4.4; 1.5.4; 7.11; 21.9.4; 21.9.10; 21.14.9 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARI MA S2019 m. rugsėjo 2 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai E. P., jos atstovui advokato padėjėjui V. V.,

institucijos, surašiusios pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų misterijos atstovui L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusios, dirbančios(duomenys neskelbtini) vadybininke, gyvenančios ir gyvenamąją vietą deklaravusios (duomenys neskelbtini), nebaustos administracine tvarka, neteistos, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini) buvusi vadovė E. P., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų misterijos (toliau – VMI), t. y. kad 2018 m. vasario 1 d. bendrovės mokestinė nepriemoka yra 186 554,03 Eur, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė, todėl savo neveikimu pažeidė kreditoriaus VMI interesus ir nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu E. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad buvo tik formali bendrovės direktorė, o veiklą vykdė vyras V. P.. Apie įmonės veiklą su vyru nesikalbėdavo ir apie įmonės finansinę būklę beveik nieko nežinojo. Pasirašydavo kai kuriuos finansinius dokumentus jų neskaičiusi. Nesuprato, kad bus atsakinga už įmonės veiklą. Nežino, kiek įmonėje dirbo darbuotojų. Įmonė(duomenys neskelbtini) prekiavo statybinėmis medžiagomis.

Liudytojas V. P. parodė, kad VMI iškėlė bankroto bylą UAB(duomenys neskelbtini) dėl nesumokėto pakuotės mokesčio. Nors pats buvo minėtos įmonės komercijos direktoriumi, tačiau faktiškai atliko visas įmonės direktoriaus pareigas bei vykdė veiklą, o žmona buvo tik formali vadovė. Tokia situacija buvo dėl to, kad žmonai reikėjo stažo. Įmonės finansines ataskaitas tvarkė ir teikė buhalterinė firma. Apie finansinę padėtį žmona žinojo tiek, kad įmonė dirba pelningai, o finansiniai įsiskolinimai atsirado staiga, tai buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Ta didžiulė skola atsirado tada, kai Valstybinė gamtos inspekcija atėjo tikrinti pakuočių tvarkymo. Patikrino ir pastebėjo, kad nesumokėti 185 000 eurų dydžio mokesčiai. Nieko nežinojo apie tokį mokestį. Nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes pirmiausiai kreipėsi į teismą dėl mokesčių paskaičiavimo teisingumo. Dėl to galutinis sprendimas dar nepriimtas.

E. P. atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. sausio 1 d. UAB(duomenys neskelbtini) įsiskolinimas buvo tik 275,99 eurai, o jau po mėnesio suma išaugo iki 186554 eurų. Po patikrinimo buvo priskaičiuotas pakuočių mokestis. UAB(duomenys neskelbtini) jau 2018 m. sausio 22 d. pateikė skundą, kuriuo apskundė aktą, kuriuo toks mokesčio dydis buvo priskaičiuotas. 2018 m. balandžio 10 d. Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo priimtas sprendimas, kuriuo skundas atmestas. Sprendimas buvo apskustas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Byla dar iki galo neišnagrinėta ir galutinis sprendimas, ar tas patikrinimo aktas yra pagrįstas ir teisėtas, nepriimtas. Nuo pat skolos atsiradimo pradžios UAB(duomenys neskelbtini) skundė akto teisėtumą ir todėl nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto byla iškelta nepagrįstai – nesulaukus galutinio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo. Bendrovės valdymo organai įgyvendino savo pareigas, gynė bendrovės interesus ir kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti, ar teisingai apskaičiuotas tas mokestis, kuris ir sukėlė bendrovės bankrotą. Akivaizdu, kad 2018 m. sausio 1 d. buvusi 257 eurų skola nebūtų nutraukusi bendrovės veiklos ir kreiptis į teismą dėl bankroto nebuvo pagrindo.

Šalies argumentai

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė pareiškime išdėstytus motyvus ir prašė pripažinti E. P. kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir skirti jai šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos E. P. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, VMI grindžia šiais įrodymais: 2019 m. balandžio 11 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. VMI-05-ANR_P-36-2019 (b. l. 5); išrašu iš duomenų bazės apie juridinį asmenį (b. l. 6); išrašu iš duomenų bazės apie fizinį asmenį (b. l. 7); Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b. l. 8-22); išrašu iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės (b. l. 23); duomenimis iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos apie UAB(duomenys neskelbtini) balandą (b. l. 24-29); Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB (duomenys neskelbtini) pripažinti nemokia ir jai iškelta bankroto byla (b. l. 30-31).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. gegužės 25 d.) numato, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (arba privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB(duomenys neskelbtini) direktore nuo 2012 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. buvo E. P.. Iš pateikto VMI pareiškimo bei Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarties matyti, jog šios nutarties priėmimo dieną UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 18 d. turėjo 192.666,62 Eur dydžio skolinių įsipareigojimų, tarp jų 183.906,44 Eur mokestis už aplinkos teršimą ir kt. mokesčiai bei 7.607,18 Eur delspinigių. Iš esmės dėl skolinio įsipareigojimo už aplinkos teršimą UAB(duomenys neskelbtini) minėta Panevėžio apygardos teismo nutartimi ir buvo pripažinta nemokia. Teismo posėdžio metu liudytojas V. P. paaiškino, kad finansiniai įsiskolinimai atsirado staiga, tai buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Ta didžiulė skola atsirado tada, kai Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija atėjo tikrinti pakuočių tvarkymo. Patikrino ir pastebėjo, kad nesumokėti 185 000 eurų dydžio mokesčiai. Nieko nežinojo apie tokį mokestį. Nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes pirmiausiai kreipėsi į teismą dėl mokesčių paskaičiavimo teisingumo. Dėl to galutinis sprendimas dar nepriimtas. E. P. atstovas teisme taip pat patvirtino, kad 2018 m. sausio 1 d. UAB(duomenys neskelbtini) įsiskolinimas buvo tik 275,99 eurai, o jau po mėnesio suma išaugo iki 186554 eurų. Po patikrinimo buvo priskaičiuotas pakuočių mokestis. UAB(duomenys neskelbtini) jau 2018 m. sausio 22 d. pateikė skundą, kuriuo apskundė aktą, kuriuo toks mokesčio dydis buvo priskaičiuotas. 2018 m. balandžio 10 d. Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo priimtas sprendimas, kuriuo skundas atmestas. Sprendimas buvo apskustas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Byla dar iki galo neišnagrinėta ir galutinis sprendimas, ar tas patikrinimo aktas yra pagrįstas ir teisėtas, nepriimtas. Nuo pat skolos atsiradimo pradžios UAB(duomenys neskelbtini) skundė akto teisėtumą ir todėl nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto byla iškelta nepagrįstai – nesulaukus galutinio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo. Bendrovės valdymo organai įgyvendino savo pareigas, gynė bendrovės interesus ir kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti, ar teisingai apskaičiuotas tas mokestis, kuris ir sukėlė bendrovės bankrotą. Akivaizdu, kad 2018 m. sausio 1 d. buvusi 257 eurų skola nebūtų nutraukusi bendrovės veiklos ir kreiptis į teismą dėl bankroto nebuvo pagrindo. Iš Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarties turinio matyti, kad UAB(duomenys neskelbtini) atstovai su bankroto bylos iškėlimu nesutiko ir nurodė, kad bendrovė nėra nemoki, o pareiškimas iškelti bankroto bylą yra grindžiamas skola, kurios egzistavimas yra ginčijamas teisme ir galutinis sprendimas dar nėra priimtas. Tiek aukščiau aptarti minėtų asmenų paaiškinimai, tiek Panevėžio apygardos teismo nutartyje nurodyti duomenys sutampa ir su teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiais duomenimis, iš kurių matyti, kad šiuo metu vis dar vyksta mokestinis ginčas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (bylos Nr. eA-1894-624/2019) dėl UAB (duomenys neskelbtini) skolos už aplinkos teršimą, lėmusios bankroto bylos iškėlimą bendrovei, ir galutinis sprendimas vis dar nėra priimtas. Taigi iš šių išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad E. P. (formali bendrovės vadovė) bei V. P. (faktinis bendrovės vadovas) į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo nesikreipė ne tyčia vengdami vykdyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, o dėl to, kad nesutiko su tuo, jog mokestis už aplinkos teršimą, dėl kurio ir susidarė didelė skola, buvo apskaičiuotas nepagrįstai ir tai stengėsi bei vis dar bando įrodyti teisminiu būdu administraciniuose teismuose, o ne pasyviai laukė įmonės žlugimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) susidūrus su finansiniais sunkumais jos vadovai (tiek E. P., tiek V. P.) ėmėsi priemonių bendrovės mokumui atkurti, todėl E. P., kaip teisiškai įtvirtintos bendrovės vadovės, nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kol nėra priimtas galutinis teismo sprendimas dėl skolos pagrįstumo, yra pateisinamas objektyviomis priežastimis ir E. P. veiksmai negali būti vertinami kaip ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties, dėl ko administracinio teisės pažeidimo byla E. P. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 637 straipsniais,

nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, teiseną E. P. atžvilgiu, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė