- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- e2-197-424/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02474-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- I. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui I. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. B. prašydama priteisti iš atsakovės 21,35 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis)
Atsakovė neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovei prašant, priimamas sprendimas už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad atsakovei 2017-06-01 ir 2017-06-30 buvo suteiktos privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina 21,35 Eur. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, atsakovė 2017 m birželio mėn. privalomuoju sveikatos draudimu nebuvo drausta, sveikatos draudimo įmoka už atsakovę nebuvo sumokėta.
Ieškovė 2019-06-28 kreipėsi į atsakovę ragindama savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą 21,35 Eur žalą, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo ir PSDF biudžetui padarytos žalos neatlygino.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš šio biudžeto lėšų.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: gydymo paslaugų apskaitos išrašo kopijos, draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro išrašu, raginimo dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo matyti, kad atsakovei suteiktų gydymo paslaugų kaina - 21,35 Eur, paslaugų suteikimo laikotarpiu (2017-06-01 – 2017-06-30) atsakovė nebuvo drausta privalomuoju sveiktos draudimu, todėl ieškovės patirta žala buvo sąlygota atsakovės veiksmų ir ieškovė, apmokėjusi už atsakovės gydymo išlaidas, įgijo teisę reikalauti šios žalos atlyginimo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti (žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių (CK 6.246-6.249 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas, priteisti iš atsakovės 21,35 Eur žalą yra tenkintinas.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovės reikalavimas dėl penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
priteisti iš atsakovės I. B. 21,35 Eur žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
Priteisti valstybei iš atsakovės I. B. 15 Eur žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.